Iš pradžių – citata: „Keičiant nuolatinai pareiškimus, išeinant su tam tikrais reikalavimais ir skubinant tą visą reikalą, paskutiniu metu vėl iškeliant naujus faktus, kurie neatitiko pirminiams pasisakymams, aišku, sakyčiau, didelio pasitikėjimo nesukelia. Aš tik viena galiu pasakyti, kad aš džiaugiuosi, kad vis tik Lietuvos pusė neskubino to reikalo, atsispyrė bet kokiems spaudimams, ir tikriausiai prieisime arčiau tiesos eidami šituo keliu, nei kad būtume priėję savotiškus reikalavimus. Iš kitos pusės Lietuva tikrai pasirodė kaip atsakinga, kultūringa, spręsdama šitą reikalą, atsižvelgė į visus žmoniškuosius faktorius ir, net ir turėdama, sakyčiau, tokios nelabai tikslios informacijos, neapkaltino, nenutraukė visko, neatsisakė kalbėti toliau. Tai parodė ir tam tikrą mūsų kultūros laipsnį, bendradarbiavimą, o kas svarbiausia – parodė mūsų nuoširdų norą palaikyti normalius, darbinius santykius su valstybe, kuri praktiškai pažeidė Lietuvos interesus“.

Ar supratote, apie ką čia kalbama? Aš supratau ne iš karto, nors, pasirodo, kalbama pastaruoju metu labai jautria tema – apie rugsėjo mėnesį Lietuvoje sudužusį Rusijos naikintuvą „Su-27“.

Ir ši citata ne iš kokio nors pašaliečio kalbos, o žmogaus, kuris, remiantis apklausomis, Lietuvoje yra didžiausias autoritetas ir turi didžiausią pasitikėjimą tarp Lietuvos piliečių – prezidento Valdo Adamkaus.

Tai – ištrauka iš jo interviu praėjusio sekmadienio LTV laidai „Savaitė“, kuriame valstybės vadovas išreiškė savo poziciją, kaip sakoma, aktualiausiais valstybės gyvenimo klausimais. Tai yra, apie sudužusį naikintuvą, „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimą, ministro pirmininko žmonos viešbučių verslą ir vis didėjančią visuomenės apatiją.

Kadangi prezidentas pastaruoju metu savo požiūrį į valstybės aktualijas išreiškia ne taip jau dažnai, klausiausi labai įdėmiai. Tikėjausi, kad valstybės vadovas kalbės kitaip, nei pastaruoju metu dažniausiai kalba dauguma Lietuvos politikų – nevynios žodžių į vatą, nekartos banalių frazių, akcentuos strateginius dalykus ir nurodys tikslus, kurių valstybė turi siekti. Tačiau nieko panašaus neišgirdau – atrodo, kad prezidentas kalba apie... nieką.

Tai liudija ne tik ši citata. Antai paklaustas, ar pritartų siūlymui, kad „Mažeikių naftos“ akcijos negali būti parduotos investuotojui, galinčiam kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, prezidentas atsako: „Tai yra išsakyta prieš tai, ir mes turime griežtai šito laikytis. Jeigu mes kalbame apie net ir normalių santykių išlaikymą su kaimynine valstybe, kaip ten bebūtų, galime dangstytis vienais ar kitais žodžiais, kas stovi už, tarkim, šitos kompanijos. Aišku, kad Rusijos valstybės vyriausybė yra suinteresuota tuo, ji turės nuolatinę savo įtaką tos kompanijos sprendimams. Todėl mes, priimdami tam tikras sąlygas, pasirašydami, turime užtikrinti, kad mūsų nacionaliniam saugumui tam tikros sąlygos būtų išpildytos, ir kad tas įsipareigojimas būtų ne pasakytas žodžiu, bet aiškiai padedant parašą, kad Lietuvos interesai tikrai dėl to nenukentės“.

Tris kartus išklausiau šių prezidento minčių, tačiau vis tiek nesupratau, ar valstybės vadovas pritaria, kad „Lukoil“ būtų išbrauktas iš potencialių „Mažeikių naftos“ akcijų pirkėjų sąrašo, ar ne. Taip pat neaišku, kokios „tam tikros sąlygos“ turi būti „išpildytos“, kad Lietuvos nacionaliniai interesai parduodant naftos perdirbimo koncerną nenukentėtų.

