Ketvirtadienio debatų tema – teisėsauga ir kova su korupcija. Šiuose debatuose dalyvavo visi septyni kandidatai. Ankstesnį žodžių mūšį praleido antrosios kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pirma tema: ar liks „darbiečiai“ Vyriausybėje
Pirmasis pasisakyti progą gavo Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas. Jam teko nejaukus klausimas – ar tapęs prezidentu jis skirtų partiečius ministrais, kai apeliacinis teismas dar nebaigė nagrinėti juodosios buhalterijos bylos.
„Nereikia painioti atskirų asmenų ir partijos atsakomybės“, - išsisuko A. Paulauskas. Politikas akcentavo, kad „partija nėra nuteista, ir vis tiek galioja nekaltumo prezumpcija“.
Valstiečių-žaliųjų kandidatas Bronis Ropė pasipiktino, kad Darbo partijos byla taip ilgai tęsiasi. Kalbėdamas apie ministrų skyrimą, jis kalbą pasuko link to, esą Seimo nariai neturėtų sėdėti ant dviejų kėdžių ir dirbti ministrais.
Vilniaus meras Artūras Zuokas, savo ruožtu, paragino „darbiečius“ nevilkinti teismo proceso. „Tai būtų sveikiau ir pačiai Darbo partijai“, - sakė A. Zuokas.
D. Grybauskaitė akcentavo savo pateiktas įstatymo pataisas dėl proceso vilkinimo. Paklausta, ar pergalėas rinkimuose atveju skirs „darbiečius“ ministrais, ji klausimą pavadino neaktualiu.
„Klausimas turbūt nėra aktualus, nes ir dabar ministrai dirba, kurie nėra tiesiogiai susiję su byla“, - sakė prezidentė.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis paragino netaikyti „kolektyvinės atsakomybės“. Be to, jis pasipiktino, kad ministrėmis netapo „darbietės“ Virginija Baltraitienė ir Loreta Graužinienė. Jų prie ministerijų neprileido D. Grybauskaitė.
Socdemų kandidatas Zigmantas Balčytis teigė nemanantis, kad su byla nesusiję politikai turėtų būti atkirsti nuo politinio gyvenimo vien dėl to, kad priklauso Darbo partijai.
Naglis Puteikis pokalbį pasuko kita linkme – esą „darbiečių“ pinigai atkeliavo iš Rusijos, o tai liudijantys dokumentai į bylą nepateko. Esą šie dokumentai yra Valstybės saugumo departamento rankose. „Rusija milžiniškais pinigais per Darbo partiją papirkinėja mūsų politikus ir žiniasklaidą“, - piktinosi Seimo narys.
D. Grybauskaitė N. Puteikio žodžius apie saugumiečių neva slepiamus dokumentus vadino sąmokslo teorija.
Ką D. Grybauskaitė darytų kitaip? Neaišku
Antrasis klausimas – ką būtumėte daręs kitaip, jei pastaruosius penkerius metus būtumėte ėjęs prezidento pareigas.
B. Ropė leidosi į svarstymus apie pernelyg centralizuotą Lietuvos valdžią ir galių trūkumą savivaldoje. Sykiu valstiečių-žaliųjų kandidatas prisiminė, kad jis būtų kategoriškai palaikęs referendumo dėl naujos atominės elektrinės rezultatus.
Kitas meras A. Zuokas pareiškė, jog būtų tęsęs Valdo Adamkaus politiką.
Ką kitaip darytų penkerius metus Lietuvą valdžiusi D. Grybauskaitė? Prezidentė pradėjo nuo to, ką padarė – pavyzdžiui, įvesdama vadovų rotaciją aibėje įstaigų. Ką keistų, jei galėtų atsukti laikrodį – šalies vadovė neatskleidė. „Bet, aišku, penkeri metai nėra daug“, - pridūrė D. Grybauskaitė.
A. Paulauskas atrėžė, kad „žmonės tiesiai sako – Lietuvoje teisingumo nėra“. Anot jo, pavyzdžiui, prokuratūros reforma nedavė „nė vieno teigiamo rezultato“. D. Grybauskaitė atsikirto – esą prokuratūroje neįvyko „desovietizacija“. Vis dėlto prezidentė pripažino, kad prokuratūros sistema šiuo metu stagnuoja.
Savo ruožtu, N. Puteikis pabėrė visą šūsnį idėjų – nuo prisiekusiųjų teismo įvedimo iki Konstitucinio Teismo išformavimo.
A. Paulauskas: laisvės atėmimas buhalterijos byloje – per griežta
Trečias klausimas – kaip sumažinti Lietuvos „lyderystę“ pagal kalinių skaičių.
Čia itin aktyvus buvo A. Zuokas. Meras piktinosi, esą Lietuvai tebėra vadovaujama „kaip sovietinei valstybei“, o žmogus bet kada gali tapti įtariamuoju, kaltinamuoju ar net nuteistuoju.
O A. Paulauskas paragino keisti bausmių sistemą – esą laisvės atėmimo bausmės dažnai neadekvačios. Pavyzdžiui, už buhalterinius nusikaltimus. Lyg tyčia, būtent buhalterija tapo didžiausia dėme ant Darbo partijos munduro.
