Jo nuomone, ką daryti su Šliosbergo namu turėjo būti reglamentuota dar pradedant Valdovų rūmų statybas, tačiau visi tylėjo ir tikėjosi „nušluoti buvusius Pionierių rūmus“.
„Galvojo tyliai ateiti, buldozeriu duoti į sieną, pastas nugrius ir toliau statysime Valdovų rūmų pastatą“, - piktinosi parlamentaras. Jam nesuprantama, kaip koordinacinė komisija iš viso galėjo balsuoti dėl Šliosbergo namo likimo, juoba nepritarimą pastato nugriovimui yra paskelbusi Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba ICOMOS.
Seimūnas taip pat baisisi Lietuvos Valdovų rūmų atstatymo mokslinio vadovo architekto dr. Napoleono Kitkausko veiksmais: „Papiktino vaizdai, kuriuose atstatymo mokslinis vadovas architektas Napoleonas Kitkauskas su laužtuvu eina per laiptų aikšteles, kurioje yra 19 a. mozaikinės grindys ir jas daužo, kapoja, sakydamas, kad visa tai yra niekalas“.
Tai, parlamentaro nuomone, daryta su A.Brazausko priedanga. „To žmogaus galia, matyt, yra kažkur virš įstatymo ir bendrai virš mūsų minčių“, - apie koordinacinės komisijos pirmininką A.Brazauską kalbėjo „pilietininkas“.
„Jeigu ponas Napoleonas Kitkauskas atkas pamatėlius Katedros link, tai pasirodys, kad ir Katedra trukdo“, - kalbėjo H.Žukauskas, svarstydamas, kad tada galinę Arkikatedros sieną reikės nugriauti, paveikslus pernešti į Valdovų rūmus ir dar įrengti pirtį.
DELFI primena, kad prieš keletą savaičių 9 koordinacinės komisijos nariams balsavus „už“, 2 – „prieš“ ir 1 susilaikius, nuspręsta išsaugoti Šliosbergo namo fragmentą – salę antrame aukšte, laiptus ir pagrindinį įėjimą. Aktyviausi Šliosbergo namo išsaugojimo rėmėjai šį sprendimą tada vadino „minimalia pergale“.
Ant Valdovų rūmų pamatų pirklio Abraomo Šliosbergo pasistatytas namas XIX a. keletą kartų rekonstruotas, paskutinė dekoro korektūra daryta prieš 1905 m. Kone visą šimtmetį pastate buvo įsikūrę įvairios carinės valdžios karinės žinybos, karo metu čia buvusi Vietinės rinktinės būstinė. Po II pasaulinio karo namas suremontuotas, pertvarkytas, jame įsteigti Pionierių rūmai, kuriuose veikė įvairūs būreliai moksleiviams.
Praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje Šliosbergo rūmuose sugalvota įrengti Tautų draugystės muziejų, todėl pradėti namo tyrimai, atkastas rūsys. Papūtus nepriklausomybės vėjams, Tautų draugystės muziejaus idėja pamiršta. Sąjūdžio metais sumanyta atstatyti Valdovų rūmus ir juose įrengti Paveikslų galeriją. Iki praėjusių metų namuose glaudėsi tyrinėtojai ir Pilių direkcija, statybininkai ir archeologai.
