aA
Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismas pirmadienį pradėjo liudytojų apklausą skandalingos reputacijos verslininko Jono Urkos baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas apžmeižęs buvusį Seimo Pirmininką Vytautą Landsbergį ir velionį akademiką Raimundą Rajecką.
Jonas Urka
Jonas Urka
Šių metų balandį J.Urka viešai prakalbo apie 1995 metų gegužės 20 dieną suteiktą 100 tūkst. JAV dolerių paskolą, kurios, remdamasis V.Landsbergio parašu, esą prašė tuometinis Lietuvos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje R.Rajeckas. Paskolos tikrumą J.Urka įrodinėja neformalios sutarties kopija, kurios originalą žada pateikti vėliau.

Kaip praneša ELTA, į pirmadienio posėdį neatvykus vienam iš nukentėjusiųjų - velionio R.Rajecko broliui Valentinui Rajeckui - teismas nutarė nenagrinėti bylos iš esmės, bet apklausti atvykusius liudytojus.

Nė vienas iš šešių apklaustųjų nepaminėjo jokių detalių, kurios galėtų patvirtinti J.Urkos samprotavimus apie tai, kad R.Rajeckui 1995 metais trūko pinigų namo statybai ir kad gegužės 20-22 dienomis jis galėjo savavališkai iš Londono atvykti į Lietuvą privačiais reikalais.

Buvęs Lietuvos ambasados Didžiojoje Britanijoje darbuotojas Erikas Petrikas aiškino, kad kokia nors neplanuota diplomato kelionė gal ir įmanoma teoriškai, tačiau praktiškai - beveik ne. Prieš išvykdamas iš šalies, ambasadorius R.Rajeckas privalėdavo apie tai informuoti Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministeriją, o iš ministerijos Lietuvoje turėdavo gauti išankstinį patvirtinimą, kad bus apmokėtos kelionės išlaidos, sakė E.Petrikas.

Anot jo, R.Rajeckas kasmet į Lietuvą važiuodavo ne daugiau kaip penkis-šešis kartus: atostogų, į metinį ambasadorių susitikimą ir lydėdamas oficialiuosius Didžiosios Britanijos asmenis. "Tokių ambasadoriaus išvykimų, kad niekas nežinotų, nebuvo", - tvirtino E.Petrikas. Tą patį sakė ir buvusi ambasados kanceliarijos vedėja Imsrė Sabaliūnas.

Buvusi R.Rajecko žmona Alevtina Fomkina, antroji jo gyvenimo draugė Danutė Gervylienė bei samdyta namų darbininkė Ona Jelisejeva teismui sakė, kad dar 1991 metais R.Rajeckui priklausanti individualaus namo dalis sostinės D.Poškos gatvėje buvo visiškai baigta, jai nebereikėjo jokių investicijų. Be to, nė viena iš moterų neprisiminė, kad pas R.Rajecką bent kartą būtų atvykęs J.Urka, arba kad velionis akademikas būtų minėjęs apie kokius nors verslo reikalaus, kuriuose dalyvavo J.Urka.

Tuo tarpu J.Urka teigia 1997 metų pavasarį buvęs iškviestas pas tuometinį Tardymo departamento direktorių Stasį Karvelį, kuris esą reikalavo atiduoti minėtą paskolos sutartį žadėdamas neskirti kardomojo kalinino byloje dėl kreditų iš Lietuvos akcinio inovacinio banko.

Tačiau teismo posėdyje liudijęs S.Karvelis sakė, kad J.Urka pas jį atėjo savo iniciatyva ir prašė tik vieno dalyko - neskirti kardomojo suėmimo. "Apie paskolos sutartį aš pirmą kartą sužinojau tik tada, kai J.Urka paminėjo mano pavardę kažkurios televizijos laidoje", - teigė S.Karvelis.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.