Viršūnių susitikime bus ieškoma atsakymo į svarbiausią klausimą - "kaip tai pasiekti ir ko reikia", sakė V.Vykė-Freiberga.
Latvija yra pirmoji buvusi sovietinė respublika, rengianti Šiaurės Atlanto aljanso, kuris buvo įkurtas šaltojo karo metais atsverti Maskvos karinę galią ir įtaką, viršūnių susitikimą.
Viršūnių susitikimas, kuris, kaip oficialiai teigiama, skirtas nubrėžti Aljanso transformacijos gaires, kurios padės jam pasirengti atsakyti į XXI amžiaus saugumo iššūkius, prasidės NATO valstybių ir vyriausybių vadovų vakariene, kurios metu dominuos Afganistano tema.
Prieš penkerius metus nuo valdžios Afganistane nuverstas radikalių islamistų Talibano judėjimas atsigavo ir sustipėjo, o talibų kovotojai kasdien rengia išpuolius ir kursto neramumus, nusinešančius dešimtis gyvybių.
NATO operacijų vadas JAV generolas Jamesas Jonesas rugsėjo pradžioje paragino Aljanso valstybes nusiųsti į Pietų Afganistaną 2 500 žmonių pastiprinimą - apie 1 000 karių ir maždaug 1 500 logistikos specialistų bei kito pagalbinio personalo - ir papildomos įrangos, kad būtų galima efektyviau kovoti su atsigavusio Talibano sukilėliais.
NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pirmadienį patvirtino, kad sąjungininkės dar neskyrė viso J.Joneso prašyto pajėgų pastiprinimo.
"Būti Afganistane svečiais ar turistais tikrai nėra mūsų tikslas", - sakė V.Vykė-Freiberga.
JAV Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas respublikonas Richardas Lugaras įspėjo, kad NATO valstybių narių nesugebėjimas padėti Afganistanui gali pakirsti pasitikėjimą Aljansu.
"Jei įtakingiausiam šių laikų aljansui dėl valstybių narių valios stokos nepavyks jo pirmoji operacija už Europos, bus imta abejoti NATO veiksmingumu ir sugebėjimu imtis bendrų veiksmų kovoje su terorizmo grėsme", - sakė R.Lugaras.
Tarp 26 NATO valstybių ir vyriausybių vadovų Rygoje bus ir JAV prezidentas George'as W.Bushas, kuris pirmadienį vėlai vakare atvyko trumpo vizito į kaimyninės Estijos sostinę.
Antradienį JAV lyderis susitiks su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu, ministru pirmininku Andrumi Ansipu ir užsienio reikalų ministru Urmu Paetu, o popiet vyks į Rygą, kur jį pasitiks V.Vykė-Freiberga.
G.W.Busho derybas su Baltijos valstybių ir NATO lyderiais temdys pastarojo meto įvykiai Afganistane, kur sąjungininkių kariai vykdo didžiausią Aljanso sausumos operaciją, mėgindami pažaboti talibų sukilėlius, bei Irake, kuris atsidūrė prie pilietinio karo slenksčio.
Manoma, kad JAV prezidentas paragins NATO lyderius skirti daugiau karinių pajėgumų ir lėšų sukilimo draskomam Afganistanui, nes jei šalies atstatymo procesas vyks perdėm lėtai, eiliniai afganistaniečiai gali vėl prisijungti prie Talibano.
G.W.Bushui atvykus į Taliną, Baltieji rūmai pripažino, kad nuo vasario, kai Samaros mieste buvo užpulta šiitų mečetė, Irake prasidėjo nauja tarpkonfesinio smurto fazė.
Trečiadienį iš Rygos G.W.Bushas vyks į Jordaniją derybų su Irako ministru pirmininku Nuri al Maliki, su kuriuo aptars pastangas spręsti intensyvėjančio kraujo liejimo Irake klausimą.
Rygoje NATO lyderiai taip pat aptars Aljanso transformacijos procesą ir jo pasirengimą kovoti su naujomis grėsmėmis saugumui.
"Šis viršūnių susitikimas įrodys, kad NATO toliau gyvuoja ir keičiasi, prisitaikydama prie nuolatinių permainų pasaulyje", - sakė V.Vykė-Freiberga.
"NATO transformacija ir pasirengimas prisiimti naujus vaidmenis drauge išsaugant sugebėjimą bendradarbiauti didesniu 26 valstybių narių formatu jau savaime yra iššūkis, prie kurio NATO turi prisitaikyti", - pridūrė Latvijos vadovė.
Jungtinės Valstijos mano, kad operacija Afganistane, kuri yra ambicingiausia Aljanso misija per visą jo gyvavimo istoriją, įrodo, jog NATO turi būti pasirengusi imtis veiksmų už jos "tradicinių transatlantinių veikimo ribų".
Tuo tarpu Prancūzija, Belgija, Graikija, Ispanija ir Italija laikosi nuomonės, kad NATO transformacija į demokratinių valstybių koaliciją, puoselėjančią pasaulines ambicijas, gali pakurstyti Azijos šalių, ypač Kinijos, nerimą.
