Politikų primiršti išeiviai patys ima valdžią ir budina tautiečius

Išeiviai sako, kad didelė dalis užsienyje gyvenančių ir įvykiais Lietuvoje ne itin besidominčių tautiečių net nenutuokia, jog galima dalyvauti rinkimuose ir kaip balsuoti. Bendruomenių aktyvistai ėmėsi pralaužti ledus ir internetu ar kitomis priemonėmis raginti atlikti pilietinę pareigą.

Pas rinkėjus – per internetą

Tuščias juodas karstas su prierašu: „Aš esu? Išėjęs balsuoti…“ Senelis, anūko paklaustas, kaip mirksi ežiukas, atkiša dvi špygas. Tokiais vieniems juokingais, kitiems – sunkiai suprantamais vaizdais diplomatai ir emigrantai ragina tautiečius rudenį ateiti į Seimo rinkimus.

„Lietuvoje yra buvę atvejų, kuomet buvo pasinaudota net mirusių piliečių balsais. Neleisk pavogti savo balso ir panaudoti ne Tavo labui. Juk Tu esi gyvas!“ – toks užrašas atsiranda greta karsto Airijos lietuvių sukurtame tinklalapyje.

Šios svetainės autoriai primena tautiečiams, kad nuo to, kas ir kaip valdys Lietuvą, priklauso jų, vaikų, draugų bei artimųjų gerovė. „Tu esi! Nors apie Tave jau pamiršo arba labai norėtų pamiršti. (…) Lietuvos politikai nenori, kad Tu balsuotum! Jie nenori, kad Tu būtum! – teigiama tinklalapyje. – Net jeigu esi viskuo nusivylęs, pavargęs ir niekuo nebetiki, nesileisk išbraukiamas iš gyvenimo. (…) Vieną kartą Tau jau pakako drąsos pradėti gyvenimą iš naujo. Ar nori, kad ir vėl Tau viską sugriautų?“

Jau anksčiau Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje pradėjo raginti išeivius balsuoti svetainėje „YouTube" patalpintais filmukais. Šios informacinės kampanijos šūkis – „Kur jūsų rankos?"

„Piliečių nusivylimas tikrai nereiškia, jog piliečiai nenori būti išgirsti. Vis dažniau tenka girdėti, jog daugelis lietuvių nesiruošia visą likusį laiką praleisti užsienio šalyje – daugelis jų kalba, kad „kada nors“ ar „greitu laiku“ grįš į Lietuvą“, - tvirtina Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS) nariai.

JKLJS ir ambasada nusprendė sukurti į jaunimą orientuotą tinklalapį, kuriame būtų galima rasti informacijos apie Lietuvos aktualijas, artėjančius rinkimus, balsavimo punktus, politinių partijų įsipareigojimus jauniems žmonėms bei išeivijai ir diskutuoti įvairiais klausimais. Netrukus startuosiančios svetainės adresai – kurjusurankos.lt ir lietuvosateitis.com.

Sąjungos pirmininkė Laura Dzelzytė tikisi, kad ateityje ši interneto svetainė išaugs į didesnį projektą – bus rengiami jaunimo debatai apie Lietuvos ateitį ir kaip ją kurti.

Anot ambasadoriaus Londone Vygaudo Ušacko, kampanija „Kur jūsų rankos?“ visų pirma skirta diskusijai išprovokuoti: „Žmonės nusivylę politika, nežino, kaip ir kada registruotis rinkimams. Jei nebus jokios diskusijos, aktyvumas bus ypatingai mažas. Jaučiamas nusivylimas ir ignoravimas. Todėl filmukus įdėjome į „YouTube“, kad sudomintume tokiu menkai dominančiu dalyku kaip rinkimai“.

Kol kas registruojasi pasyviai

Lietuvos ambasados iniciatyva Didžiojoje Britanijoje buvo apklausta apie 300 išeivių, siekiant išsiaiškinti, ar jie ketina dalyvauti spalio 12-ąją vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Du iš trijų respondentų teigė nebalsuosiantys.

Menką susidomėjimą rinkimais išeiviai motyvuoja laiko trūkumu, mat iki balsavimo punktų tenka tolokai važiuoti, aiškina daugiau dėmesio skiriantys vietos, kurioje gyvena, politikai. Didelė dalis sako, jog nelabai rūpinasi, kas vyksta gimtinėje, arba yra nusivylę Lietuvos valdžia ir nesitiki pokyčių.

