Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog M.Ž. suburta ir jo vadovaujama organizuota grupė 2002-2004 metais įvairiuose šalies regionuose iš fizinių asmenų be įsigijimo dokumentų nupirko itin didelį kiekį medienos.
Pasak FNTT, pasinaudodama viena iš savo kontroliuojamų bendrovių bei specialiai nusikalstamai veikai nuslėpti įsteigtomis penkiomis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, klastodama PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus, apgaulingai tvarkydama įmonių buhalterines apskaitas, M.Ž. grupuotė šią medieną pardavė kitiems ūkio subjektams.
"Kai medienos pirkėjai atsiskaitydavo už pateiktą produkciją, nesvarbu, - grynaisiais ar banko pavedimų pagalba, pervedus beveik 34,2 milijonus litų į priedangos įmonių bankų sąskaitas bei imitavus realiai nevykusius sandorius ir atsiskaitymus už juos, pinigines lėšas, įskaitant ir į valstybės biudžetą mokėtiną 18 procentų pridėtinės vertės mokestį, organizuotos grupės nariai "išgrynino". Taip apgaule buvo išvengta didelės vertės turtinės prievolės ir įgytas didelės vertės svetimas turtas - į valstybės biudžetą mokėtinas PVM - daugiau nei 5,2 milijono litų", - pranešime cituojamas ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Vytautas Kukaitis.
Be to, M.Ž., veikdamas su savo suburta ir vadovaujama organizuota grupe bei atskiroje bendrininkų grupėje kartu su kitos Klaipėdos mieste veikiančios ir prekiaujančios metalais bendrovės vadovu G.G., 2004 metų vasario-gegužės mėnesiais, naudojo analogišką nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą.
Iš įvairių asmenų Lietuvoje be įsigijimo dokumentų jis pirko didelį kiekį metalo laužo ir vėliau jį eksportavo į užsienį, naudodamasis nusikalstamai veiklai nuslėpti įsteigtos priedangos įmonės suklastotais dokumentais, o Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas, kuriose buvo padidintos iš valstybės biudžeto grąžintino PVM sumos, žinodamas, kad jos neteisingos, ir neteisėtus prašymus grąžinti (įskaityti) šio mokesčio permoką (skirtumą) ir apgaule įgijo iš valstybės dar apie 612 tūkstančių litų.
Pasak FNTT direktoriaus Romualdo Boreikos, dvejus metus trukusio tyrimo metu buvo atskleista tiek realiai veikiančių bendrovių, tiek ir nusikalstamai veiklai nuslėpti įsteigtų įmonių veikla.
Buvo atlikta daugiau nei 80 Lietuvoje registruotų įmonių, turėjusių prekybinių sandorių su minėtomis įmonėmis, patikrinimų. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta daugiau kaip 150 tomų dokumentų, ištirti keli tūkstančiai realių ir tariamų sandorių, apklausta daugiau nei 200 liudytojų.
"Man tikrai džiugu, kad pareigūnai atkakliai siekė savo tikslo ir sugebėjo surinkti pakankamai duomenų, leidusių prokurorams ikiteisminį tyrimą baigti kaltinamuoju aktu", - sako R.Boreika.
Pasak Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aido Dzikaro, tyrimo metu buvo nustatytos sudėtingos įmonių tarpusavio tariamų ūkinių santykių, piniginių srautų judėjimo schemos, atliktas itin didelio kiekio buhalterinių apskaitos, bankinių ir kitų dokumentų, tyrimas.
Įvykdytos nusikalstamos veikos pasireiškė daugkartiniais neteisėtais veiksmais, kuriuos atliko vaidmenimis pasiskirstę organizuotos grupės nariai, jų veikla apėmė Vilniaus, Klaipėdos apskritis, Aukštaitijos, Žemaitijos bei kitus regionus.
Ikiteisminio tyrimo metu dėl 17 asmenų padarytų nusikalstamų veikų buvo išskirtos atskiros baudžiamosios bylos, teismų nuosprendžiai dėl vertimosi neteisėta ūkine veikla jose jau yra įsiteisėję.
Už šių nusikalstamų veikų įvykdymą asmenims, pripažintiems kaltais, teismas skyrė per 102,3 tūkstančius litų baudų. Prokurorų pastangomis tyrimo metu laikinai apribota nuosavybės teisė į beveik 733 tūkstančius litų bei į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė - daugiau kaip 4 milijonai litų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tuo metu, kai buvo siekiama neteisėtai susigrąžinti iš valstybės biudžeto PVM, galimai savo tarnybos pareigų neatliko Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojai.
Dėl šio fakto buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas. Jį pabaigus Generalinės prokuratūros prokurorai surašė kaltinamąjį aktą.
Dabar Klaipėdos miesto apylinkės teisme vyksta teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
Teismui perduotoje organizuotos grupės byloje Valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieškovu, ieškinio suma yra beveik 6 milijonai litų.
Baudžiamasis kodeksas už kaltinamiesiems inkriminuojamos sunkiausios nusikalstamos veikos - didelės vertės sukčiavimo - padarymą numato laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.
