Beje, dar prieš Seimo rinkimus mes su V.Landsbergiu prie Kauno muzikinio teatro atidengėme paminklą, po to buvome susitikę Eucharistiniame kongrese, taigi, nieko nuostabaus, kad jis pirmas prie manęs priėjo ir pasveikino tapus Seimo nariu. Aš pats su visais sveikinuosi, tik man kartais nepaduoda rankos.
Dar nuo 1990 m., kai kas nors man nenorėdavo ištiesti dešinės, nuleisdavau ištiestą ranką ir jokios nuoskaudos nejausdavau. Jie juk nemane pažemindavo, o save, aš tik išaukštintas taip buvau.
Beje, Naujoji sąjunga (socialliberalai), anksčiau niekinę mane, po savivaldos tarybų rinkimų, taip pat patys pirmieji pakvietė bendradarbiauti. Kalbuosi aš visada su visais.
Įlipu būdavo į liftą kartu su kokiu nors konservatoriumi, o jis vieną kartą pasako: “Labas”, kitą kartą jau ne, tai jų reikalas. Pas mus politikai dar nėra subrendę. Mūsų politika pasikeis tik tada, kai po dešimties ar keliolikos metų subręs ir mūsų politikai.
Mane niekino ir spauda, vadindama klounu, bet klounas ne aš. Klounais liko visi kiti - spauda, politikai, kurie mane niekino ir iš manęs tyčiojosi.
O mano pokalbis su V.Landsbergiu daugiau sukosi apie Kauno miesto reikalus. Kol kas aš nenoriu viešai kalbėti, kaip ir kas bus. Pirmadienį sušaukiau neeilinę sesiją, nes mano, kaip Kauno miesto mero, įgaliojimai dar nėra nutrūkę. Pirmadienį ir vyks tarybos posėdis - bus renkamas meras.
V.Landsbergis bičiuliaujasi su V.Šustausku
Tai komentuoja:
Ramūnas Garbaravičius Kauno miesto tarybos narys, konservatorius