Airijos lietuvių sukurtame tinklalapyje detaliai išaiškinta, kaip galima balsuoti Seimo rinkimuose. Savo valią bus galima pareikšti ambasadoje Dubline. Norint balsuoti paštu reikia užsiregistruoti iš anksto ir gauti balsavimo biuletenį.

Didžiojoje Britanijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai taip pat kviečiami registruotis ambasados tinklalapyje http://uk.mfa.lt. Ketinantiems balsuoti paštu VRK siūlo tuo pasirūpinti iš anksto, nes kai kuriose šalyje laiškai keliauja gana ilgai.

Kaip teigė V. Ušackas, kol kas anketos pildomos pasyviai, nors apie jas skelbiama internete, lietuviškuose laikraščiuose, atspausdinta per 500 plakatų. Žmonės esą bijo pateikti duomenis apie save, abejoja, kad jų balsas gali ką nors nulemti, ir apskritai turi mažai informacijos apie balsavimą.

Per praėjusius rinkimus duomenis apie save pateikė 1,4 tūkst. žmonių, balsavo šiek tiek daugiau nei pusė iš jų. Ambasados turimame sąraše nurodyta apie 2,5 tūkst. rinkėjų, norą balsuoti iki šiol pareiškė apie 1,5 tūkst. Ambasadorius vylėsi, kad registracija suaktyvės rudeniop, kai prasidės agitacija ir žmonės gaus daugiau informacijos, kaip reikia dalyvauti rinkimuose.

Siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą, šiemet Didžiojoje Britanijoje ketinama įsteigti daugiau balsavimo punktų: Londone – ambasadoje, Stratforde, Becktone, Šv. Kazimiero bažnyčioje, Birmingeme, Peterborough ir Armagh (Šiaurės Airija) miestuose. Planuojantys balsuoti viename iš šių punktų rinkėjo pažymėjimą gali atsispausdinti ambasados tinklalapyje.

Papildomus balsavimo punktus ketinama atidaryti ir kitose šalyse, kur gyvena nemažai lietuvių – Airijoje, Ispanijoje, Rusijoje. Iš viso Lietuvos piliečiai užsienyje savo valią galės pareikšti bent 65 vietose. Lėšų šiems punktams įrengti ketina skirti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Beje, čia balsuoti bus galima net neužsiregistravus iš anksto. Tam pakaks turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. V. Ušacko teigimu, nesenas Lenkijos pavyzdys rodo, kad rinkėjai, užuot registravęsi iš anksto, per pačius rinkimus gali apgulti balsavimo punktus.

Balsavimo liga nori užkrėsti visus

Kol Didžiosios Britanijos lietuviai svarsto, ar verta balsuoti Seimo rinkimuose, Airijoje įsikūrę išeiviai ryžosi patys pabandyti siekti parlamentaro mandato.

Airijos lietuvių bendruomenės (ALB) valdybos pirmininkė Jurga Vidugirienė tapo Liberalų sąjūdžio kandidate Vilniaus Naujamiesčio vienmandatėje apygardoje. Būtent į šios apygardos rinkėjų sąrašus įtraukiami visi užsienyje balsuojantys lietuviai.

Dar du Airijoje gyvenantys lietuviai kandidatuos kaip valstiečių liaudininkų atstovai. Partijos Dublino skyriaus pirmininkė Danguolė Tautvydienė įtraukta į kandidatų daugiamandatėje apygardoje sąrašą, o Mindaugas Maciulevičius laimę bandys ir vienmandatėje apygardoje Kaune.

„Sunku pasakyti, ar tai, kad mes dalyvausime rinkimuose, pritrauks daugiau balsuojančiųjų, - DELFI sakė J. Vidugirienė. – Paprastai užsienyje gyvenantys žmonės sako neisiantys balsuoti, nes nėra už ką, visi nusibodę, nemato kandidatų, kuris galėtų atstovauti jų interesams. Štai jums alternatyva – žmonės, kuriems žinomas gyvenimas užsienyje ir išeivių problemos“.

ALB vadovės žodžiais, praėjusiuose Seimo rinkimuose balsavo apie 500 Airijoje gyvenančių lietuvių. Ji vylėsi, kad šiais metais, įvairiais kanalais skelbiant daugiau informacijos, aktyvumas bus didesnis.

DELFI pašnekovė yra ir Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, vadovauja Naujosios emigracijos reikalų komisijai, dirba kuriamame Lietuvos informacijos mainų centre (LITH, „Lithuanian Information Trading Hub“) Dubline. Airijoje gimusį ir šios šalies piliečiu tapusį sūnų Jovarą Vėtrą auginanti moteris su vyru Mindaugu buvo vieni iš akcijos, kuria Seimas buvo raginamas įteisinti dvigubą pilietybę.

