aA
Mėgstu filmus apie mafiją. Kiekvieną „Krikštatėvio“ seriją esu žiūrėjęs po keletą kartų, o „Sopranai“ – vienintelis serialas per pastarąjį dešimtmetį, kurio trūks plyš stengdavausi nepraleisti.
Jeigu šį sezoną LNK vėl apsikiaulins ir nepratęs rodymo, boikotuosiu visas televizijas. Iš keršto komercijai žiūrėsiu tik „Panoramą“ ir ilgesingai lauksiu retos, kaip geros politinės naujienos, Ritos Miliūtės šypsenos.

Galbūt ir šiais metais per daug nenuobodžiausiu. Juk reikia tik atidžiau pažvelgti ir po pilka Lietuvos politinio gyvenimo skraiste pamatysi „Krikštatėvio“ vertas aistras ir visas juokingas šiukšlių verslo subtilybes. Taigi, dėmesio – politinis sezonas prasideda! Jis jau prasidėjo pramoninkų numylėtoje „Crowne Plaza Vilnius“ (buvusios „Draugystės“) pokylių salėje, kur po formaliai atidarytos Seimo sesijos susirinko visa įtakinga dauguma.

Kalbant jau visai tiksliai, sezonas prasidėjo tame viešbutyje esančiuose privačiuose apartamentuose. Čia vienu du, be pašalinių akių (dėl ausų negaliu garantuoti) po nepakeliamai ilgos pertraukos susitiko abu pagrindiniai praėjusio politinio sezono veikėjai.

„Kodėl tu taip su manimi, Algirdai?“- klausia vienas vos įstengdamas tvardytis, - puikiai žinau, kad tai tavo vyrukai netikėtai man visus kaulus sulaužė.“

„Nepyk, Viktorai. Čia nieko asmeniška. Tai juk verslas. (Tiksliau, jis pasakė: „Tai juk politika“) Be to, tu pirmas pradėjai regzti pinkles. Nesilaikei subordinacijos. Visai suįžūlėjai. Nustojai gerbti, galvojai esąs stipresnis. Negi tikėjaisi mane galutinai išstumti?“

„Atėjau, nes noriu taikytis, - sako jaunesnysis, bandydamas išlaikyti orumą. – Karas niekam naudos neatneš. Gaila žmonių. Kompromatai paruošti, tačiau kraujas liesis abejose pusėse. Tai neprotinga.“

„Tu teisus, - tėviškai atitaria vyresnysis, sunkiai slėpdamas pasitenkinimą. – Visada laikiau tave tinkamu mūsų verslui (tiksliau – politikai). Priėmiau kaip savą, apgyniau nuo teisėsaugos. Tačiau tu įskaudinai mane. Dabar turėsi paklusti ir kai ko atsisakyti. Tokios taisyklės. Nori dalyvauti, turi jų laikytis. Ir daugiau niekada nepervertink savo jėgų. Didžioji dalis tavo žmonių jau nori grįžti pas mane. Gali likti prie tuščios geldos. Ir niekada nepamiršk, kad mūsų versle privalai dalytis. Nepaimsi vienas nei visos naftos, nei dujų, nei alkoholio ir netgi dešrų...“

Arba senojo raugo politikai su visu savo šleifu per artimiausius metus bus pašalinti iš valdžios, arba Lietuvos visuomenė žlugs. Arba – arba. Tai MŪSŲ išgyvenimo klausimas. Dabarties iššūkiai yra per daug sudėtingi, kad juos galėtų spręsti praeities veikėjai ir jų mokiniai.
Saulius Stoma:

Tai buvo sunkus pokalbis ir truko jis gerą valandą. Kompromisas buvo rastas, tačiau ar jis tvirtas pasakyti dar negali niekas. Tokia šio verslo specifika. Jei tave nušauti apsimoka labiau, nei palikti gyvą – žinok, esi lavonas.

Tikiuosi, supratote, kad beletrizuotai kalbu apie politinius lavonus ir apskritai apie mūsų įprastinę politiką. Tą politiką, kurios žaidimo taisyklės beveik nesiskiria nuo solidaus mafijos verslo. Manote, kad vėl sutirštinu spalvas? Pažiūrėkim.

Taigi, esu šioks toks mafijos specialistas. Klystate, jei manote, kad mafija yra visiškai supuvęs reiškinys. Netgi atvirkščiai. Moderniai pasimetusioje ir senąsias vertybes prarandančioje visuomenėje mafija išsiskiria, kaip uola jūroje. Kalbu apie tikrą, pagal griežtas taisykles ir savo vertybes veikiančią itališko tipo mafiją, o ne kokią degradavusių banditėlių gaują. Tikra mafija gimė, kaip senųjų gentinių ir feodalinių vertybių atspindys ar atrūga pasikeitusioje visuomenėje. Japonijoje ji tęsia samurajų, Lietuvoje – karingųjų vyčių, kurie gyveno ne patys dirbdami, o plėšdami kitus, tradiciją.

Kodėl mes didžiuojamės senovės kunigaikščiais, surinkdavusiais grobį iš pusės Europos, ir piktinamės dabartiniais mafijozais, bandančiais nukariauti Ispaniją? Atsakymas labai paprastas – pasikeitė laikai ir vertybės. Mafijinis mentalitetas tapo išimtimi, atgyvena. Nustojo būti visuomenės varikliu ir tapo visuomenės priešu. Ir paskutiniai tikri mafijozai tapo žiūrovus žavinčiais tragiškais herojais, o jų likimas įsiamžino nebyliu Al Pachino Krikštatėvio klyksmu ant Operos laiptų.

