Įvaikintą vaiką gali įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktinis. Paprastai broliai ir seserys turi būti įvaikinami kartu, išskyrus, kai negalima užtikrinti seserų ir brolių gyvenimo kartu dėl jų sveikatos arba kai dėl įvairių aplinkybių seserys ir broliai jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimo kartu.
Asmenys, turintys teisę įvaikinti:
1. pilnamečiai, bet ne vyresni nei penkiasdešimt metų, išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Išimtis gali būti daroma atsižvelgiant į tai, kad tik vienas iš sutuoktinių viršija įstatymo nustatytą ribą arba norima įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus, arba vaikas, kurį norima įvaikinti, ilgą laiką buvo globojamas būsimų įtėvių šeimoje. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų. Įvaikinat savo sutuoktinio vaikus ar įvaikius, amžiaus skirtumas gali būti mažinamas iki penkiolikos metų;
2. susituokę, išimtiniais atvejais gali būti leidžiama įvaikinti ir nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių, jei socialinis darbuotojas teigiamai įvertina asmens pasirengimą vienam auginti įvaikintą vaiką arba vaikas, kurį norima įvaikinti, ilgą laiką buvo globojamas būsimo įvaikintojo;
3. nebuvę teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais
4. jiems nėra ir nebuvo apribota tėvų valdžia;
5. jei buvo vaiko globėjais (rūpintojais), globa nebuvo panaikinta dėl jų kaltės;
6. tvirtai apsisprendę įvaikinti vaiką;
7. neserga tam tikromis ligomis, kurių sąrašą patvirtinto LR sveikatos apsaugos ministras ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministras 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „ Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo “;
8. turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą, kurią tvarko valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, išskyrus vaiko motinos (tėvo) sutuoktinį ir giminaičius.
Asmenys, norintys įvaikinti, turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos tarnybą. Apsisprendus įvaikinti vaiko teisių apsaugos tarnybai reikia pateikti šiuos dokumentus:
1. prašymą, kuriame nurodote duomenis apie save (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo vieta ir data, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeimyninė ir materialinė padėtis), šeimos narius, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičių, amžių, lytį, sveikatos būklę bei įvaikinimo motyvus;
2. paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. santuokos liudijimo kopiją, jeigu išsituokęs – teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo arba ištuokos liudijimo kopiją, jeigu našlys – sutuoktinio mirties liudijimo kopiją (jeigu ji yra); nustatytos formos (046/a) sveikatos pažymėjimą;
4. pažymėjimą apie šeimos sudėtį (išduoda seniūnija arba bendrijos pirmininkas);
5. dokumentus apie šeimos gaunamas pajamas;
6. pažymą apie šeimos gyvenamąsias patalpas (Nekilnojamojo turto registro išduotas pažymėjimas apie įregistruotą nekilnojamą turtą);
7. sutuoktinio rašytinį sutikimą, jei vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, nebent teismas yra priėmęs sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium arba jei sutuoktinis yra paskelbtas nežinia kur esantis ar pripažintas neveiksniu, šiuo atveju reikia pateikti teismo sprendimo kopiją.
Jei vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada apie asmens tinkamumą įvaikinti, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba įtrauks į norinčių įvaikinti apskaitą. Jeigu išvada dėl pasirengimo įvaikinti yra neigiama, išnykus priežastims arba jas pašalinus, galima pakartotinai kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl pasirengimo įvaikinti patikrinimo. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada dėl pasirengimo įvaikinti gali būti skundžiama teismui. Atsižvelgdama į prašyme nurodytus pageidavimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba per asmens gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos tarnybą pasiūlo galimą įvaikinti vaiką ar vaikus. Jei sutinkama įvaikinti pasiūlytą vaiką, patvirtinama tai raštu. Jei atsisakoma – patvirtinama tai raštu ir nurodomos tokio sprendimo priežastys. Nusprendus įvaikinti pasiūlytą vaiką, reikia kreiptis į savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismą su pareiškimu leisti įvaikinti vaiką
Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė suteikiama 1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius; 2) giminaičiams; 3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu; 4) sutuoktiniams.
Įvaikinimui būtinas vaiko tėvų rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo, išskyrus, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. Tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas.
Jeigu įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima.
Kai įvaikinamas jaunesnis nei dešimties metų vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę, teismas, priimdamas sprendimą atsižvelgia į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams.
Įvaikinimo bylą teismas nagrinėja uždarame teismo posėdyje. Be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleisti duomenys apie įvaikinimą. Tačiau, vaikui nuo keturiolikos metų, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems giminaičiams pagal kilmę ar kitiems asmenims teismo, nagrinėjusio įvaikinimo bylą, leidimu gali būti suteikta informacija apie įvaikinimą, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko, jo artimojo giminaičio ar kitų asmenų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Būsimiems įtėviams teismas iki įvaikinimo gali nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laiką ir perkelti vaiką gyventi, auklėti ir išlaikyti į būsimųjų įtėvių šeimą, tokiu atveju įvaikinimo bylos nagrinėjimas sustabdomas. Vaiko ir būsimų įvaikintojų tarpusavio teisės ir pareigos prilyginamos vaikų ir tėvų pagal kilmę tarpusavio teisėms bei pareigoms, išskyrus paveldėjimo santykius.
Įvaikinimu yra sukuriamos šios teisinės pasekmės:
· panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos,
· sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikintojai laikomi įvaikio tėvais pagal įstatymą.
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, išskyrus jei vaikas buvo perkeltas į šeimą dėl įvaikinimo skyrus bandomąjį laikotarpį, įtėviai vaiko tėvais laikomi įsiteisėjus teismo nutarčiai perkelti vaiką į šeimą.
Įvaikintam vaikui suteikiama įtėvių pavardė ir gali būti pakeičiamas vaiko vardas, jeigu vardą pakeisti sutinka vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę. Tačiau įtėvių ir įvaikio, galinčio išreikšti savo nuomonę, prašymu vaikui gali būti paliekama buvusi pavardė pagal kilmę.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama LR civiliniu bei kitais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.
Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: 8 (5) 231 28 00; el.paštas: teises.klinika@tf.vu.lt ; www.teisesklinika.lt