Pasak J. Vidugirienės, prieš ketverius metus susibūrusios ALB aktyvistai nori daugiau ir rimtesnės veiklos. „Gražu vykdyti lituanistinę veiklą, bet ateina laikas, kai jauti poreikį žengti truputį aukščiau, atsiranda didesnių užmojų, - kandidatavimo motyvus aiškino ji. – Reikia parodyti, kad užsienyje gyvenantis žmogus taip pat gali dalyvauti rinkimuose. Tikiuosi, kad šita balsavimo liga pasklis po visą Europą. Reikalingos šviežios idėjos. Gal atėjo laikas viską daryti kitaip, nusipurtyti taisyklių naštą – taisyklės veikia vienos pusės“.

Už I.Degutienę balsavę išeiviai svečiuose jos nesulaukė

J. Vidugirienė neslėpė, kad skatinimas balsuoti ir įsitraukti į Lietuvos politinį gyvenimą kol kas daugiau yra pačių emigrantų reikalas.

Vos keletas partijų turi skyrius užsienyje: Liberalų sąjūdis – Airijoje, Australijoje, Belgijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, Tėvynės sąjunga – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Vokietijoje, socialliberalai – Londone ir Niujorke.

Liberalai – bene vieninteliai, kandidate Naujamiesčio apygardoje keliantys išeivijos atstovę. Su J. Vidugiriene ketina varžytis parlamentinės Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė, socdemas finansų ministras Rimantas Šadžius, Seimo narys liberalcentristas Vytautas Bogušis, „darbietis“ Juozas Kirdeikis, vieno iš „Tvarkos ir teisingumo“ lyderių Valentino Mazuronio sūnus Andrius.

Per praėjusius Seimo rinkimus Naujamiesčio apygardoje buvo išrinkta I. Degutienė. „Ji nuolat siunčia sveikinimus per valstybines šventes. Tačiau, pavyzdžiui, Airijoje per ketverius metus neapsilankė nė karto, o kai buvo balsuojama dėl dvigubos pilietybės – klausimo, kuris svarbus ją išrinkusiems lietuviams, jos net nebuvo posėdžių salėje. Tai truputį liūdina“, - apgailestavo J. Vidugirienė.

Gegužės pabaigoje kelių partijų atstovai keliavo į Londoną susitikti su išeiviais. Anot V. Ušacko, pora politikų aktyviai diskutavo su lietuviais ir ragino juos balsuoti, tačiau nė vienas nesugebėjo paaiškinti, kokie yra Lietuvos pranašumai prieš kitas šalis. Pokalbis esą atskleidė takoskyrą tarp likusių ir išvykusių žmonių požiūrio, pavyzdžiui, į toleranciją ir ekonominę politiką.

Nori balsuoti ten, kur gyveno Lietuvoje

Prieš ketverius metus į rinkėjų sąrašus buvo įtraukta per 2,6 mln. žmonių. Neoficialiais duomenimis, vien Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių, iš kurių bent 130 tūkst. gali balsuoti. Tai yra maždaug 5 proc. visų rinkėjų.

Anot Z. Vaigausko, kiek iš viso rinkėjų gyvena užsienyje, tikslių duomenų nėra. Deklaravusiųjų išvykimą į kitą šalį priskaičiuojama 50 tūkst. Nedeklaravusiųjų, manoma, yra dar pusė milijono. VRK vadovo spėjimu, vaikai sudaro vos dešimtadalį, taigi balsavimo teisę turinčių žmonių gali būti keli šimtai tūkstančių.

Jo manymu, šiemet Seimo rinkimuose balsuos apie 18 tūkst. užsienyje gyvenančių žmonių. „Jei bus 20-25 tūkstančiai, bus labai gerai“, - DELFI sakė jis.

Prieš ketverius metus iš 16 tūkst. 870 užsienyje ketinusių balsuoti Lietuvos piliečių savo valią pareiškė beveik pusė. Dauguma išeivių savo balsus atidavė už Tėvynės sąjungą.

Z. Vaigausko manymu, atsiradus galimybei balsuoti internetu, rinkimuose dalyvautų daugiau išeivių. Ar tokį patį efektą sukeltų atskira apygarda emigrantams, jis nebuvo tikras. Mat esą dauguma užsienyje įsikūrusių rinkėjų pageidauja balsuoti ne tik jiems skirtoje apygardoje, o ten, kur gyveno Lietuvoje. Tačiau tiek vieną, tiek kitą variantą Seimas prieš keletą mėnesių atmetė.