Bet aš per daug toli nuklydau nuo lietuviškos politikos, ar ne? Ne taip toli, kad neįstengčiau grįžti. Mat mafijinis mentalitetas 20 amžiuje ne visur tapo visuomenės ir valstybės priešu. Kai kurios už Pietų Italiją ne mažiau atsilikusios šalys staiga nusprendė drastiškai pralenkti istoriją ir, žinoma, krito atgal į išdarkytą praeitį. Intelektualiniai banditai sukūrė savo valstybes ir tol pjovė vienas kitą, kol pagaliau susiprotėjo, kad bent tarp savųjų reikia atkurti šiokias tokias senąsias vertybes. Taip išsivystė socializmas ir jo nomenklatūrinių didikų kasta. Taip mafijinis mentalitetas įgavo naują valstybinį pritaikymą. Ir taip mes negalime jo atsikratyti jau penkiolika metų.

Tad ką daryti? Nors pradėjau nuo slapto dviejų Lietuvos didžiūnų susitikimo, šiame mano tekste nėra nieko asmeniška. Tai tik racionalus išskaičiavimas. Kaip žmonės ir personažai, šie du veikėjai man netgi patinka. Tačiau abu jie įspūdingai reprezentuoja elgesio stilių ir mentalitetą, kurį įveikti Lietuvai yra gyvybiškai svarbu. Jų epocha ir taip jau per daug ilgai užsitęsė. Arba senojo raugo politikai su visu savo šleifu per artimiausius metus bus pašalinti iš valdžios, arba Lietuvos visuomenė žlugs. Arba – arba. Tai MŪSŲ išgyvenimo klausimas. Dabarties iššūkiai yra per daug sudėtingi, kad juos galėtų spręsti praeities veikėjai ir jų mokiniai.

Beje pats uoliausias mokinys, vunderkindas Uspaskichas dar galėtų grįžti į normalią, ne mafijinę politiką vienu vieninteliu atveju – jei įvykdytų savo paties duotą pažadą: „Grįšiu tik tada, jei išparduosiu savo verslą.“ Išpildęs šitą pažadą, nors ir vienintelį iš visų, jis dar galėtų parjoti ant balto žirgo. Nes šitas pažadas yra lemtingai svarbus, netgi svarbiausias iš visų galimų. Netyčia Uspaskichas pataikė į patį Lietuvos nelaimių epicentrą. Atsisakęs savo verslo, jis galėtų, tarsi prekijus iš šventoriaus, išvaikyti iš Seimo ir kitų institucijų visus politikos verslininkus. Tai jie baigia paversti mūsų šalį įteisintos mafijos valstybe – kas ir yra moderni oligarchija. Tiksliau – senoji oligarchija, mintanti naujosios demokratijos krauju.

Tad vėl – ką daryti? Žinau, kad svajos apie naująjį Uspaskichą yra utopija. Tačiau kol kas nėra kitos išeities – tik kalbėti, kalbėti, kalbėti. Ir išgirsti, ką senasis Uspaskichas, tikėdamas vėl užimti savo vietą antikonstitucinėje Politinėje taryboje, sako nešdamas didžiulę rožių puokštę atnaujintos „Draugystės“ šeimininkei. Dabar cituoju laikraštį, o ne Mario Puzo romaną: „Šituos namus reikia gerbti.“

Ne, tas vyrukas nėra politinis avantiūristas. Jis labai gerai gaudosi šių dienų politikos situacijoje. Jis supranta, kad šie didingi namai – tai tikras politinio verslo jėgos simbolis ir epicentras. Taip, tai yra namai, kuriuose vis dar daroma Lietuvos politika. Daroma Lietuvos ateitis.

Eilinis politikos nuopuolio sezonas prasidėjo. Ar kasdien vis labiau nukraujuojanti demokratija dar suras jėgų pakilti?

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Paslaptis atskleista, kaip „Facebook“ keičia įmonės pavadinimą (1)

„Facebook“ nusprendė pakeisti įmonės pavadinimą, kad pabrėžtų savo susitelkimą į...

D+Julija Leimonė

Vilijampolė išsivadavo iš daugelį metų ją slėgusių kriminalinių pančių: dabar rajono gyventojai gali lengviau atsikvėpti (1)

Vilijampolė ilgus metus paskui save vilko nekokios reputacijos šleifą ir, rodėsi, niekuomet juo...

Profesorius Usonis atsakė, kaip rinktis vakciną sustiprinančiai dozei ir kodėl nesiūloma „AstraZeneca“

Suaugusieji Lietuvos gyventojai jau kviečiami skiepytis sustiprinančia vakcinos nuo koronaviruso...

7 praeities grožio standartai, kurie dabar atrodo tikrai keistai (4)

Kiekviena epocha turi savas išvaizdos ir grožio madas. Kartais praeityje grožio standartai būdavo...

Neįprastas reiškinys: Lietuvos dangus pavirto purpuriniu (9)

Šį vakarą Lietuvos debesuotas Lietuvos dangus nusidažė purpurine spalvos. Šis reiškinys...

Diskvalifikuotas, bet teisme triumfavęs JAV sprinteris prisiteisė milijonus, tačiau nesulaukė nė cento (2)

Seulo olimpinis čempionas, JAV sprinteris Butchas Reynoldsas buvo apkaltintas dopingo vartojimu ir...

Atlikę tyrimą su rykliais mokslininkai pateikė netikėtą žinią, kodėl jie puola žmones (41)

Rykliai labai retai puola žmones – o jei taip atsitinka, tai dažniausiai būna...

Dana Ribas – apie gyvenimą pakeitusį papuošalą: deimantų turinti moteris niekuomet nepražus (36)

„Tuomet nė įtarti negalėjau, kad liksiu ten viena, su dviem mūsų vaikais“, – apie visa...