aA
Antradienį prasidės tikroji kova dėl būsimų Europos Sąjungos (ES) išlaidų, nes Europos Komisija paskelbs savo pasiūlymus dėl 2007 metais prasidėsiančio biudžeto laikotarpio. Briuselio "finansinės perspektyvos" reglamentuos iki 25 narių išsiplėtusios ES išlaidas nuo 2007 iki 2013 metų, rašo leidinys "Le Monde".
R.Prodi
© EPA-ELTA
Pirmasis šūvis mūšyje dėl biudžeto buvo iššautas gruodį, kai turtingesnės valstybės narės bendru laišku Europos Komisijos pirmininkui Romano Prodi paragino sumažinti didžiausią išlaidų ribą.

Šiuo metu ES gali išleisti ne daugiau kaip 1,24 proc. valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), arba apie 124 mlrd. eurų. Realiai ES per metus išleidžia maždaug 100 mlrd. eurų. Didžiausia leistina išlaidų riba retai kada pasiekiama. Pavyzdžiui, šiemet ES turėtų išleisti tik 0,98 proc. BNP.

Tačiau "šešeto laiške", kurį pasirašė Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Nyderlandų ir Austrijos atstovai, raginama nuo 2007 metų leistiną ribą sumažinti iki 1 proc. BNP. Šešios minėtos šalys, kurios į ES biudžetą sumoka daugiau nei iš jo gauna, tvirtina, kad negali sau leisti nukreipti lėšų Briuseliui sunkiu ekonominiu laikotarpiu. Be to, Prancūzija ir Vokietija piktinasi, kad yra prašomos mokėti ES tuo metu, kai jas Europos Komisija ketina paduoti į teismą dėl per didelių vietinių išlaidų.

Tačiau, pasak Europos Komisijos šaltinių, Briuselis mano, jog valstybės narės neteisingai supranta prioritetus. ES vykdomosios institucijos nuomone, reikėtų ne nustatyti išleidžiamas sumas, o pirma numatyti prioritetus ir apskaičiuoti, kiek jų įgyvendinimas kainuos.

Europos Komisijos dokumente, be kitų, turėtų būti nurodyti trys prioritetai - kurti darbo vietas ir spartinti ekonominę plėtrą, įgyvendinti Lisabonos strategiją, kuria siekiama iki 2010 metų paversti ES konkurencingiausia pasaulio ekonomika, bei didinti ES vaidmenį pasaulyje. Trumpai sakant, ES išlaidos, anot vieno įtakingo šaltinio, turėtų "remti politinius ES tikslus", o visiems šiems tikslams reikia lėšų.

Europos Komisijos nuomone, kadangi valstybės narės ES iškėlė tokius sudėtingus tikslus (pavyzdžiui, Lisabonos strategiją), jos turi būti pasirengusios skirti pinigų jų įgyvendinimui. Be to, Briuselis mano, jog likus trims mėnesiams iki istorinės ES plėtros nėra tinkamas laikas mažinti išlaidas.

Antradienį Europos Komisija turėtų atmesti "šešeto laišką" ir pasiūlyti išlaikyti maždaug tą pačią išlaidų ribą, kuri gali būti šiek tiek sumažinta iki 1,22 proc. BNP. Briuselio požiūriu, bet koks išlaidų ribos mažinimas užkirstų kelią naujoms iniciatyvoms ir keltų grėsmę jau vykstantiems procesams. Vienas ES pareigūnas teigė, kad išlaidų mažinimas yra "visiškai nepagrįstas".

Reikia išspręsti ilgai trunkančius nesutarimus ir dėl to, kiek truks kitas biudžeto laikotarpis. Europos Komisijos nuomone, šis laikotarpis turėtų trukti penkerius metus - tiek pat, kiek ir jos bei Europos Parlamento kadencija. Teigiama, kad tokia tvarka užtikrintų didesnį nuoseklumą. Tačiau Europos Komisijos dokumente siūloma išlaikyti dabartinį septynerių metų laikotarpį, nes pritaikyti sudėtingą sistemą penkerių metų trukmei būtų pernelyg sunku.

Nesutariama ir dėl "savų išteklių" (to, kaip ES gauna lėšas) bei to, ar Sąjungos finansavimą reikėtų užtikrinti tiesioginiais mokesčiais. Europos Komisijos šaltiniai teigia, kad antradienį pasirodysiančiame dokumente apie tiesioginius mokesčius nebus kalbama. Tačiau vasarą Briuselis turėtų pateikti pasiūlymą dėl atitinkamų reformų.

Ir valstybės narės, ir Europos Komisija sieks išvengti nesutarimų, panašių į kilusius derantis dėl dabartinio daugiamečio biudžeto. 1999 metais Berlyne penkiolikos ES šalių lyderiai piktai ginčijosi dėl bendrosios žemės ūkio politikos, bendro išlaidų lygio ir permokos, kuri kasmet grąžinama Didžiajai Britanijai. Tačiau ir šįkart vargu ar vyks draugiškos derybos, nes dar prisimenami nesutarimai dėl euro zonos taisyklių ir ES Konstitucijos.

Po to, kai antradienį biudžeto projektą pristatys R. Prodis, konkrečiais klausimais pradės derėtis Europos Parlamentas ir už biudžetus atsakingi ES šalių ministrai. Iki liepos pradžios 25 ministrai ir naujai išrinktas Europos Parlamentas pristatys savo pasiūlymų paketą, dėl kurio bandys susitarti 2004 metų gruodį ir 2005-ųjų birželį susitiksianti Europos Vadovų Taryba.

2005 metų gruodį turėtų būti oficialiai patvirtinta galutinė tvarka ir su ja susiję teisės aktai.

ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (157)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (15)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (49)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (67)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (592)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (574)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (123)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (114)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...