Pokalbis su Žurnalistų etikos inspektoriumi Romu Gudaičiu.
Jurijus Borisovas su savo advokatu Adomu Liutvinsku
© ELTA
– Teigiate, kad politinė reklama daro neigiamą įtaką visuomenės mąstymui. Kuria prasme?

– Norėčiau pradėti nuo to, kad vis didesnį vaidmenį visuomenės gyvenime vaidina viešieji ryšiai. Tai yra natūralus procesas ir suprantama, kodėl įvairios verslo struktūros, asociacijos ir net valstybinės institucijos naudojasi viešųjų ryšių paslaugomis. Jos taip prisistato, pateikia visuomenei savo pozicijas.

Viešieji ryšiai skverbiasi ir į politinį gyvenimą. Ir štai šis procesas kelia kai kurių klausimų. Ir jie man kyla ne tik kaip Žurnalistų etikos inspektoriui, kuris kasmet Seimui pateikia analitinę dabartinės padėties visuomenės informavimo srityje apžvalgą, bet ir kaip piliečiui, aktyviai prisidėjusiam prie nepriklausomos valstybės atkūrimo.

Man atrodo, kad čia esama ir kai kurių moralinio, etinio pobūdžio klausimų, į kuriuos visuomenei reikėtų pateikti atsakymus. Itin ryškus buvo viešųjų ryšių naudojimas Prezidento rinkimuose, nors apraiškų buvo ir anksčiau. Iš pilietinės visuomenės pozicijų aš, kaip pilietis, nenoriu, kad man primestų mąstymo scenarijų. Viešųjų ryšių specialistai turi pretenzijų ir siekių manipuliuoti visuomenės sąmone, primesti vieną ar kitą politinį modelį, politinį veikėją. Į tai neturėtų būti žiūrima pro pirštus.

Negalima sutikti, kad viešieji ryšiai politinių technologijų pagalba aktyviai brautųsi į visuomenės gyvenimą. Jie gali iškreipti pačią demokratinės visuomenės esmę.

– Tačiau juk viešieji ryšiai nėra visiškai neigiamas dalykas, kaip jūs teigiate?

– Kiekvienas pilietis turi konstitucinę teisę raiškai. Aš suprantu, kad ir politiniai technologai, viešųjų ryšių specialistai turi tokią teisę.

Tačiau gana rezervuotai žiūriu į tas pretenzijas. Reikia pasakyti, kad, kaip ir kitose šalyse, mūsų šalyje po paskutinių rinkimų ši sritis buvo gerokai mistifikuota. Iš kai kurių kalbų televizijoje pastebėjau ketinimus aktyviai šioje srityje ir toliau darbuotis. To įstatymais neuždrausi, ir politinės partijos tuo tikrai naudosis. Bet visuomenė į tai turėtų žiūrėti rezervuotai ir blaiviai. Lemiamas dalykas yra paties žmogaus valia. Jam gatavi receptai negali būti pateikiami. Išsitrynimas ribos tarp objektyviosios ir užsakomosios informacijos buvo matyti ir anksčiau, ji ilgainiui trynėsi ir dabar išnyko. Ir psichologiškai. Per visas rinkimų kampanijas buvo įvairiai maketuojama tikrovė ir žmonėms darėsi vis sunkiau atskirti, kur tikra, o kur – užsakyta. Paskui pamažu buvo pradėtos pirkti atskiros laidos, čia kalbu apie visą komercinę žiniasklaidą – irgi neanonsuojant. Ir pamažu susidarė ydinga nutylėjimo, kur reklama, o kur paprasta objektyvi informacija, praktika.

Kadangi ši padėtis tenkina visas politines partijas, visas visuomenės informavimo priemones, procesas tapo absoliučiai nekontroliuojamas, nereglamentuojamas.

– Kaip reikėtų reglamentuoti politinės reklamos pateikimą?

– Negaliu kalbėti už įstatymo leidėjus, už Vyriausiąją rinkimų komisiją. Tačiau man atrodo, kad tam tikri kontrolės mechanizmai nesibaigia vien tik dokumentų surinkimu, tam tikromis deklaracijomis. Juk turėtų būti strategiškai mąstoma, kaip turtinti patį rinkimų mechanizmą ir diegti tam tikras taisykles, kaip riboti politinę reklamą.

Tikrai bus daug žmonių, kurie teigs, kad nėra politinės reklamos sąvokos apskritai. Aš kategoriškai su tuo nesutinku. Čia ne prekė, ne paslauga, kurią įsigyja vartotojas. Paslaugų ir prekių rinka yra viena, o čia mes kalbame apie idėjas, apie idėjų varžymąsi. Kalbame apie intelektinius dalykus. Vadinasi, pagal kurį nors įstatymą ar atskiru įstatymu turėtų egzistuoti politinės reklamos reglamentavimas.

