Prezidentinių apklausų lyderiai nesikeičia

Balandžio pabaigoje trečdalis - 33 proc. - rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių buvo nusiteikę balsuoti už šią kandidatę. Dar keturi iš dešimties - 39 proc. - nurodė, kad greičiau už ją balsuotų. Tad D. Grybauskaitės maksimalus galimas palaikymas ir toliau lieka aukštas - beveik trys ketvirtadaliai - 72 proc. - apklaustųjų neatmeta galimybės ją palaikyti, jei ateitų balsuoti gegužės 17 dieną.

D. Grybauskaitės neigiamų pasirinkimų - tikrai nebalsuotų arba greičiau nebalsuotų - tėra tik 19 proc.

Per mėnesį jos palaikymas sumažėjo 8 procentiniais punktais ir sugrįžo į tą lygį, kuris buvo šių metų pradžioje.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" balandžio 22-28 dienomis atliktos paklausos rezultatai parodė, kad pagal potencialių rinkėjų palaikymą kiti 6 kandidatai gerokai atsilieka nuo D. Grybauskaitės.

Kiek didesnio rinkėjų palaikymo balandžio mėnesį galėjo tikėtis Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. 6 proc. rinkėjų buvo nusiteikę prezidento rinkimuose paremti būtent jį, dar kas ketvirtas rinkėjas - 25 proc. - atsakė, kad greičiau balsuotų už jį. Pusė - 51 proc. - respondentų nurodė neketiną už jį balsuoti. Nuo kovo mėnesio šio kandidato bendras palaikymas padidėjo 3 procentiniais punktais.

Už Valstiečių liaudininkų sąjungos garbės pirmininkę Kazimirą Prunskienę balandžio mėnesio viešosios nuomonės apklausoje atsakė balsuosią 4 proc. respondentų, dar 19 proc. sakė greičiausiai už ją balsuosią. Du trečdaliai - 64 proc. - apklaustųjų neketino balsuoti už šią kandidatę. Tikėtina, kad iš viso 23 proc. K. Prunskienės rėmėjų ją palaikys ir gegužės 17-ąją - 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš mėnesį.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininko Valentino Mazuronio ir Darbo partijos iškeltos Loretos Graužinienės vertinimai panašūs kaip ir prieš mėnesį - už kiekvieną jų tikrai ketino balsuoti po 3 proc. rinkėjų, dar kiek daugiau nei dešimtadalis nurodė, kad greičiau už juos balsuotų.

Už V. Mazuronį tikrai arba greičiau balsuotų 17 proc. turinčių rinkimų teisę piliečių. Už L. Graužinienę - 15 proc.

Mažiausio palaikymo sulauktų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis ir atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas.

Už V. Tomaševskį ketino balsuoti 6 proc. rinkėjų, 80 proc. neketino.

Už Č. Jezerską ketino balsuoti 4 proc. rinkėjų, 81 proc. jo neketino palaikyti.

A.Butkevičių palaiko vyrai, K. Prunskienę – moterys

Visų demografinių ir socialinių grupių Lietuvos gyventojai labiausiai palaiko D. Grybauskaitę. Už ją labiau apsisprendusios balsuoti moterys, didmiesčiuose gyvenantys rinkėjai, vyresni nei 30 metų žmonės.

A. Butkevičių kiek labiau palaiko vyrai, vyresni nei 50 metų rinkėjai, kaimo gyventojai bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos mažiausios ar vidutinės.

K. Prunskienę labiau palaiko moterys, vyresni nei 30 metų žmonės, rinkėjai, kurių šeimos pajamos per mėnesį mažiausios.

V. Mazuroniui simpatizuoja vyrai, vyresni nei 30 metų žmonės bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra mažiausios.

Už L. Graužinienę kiek labiau linkę balsuoti vyresni nei 30 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestelių gyventojai bei rinkėjai, kurių šeimos mėnesio pajamos mažiausios ar vidutinės.

Prezidento rinkimų pirmasis turas - gegužės 17-ąją. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.

Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmą kartą balsuojant. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Antrasis prezidento rinkimų turas, jeigu jo prireiks, būtų rengiamas birželio 7-ąją kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Apklausa vyko 2009 m. balandžio 22-28 dienomis. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresnių, 100 Lietuvos vietovių (atrankos taškų). Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

AR JŪS TIKRAI BALSUOTUMĖTE, GREIČIAU BALSUOTUMĖTE, GREIČIAU NEBALSUOTUMĖTE AR TIKRAI NEBALSUOTUMĖTE UŽ ŠIUOS KANDIDATUS (KANDIDATES) LIETUVOS PREZIDENTO RINKIMUOSE 2009 M. GEGUŽĖS 17 D. ?"

(18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų atsakymai)