Strėlės į D. Grybauskaitę
Itin daug strėlių D. Grybauskaitei teko netikėtoje vietoje. Diskutuojant apie tai, kaip padidinti policininko darbo patrauklumą, kalba pasisuko link 2012 m. vykusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalo, kuris smarkiai kirto per D. Grybauskaitės reitingus.
Prezidentei pasipylė oponentų kirčiai dėl „telefoninės teisės“, primenant, kaip buvęs FNTT direktorius, dabartinis Seimo narys Vitalijus Gailius pareiškė, kad prezidentė jam skambino ir mygė atleisti jo pavaduotoją Vytautą Giržadą.
D. Grybauskaitė atsikirtinėjo, esą teisėsauga turi būti nepriklausoma, o jos oponentai patys yra „telefoninės teisės“ mėgėjai. Už A. Zuoko sėdėjo ir du FNTT skandalo herojai – liberalcentristai Algis Čaplikas bei Artūras Melianas. Prezidentė pareiškė, esą nė vienas salėje sėdintis žmogus galėtų paliudyti, kad ji jam skambino ir ko nors reikalavo. Paklausta, ar tą patį galėtų pasakyti V. Gailius, D. Grybauskaitė kalbą pasuko kita kryptimi – ji priminė, kad FNTT direktoriaus pavaduotojas V. Giržadas du kartus neišlaikė melo detektoriaus testo informacijos apie teisėsaugos veiksmus prieš „Snorą“ nutekinimo tyrime.
FNTT skandalas buvo itin skausmingas prezidentės reitingams. Teismai pripažino, kad V. Gailius su V. Giržadu atleisti neteisėtai. V. Giržadas grįžo į darbą FNTT, o V. Gailius, išrinktas vienmandatėje apygardoje, pasiliko Seime.
Vis dar širsta ant VSD
Papildomų strėlių D. Grybauskaitė sulaukė dėl ikiteisminio tyrimo dėl saugumiečių pažymos apie Rusijos planus Lietuvos atžvilgiu nutekinimo, kuriame įtarimai pareikšti jos patarėjai Daivai Ulbinaitei.
Čia prezidentę itin aktyviai kritikavo A. Paulauskas, primindamas, kaip D. Grybauskaitė atsisakė liudyti ikiteisminiame tyrime.
Žodžių karas tarp dviejų kandidatų užvirė, kai prezidentė pareiškė, jog pažymoje jokios paslapties nebuvo. A. Paulauskas priešingos nuomonės – esą pažyma buvo „labai slapta“.
Tęsdama savo paaiškinimus, D. Grybauskaitė griežtai sukritikavo saugumiečius už tai, kad šie pareikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Mūsų institucijos pradėjo ginti Rusijos paslaptis ir interesus, - rėžė D. Grybauskaitė. - Kada VSD pati turėjo kovoti su grėsmės, VSD paprašė ikiteisminio tyrimo“.
Informacijos paviešinime šalies vadovė nieko blogo nemato. Kas nutekino pažymos turinį žiniasklaidai, prezidentė teigė nežinanti, bet už paviešinimą esanti dėkinga.
„Padėkočiau tam žmogui arba grupei žmonių – už tai, kad gynė valstybės interesus“, - sakė D. Grybauskaitė.
A. Paulauskas neatlyžo – esą informacija gauta iš slaptų VSD šaltinių, ir jos paviešinimas esą padarė žalą saugumiečių informacijos struktūrai.
Prezidentė pyktelėjo: „Aš atsakinga ir už orą“
Papildomą kritikos iš konkurentų dozę D. Grybauskaitė gavo aptarinėjant Garliavos istorijos poveikį Lietuvos teisingumo sistemai. A. Paulauskas priminė, kaip prezidentė pareiškė, kad Neringa Venckienė „vykdo teismo sprendimą“ neatiduodama Drąsiaus Kedžio dukters jos motinai. A. Zuokas pridūrė, esą žmonės iš prezidentės komandos skambinėjo mergaitę atstovavusiems Vilniaus savivaldybės specialistams ir dalijo įvairius nurodymus šioje istorijoje.
Čia D. Grybauskaitė nesusilaikė nuo sarkastiškos replikos. Į savo daržą lekiančius akmenis ji įvardijo kaip mėginimą jai priskirti atsakomybę už viską, kas vyksta Lietuvoje.
„Aš atsakau ir už orą, ir už lietų“, - ironizavo D. Grybauskaitė.
A. Paulauskas taip pat iškėlė versiją, kad teisėsauga tyčia neskuba pargabenti N. Venckienės į Lietuvą. Esą „Drąsos kelio“ lyderė neparsiras bent iki rinkimų, kad „neprikalbėtų ko nereikia“.
Top naujienos
Dėl Jurijaus Borisovo tvirtovės skubiai imamasi veiksmų: užsiminė apie diversijas ir slaptą amunicijos sandėlį (15)
Po Delfi tyrimo apie Jurijaus Borisovo tvirtovę Trakų rajone Seimo nariai ėmėsi aiškintis,...
VSD pranešėjo komisijos išvados įveikė antrą laiptelį: nuogąstauja, kad viskas pasibaigs liūdnai (7)
Ketvirtadienį Seime įvyko Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios...
Žiniasklaida: Kirkilas mirė patyręs insultą (6)
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas...
/ Tiesiogiai: prezidento Gitano Nausėdos komentaras (1)
Gitanas Nausėda lankysis Vokietijos brigados pirmininio elemento ofise, po susitikimo Prezidentas...
