Kaip teigia dienraštis, pastarosios vietos pasirinkimas labiausiai tenkina pasieniečius, tačiau tam pasipriešino senųjų tradicijų puoselėtojai, kultūrologai. Rambyno kalnas - senojo kulto apeigų vieta. Nuo XIX amžiaus pabaigos jis pradėtas vertinti kaip garbingos senovės ir lietuviškumo simbolis. 1884 metais kalne surengta pirmoji, vėliau tapusi tradicine Joninių šventė, kurios metu būdavo uždegama apeigų ugnis, vaidinami istoriniai vaidinimai.
Anot "Respublikos", iš pradžių 0,1 ha sklypą stebėjimo bokšto ir posto namelio statybai pasieniečiai pasirinko toje pačioje miško aikštelėje, kurioje švenčiamos Joninės. Tačiau tam paprieštaravo Pagėgių savivaldybės administracija, pasiūliusi sklypą kiek toliau nuo masinių susibūrimų vietos, per keliasdešimt metrų nuo Marijos ir Algirdo Stakvilevičių sodybos, nes šie neprieštaravę, kad jiems po langais atsirastų minipoligonas.
Rambyno regioninio parko kultūrologas Eugenijus Skipitis mano, kad 30 metrų aukščio metalinis bokštas su posto nameliu, aptverti aukšta tvora, nieku gyvu nepritaps prie Rambyno kalno gamtovaizdžio ir krašto architektūros.
Bokštą ketinama statyti netoli nuo kalno skardžio. Kalnas, veikiamas gamtinės erozijos, kai kuriose vietose traukiasi iki 1 metro per 10 metų. Būtent toje vietoje, kur ketinama statyti bokštą, per 38 metus skardis priartėjo prie A. Stakvilevičiaus namo per 4 metrus.