Manau, kad tai yra labai nepopuliarus pasiūlymas, jokių dividentų negali sulaukti. Ir abiem pusėms nepopuliarus. Bet turime remtis teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės logika. Politinės reklamos vaidmuo turi būti skaidrus.

– Bet juk įstatymai yra apeinami, o ypač kai gali susitarti du subjektai, iš kurių vienas – komercinis. Ar nebus taip, kad turėsime dar vieną netaikomą įstatymą?

– Štai nauja Jurijaus Borisovo laikraštuko istorija. Labai gerbiu „Ūkininko patarėją”, kurio finansinė padėtis labai sunki. Labai gerbiu šio laikraščio vyriausiąjį redaktorių, bet man skaudu klausytis, kai jis sako, kad Jurijaus Borisovo užsakymu spausdindamas propagandinį laikraštį „Ūkininko patarėjas” užsidirbsiąs daug pinigų. Daugumos leidėjų, savininkų ir vyriausiųjų redaktorių pozicija yra tokia: pinigai nekvepia. Mes lyg ir atribojame savo atsakomybę nuo tos informacijos dalies, kuri yra skelbiama.

Dauguma skaitytojų absoliučiai nejaučia šios ribos. Perkamos televizijos laidos, straipsniai, anonsuojamas politikas, kuris net lietuvių kalbos nemoka. O žurnalistai, pataikaudami jam, jį tiesiog populiarina.

Reikia kelti šiuos klausimus, kad ir kaip tai būtų nepopuliaru. Ir tai turi daryti ne tik intelektualai, bet ir politikai, pirmiausiai Seimas. Lygių galimybių principas dalyvauti rinkimų kovoje turi būti realiai įgyvendintas, reikia riboti pinigų maišų įtaką. Jeigu šis procesas nebus reglamentuojamas, ateityje mes kalbėsime ne apie milijoną su trupučiu, bet apie daug daugiau milijonų, „įmestų” į vieną kurį nors politiką. Gerai būtų, kad dar šiame Seime šie klausimai būtų svarstomi ir kad nauji rinkimai jau būtų pagal šias taisykles.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prodiuseris atskleidžia LRT transliacijų užkulisius: štai kodėl viskas tiek kainuoja (401)

Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui kalbant apie „skandalingą informaciją“, kurią...

Atlyginimų augimas išsikvepia, bet daugelio laukia geras pokytis (60)

Po įspūdingo praėjusių metų spurto Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti, nepaisant to...

Medikė Vokietiją iškeitė į Lietuvą ir per metus suprato, ką padarė (28)

Lina Jankauskaitė – viena iš, sutikime, nedaugelio medikų , kurie, priešingai populiariai...

Ieškomas ginkluotas nusikaltėlis, ant kojų sukeltos didelės policijos pajėgos (22)

Šiaulių apskrities policija informuoja, kad ieško su organizuotu nusikalstamumu susijusio asmens,...

Atskleidė, kokių netikėčiausių daiktų aptinka lietuvių bagaže: tautiečių išradingumui ribų nėra konfiskuotų daiktų galerija (5)

Lietuviai, grįždami iš atostogų lėktuvu, atsigabena pačių įvairiausių lauktuvių, kurios ne...

Didžiausi žemvaldžiai: kas dalinasi Lietuvą (513)

Lietuvos plotas yra 65,3 tūkst. kv. km. (arba 6,53 mln. ha). Daugiau kaip pusė mūsų šalies...

Žvalgybos informaciją paviešinęs vokietis: Rusijos reakcija nustebino (434)

Melas, išsigalvojimai, siekis apšmeižti Rusiją. Tokių vertinimų praėjusį gruodį sulaukė...

13 vaikų kalinusios poros istorija: dramatiškame vaizdo įraše – pabėgimas (8)

Interneto erdvėje pasirodė stebėjimo kameromis nufilmuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip...

Jasikevičiaus galvosūkis – „Panathinaikos“ taikliarankius teks stabdyti be Kaune likusio Jankūno (11)

Žaisti Eurolygos 20-o turo rungtynes Kauno „Žalgiris“ į Atėnus išvyko be savo kapitono...

5 gudrybės, praversiančios „iPhone“ savininkams (1)

Esate ištikimiausias „iPhone“ gerbėjas, lenkiantis pirštus kiek „Apple“ išmaniųjų...