Advokatai tikino, kad Generalinės prokuratūros pasirašyto kasacinio skundo turinys „iš vienos pusės bando lopyti ikiteisminio tyrimo klaidas, o iš kitos pusės – bando aiškinti kaltinimo poziciją byloje“.
Dėl bylos sudėtingumo A.Zuoko ir „Rubicon group“ atstovų bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjo išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Sprendimą A.Zuoko ir „Rubicon group“ byloje teisėjai ketina skelbti gruodžio 22 dieną.
DELFI primena, kad prokurorai jau ne kartą aukštesnės instancijos teismams skundėsi, jog, jų nuomone, teisme buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų išteisinant A.Zuoką dėl tarybos nario V.Drėmos papirkimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A.Zuoko bylą jau buvo grąžinęs Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, nusprendęs, kad teisėjai savo nutartyje neatsakė į visus Generalinės prokuratūros skundo motyvus dėl kaltinamųjų išteisinimo. Tokiu atveju daroma išvada, kad prokurorų apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas.
Po bylos ir skundo nagrinėjimo antrąjį kartą Vilniaus apygardos teisme, prokurorai pripažino, kad teisėjo perskaitytose sutrumpintuose nutarties motyvuose atsakymų į savo skundo argumentus neišgirdo.
Šiemet kovo 30 dieną Vilniaus apygardos teismas atmetė Generalinės prokuratūros skundą dėl sostinės mero A.Zuoko ir trijų su koncernu „Rubicon group“ susijusių asmenų išteisinimo byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise per 2003 metais vykusius Vilniaus mero rinkimus.
Teismas konstatavo, kad pernai vasario 4 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis minėtoje byloje buvo teisėtas ir pagrįstas.
Savo nutartyje apygardos teismas paskelbė, kad slapta užfiksuotų telefoninių pokalbių įrašų nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir V.Drėma ir niekada nepripažino, kad gavo pinigus.
Generalinė prokuratūra prašė teismo Vilniaus merą A.Zuoką pripažinti kaltu dėl Vilniaus tarybos nario V.Drėmos papirkimo, jo laisvės neteisėto atėmimo ir skirti politikui dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 100 minimalių gyvenimo lygių (12,5 tūkst. litų) baudą.
Tokia pati bausmė siūlyta ir įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui Andriui Janukoniui. Bendrovės „Ogmios astra“ valdybos pirmininką Darių Leščinską siūlyta nuteisti pusantrų metų kalėti, bausmės vykdymą atidėti metams bei skirti 80 MGL (10 tūkst. litų) baudą. „Rubicon“ vairuotojui Svajūnui Navikui siūlyta skirti 10 tūkst. litų baudą.
Kaltinamieji buvo išteisinti byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai. Pats V.Drėma teigia neturįs jokių pretenzijų nei Vilniaus merui A.Zuokui, nei kitiems asmenims, kuriems prokuratūra buvo pareiškusi įtarimus. Tarybos narys baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, nurodė verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį - 20 tūkst. litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakė.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvo pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris - už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