Migloti ir V. Adamkaus pasiūlymai, ką turėtų daryti Vyriausybė, norėdama išsklaidyti įtarimus, kad jau nusprendė „Mažeikių naftos“ akcijas parduoti „Lukoil“ bendrovei: „Kiekvieno iš mūsų vienintelis prašymas būtų, kad sprendžiant šią problemą, būtų aiškumas, skaidrumas, kad nebūtų spekuliacijų, kas ką galvoja. Nes nėra jokios abejonės, kad ši tema ir jaudina, ir šiurpina. Kalbame ne apie kokios nors vienos kompanijos reikalus, bet kalbame apie valstybės ekonominį gyvenimą, o tuo pačiu ir kiekvieną žmogų paliečiantį rezultatą. Taip kad čia aiškumas turi būti, bet ne spėliojimas. Aš manau, kad ypatingai tie, kurie seka diena iš dienos įvairius pareiškimus – tiek Vyriausybės, tiek diskusijas, tiek spaudoje prielaidas daromas, tikrai vaizdas susidaro toks neaiškus, kad niekam nėra aišku, kiekvienas interpretuoja kaip kam patinka. Štai kur yra pagrindinė problema. O kalbame apie mūsų Lietuvos ekonominio gyvenimo ateitį. Ir kada ypatingai bandoma dar įsipareigoti, ir Seimas dar turi prisiimti dalinę atsakomybę, leisdamas Vyriausybei kalbėti apie 3–4 milijardus litų įsipareigojimą, tai čia jau laisvoms diskusijoms vietos nėra. Todėl mano išreikštas pasisakymas yra toks: atverskime kortas, pasakykime aiškiai, kas dalyvauja, kur dalyvauja, kokiomis sąlygomis dalyvauja, kad niekam neliktų abejonių“.

Po tokių žodžių neaišku, ar blogai, tai, kad visi, kas netingi, diskutuoja apie galimus „Mažeikių naftos“ pardavimo variantus, ar tai, kad Vyriausybė iš karto nepasako, kam ji ketina parduoti naftos koncerno akcijas.

Liūdna, kai taip šneka politikas, iš kurio visi Lietuvoje laukia tvirtos bei aiškios pozicijos. Ir todėl nestebina, kad panašiai elgiasi ir kiti.

Pavyzdžiui, ministras pirmininkas, savo simpatijas „Lukoil“ bandydamas pridengti kalbomis apie neva labai rimtą pretendentą iš Austrijos „Baltic Holding“, kuris jau kitą dieną pareiškia, kad „Mažeikių nafta“ jo visiškai nedomina. Arba Seime prieš pietus visiems žadėdamas pateikti informaciją apie žmonos viešbučių verslą, o po pietų pareikšdamas, kad neketina to daryti.

Panašiai atrodo ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kuris didžiausią grėsmę nacionaliniam saugumui įžvelgia Kristinos Brazauskienės valdomame viešbutyje. Beje, keista, kodėl A. Kubilius apie tą viešbutį tik dabar prašneko – juk spauda apie tai jau senų seniausiai rašė.

Blogai, kai visi kalba apie nieką. Paskui galėtų nesistebėti, kodėl taip greitai mažėja pasitikėjimas politikais ir taip sparčiai didėja atotrūkis tarp jų ir visuomenės. Juk ne visi užsikemša ausis, kai politikai pradeda kalbėti.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Per stebuklą išsigelbėjęs Šilalės žydas apie budelius lietuvius: žinau jų pavardes (75)

„Turbūt Dievas norėjo, kad likčiau gyvas“. Taip sako vienintelis Holokaustą išgyvenęs...

Ramutei Daktarienei – dovana: teismas nutarė jai grąžinti garsiąją Užliedžių pilaitę (46)

Kauno Daktarų nusikalstamam susivienijimui vadovavęs ir iki gyvos galvos įkalintas Henrikas...

Gausios policijos pajėgos ieško Kauno rajone dingusios jaunos moters (4)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai ieško dingusios merginos,...

Čečėnus įsiutino Lietuvos veiksmai: paruošė atsakomąsias priemones (170)

Čečėnai įtraukė Lietuvą į negeranoriškų Europos šalių sąrašą. Tai pranešė Rusijos...

Prasta žinia vairuotojams – po kainų šuolio naftos kainos netoli 3 metų maksimumo

Naftos kainos ketvirtadienį kilo, pranešus apie kritusias JAV atsargas bei Nigerijos kovotojams...

Iš vaiduoklio – į elfą: Kuzminsko benefisas Eurolygoje nustebino net Plazą Kuzminsko mintys (5)

Kelias karčias kritikos piliules pastaruoju metu nurijęs Mindaugas Kuzminskas trečiadienio...

Viena maža gudrybė, ir pagaliau išvirsite skanų liežuvį

Lietuviai – ne amerikiečiai, subproduktai, taip pat ir liežuvis , mums tikras gardėsis, ypač,...

VMI tirs Edmundo Jakilaičio veiklą atnaujinta (99)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) tirs žurnalisto ir prodiuserio Edmundo Jakilaičio...

Veryga sugalvojo, kuo pakeisti cukraus mokestį (436)

Sveikatos apsaugos ministerija , rodos, rimtai užsimojo gyventojus atbaidyti nuo cukraus. Dar...

Jo vardo Putinas net nemini: Kremliaus kritikas jaukia Rusijos rinkimų planus (26)

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas yra sėdėjęs už grotų, buvo užpultas, jam...