aA
"Net trims Balkanų valstybėms (Kroatijai, Makedonijai ir Albanijai), kurios toliau už visus pasistūmėjo į priekį kelyje į NATO, dar konkrečiai nepasakyta, ar jos gaus kvietimą artimiausioje ateityje", - sakė jis.

Pasak Rusijos nuolatinio atstovo, "mums anaiptol nėra nesvarbūs sprendimai, kuriuos priims NATO Rygos susitikime".

"Nuo to, kokią save NATO nori matyti artimiausiais metais, žymiu mastu priklausys ir mūsų tolesnis bendradarbiavimas", - pabrėžė jis.

Kaip pažymėjo K.Tockis, "Rusijai ne vis viena, kokia bus NATO raida, kaip NATO keisis".

Kalbėdamas apie Gruziją ir galimą jos įstojimą į Aljansą, K.Tockis padėkojo partneriams Aljanse už tai, kad paaštrėjus situacijai dėl Pietų Osetijos, "Šiaurės Atlanto aljansas užėmė aiškią poziciją: problemos sprendimas gali būti tik politinis".

"Pradedant generaliniu sekretoriumi, visi Tarybos nariai pareiškė: NATO nemato sau tiesioginio vaidmens šiuose konfliktuose ir kategoriškai nepritaria mėginimams juos sureguliuoti jėga", - sakė karinis diplomatas.

Tuo pat metu jis pabrėžė, kad "Gruzijos stojimo į NATO tikimybė ir terminai priklauso nuo didžiosios politikos".

"Mes negalime atmesti varianto, kai siekiant užtikrinti politinius interesus nebebus paisoma logikos", - sakė K.Tockis ir pridūrė: - Nors tai būtų labai liūdna".

Pasak Rusijos nuolatinio atstovo, "Rusija nėra tikra, kad Tbilisis vieną kartą nepamėgins išspręsti teritorijos problemą jėga, o tai prives prie kraujo liejimo šalia mūsų sienos".

"Kiekviena valstybė, taip pat ir Gruzija, turi teisę stoti į bet kurias sąjungas, bet kuriuos blokus, ir NATO turi teisę priimti sprendimus. Bet mes prašome partnerių vis dėlto atsižvelgti į mūsų susirūpinimą", - sakė K.Tockis.

Latvijos prezidentė ragina NATO neužtrenkti durų kitoms šalims

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga pirmadienį interviu dienraščiui "Diena" pabrėžė, kad NATO turėtų ir toliau remti šalis, norinčias įstoti į Aljansą ar užmegzti su juo glaudesnius ryšius.

Tokią nuomonę ji pareiškė prieš antradienį Rygoje prasidėsiantį NATo viršūnių susitikimą.

"Mes ir mūsų kaimynai manome, kad aljanso tolesnės plėtros klausimas yra labai reikšmingas ... Latvija ir jos Baltijos kaimynės primygtinai pabrėžia atvirų durų politikos būtinybę. Mums nepatiktų būti paskutinėms (šalims), įėjusioms pro šias duris, ir norėtume palikti jas atviras kitoms valstybėms, kurios aiškiai pademonstravo savo politinę valią eiti šiuo keliu. Norėtume, kad NATO toliau remtų šias šalis glaudžiai bendradarbiaudama, net jei neplanuoja jų prisijungimo artimoje ateityje", - sakė V.Vykė-Freiberga.

Pasak jos, NATO turėtų įvertinti atskiras šalis ir pažiūrėti, "kokiu mastu joms reikalingas padrąsinimas".

"Remsime idėją, kad reikėtų suteikti tam tikrą padrąsinimą, net jei šis (NATO viršūnių susitikimas) nebus tas, (per kurį bus) priimtos kokios nors deklaracijos dėl plėtros ... Tačiau šalims, kurios turi daug investuoti ir (padėti daug) pastangų savo reformoms tęsti, reikia NATO padrąsinimo", - mano Latvijos prezidentė.

Kalbėdama apie padėtį Gruzijoje ir Moldovoje, ji nurodė, kad tiek Europos Sąjunga (ES), tiek NATO turėtų atkreipti dėmesį į šias problemas, nes tai yra "nesveiki konfliktai".

"Žinoma, reikėtų suprasti, kad NATO pozicija yra kiek kitokia, todėl neįmanoma kalbėti apie NATO dalyvavimą tokiuose vietos konfliktuose", - pridūrė prezidentė.

Ministras įsitikinęs, kad Gruzija gaus signalą pradėti derybas su NATO

Latvijos gynybos ministras Atis Slakteris įsitikinęs, kad Gruzija NATO viršūnių susitikime Rygoje gaus signalą pradėti derybas dėl narystės. Pirmadienį Latvijos ministras su pasitenkinimu informavo žurnalistus, kad Gruzija pasiekė rimtos pažangos reformų ir integracijos srityje, sakė, jog jo šalis pasirengusi suteikti praktinę pagalbą.

Gruzija jau dabar dalyvauja NATO tarptautinėse misijose Irake ir Kosove, pridūrė A.Slakteris.

Amerikos senatorius Richardas G.Lugaras patvirtino žurnalistams, kad Gruzijai derėtų parengti prisijungimo prie NATO veiksmų planą.

Gruzijos parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė savo ruožtu sakė, kad "NATO - tai organizacija, kuri ne tik užtikrina saugumą, bet ir padeda įtvirtinti demokratiją ir stabilizuoti demokratinius procesus".

"Gruzija mano, kad visus konfliktus galima išspręsti dialogu, bet egzistuoja raudonosios linijos, kurių mes neperžengsime - tai teritorinis vientisumas, demokratija ir narystė NATO", - pridūrė ji.

Gruzija pradėjo intensyvų dialogą su NATO dėl narystės. Antradienį ir trečiadienį Rygoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime neplanuojama kalbėti apie Aljanso plėtrą, bet ketinama įvertinti kai kurių narystės siekiančių šalių pažangą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.