Bendraudami su kitais mes ne tik perduodame savo nuotaikas, bet ir sugeriame pašnekovų siunčiamą energiją. Šią tiesą galime palyginti su banaliu pamokslu apie tai, jog optimistui nepilna stiklinė visada atrodys puspilnė, o pesimistui — pustuštė. Tačiau su pozityviai nusiteikusiais asmenimis kur kas maloniau bendrauti.

Sutikus džiaugsmu švytintį žmogų, žiūrėk, ir pačios gyvenimas nušvinta ryškesnėmis spalvomis, problemos nebeatrodo tokios reikšmingos kaip iki tol. Ir atvirkščiai — esama tokių žmonių, nuo kurių norisi bėgti kaip nuo piktos dvasios. Jie dar vadinami emociniais vampyrais.

Šią etiketę klijuojame tiems, kurie nuolat bambėdami ir amžinai verkšlendami galėtų sugadinti nuotaiką net ir nepailstančiam zuikučiui iš “Duracell” reklamos. Ar norėtum būti priskirta šiai pikčiurnų kategorijai? O gal jau esi? Kad būtų lengviau susivokti, pateikiame šiek tiek daugiau žinių apie emocinių vampyrų padermę. Jie būna dvejopi.

Vieni specialiai stengiasi apkartinti kitų gyvenimą, kiti siurbia energiją patys to neįtardami. Kaip atskirti emocinį vampyrą nuo šiaip blogai nusiteikusio žmogaus? Pabandyk atsakyti į šiuos klausimus: ar pradėjusi kalbėtis su tam tikru asmeniu pajunti sunkumą krūtinėje? Ar po pokalbio telefonu jautiesi pavargusi? O gal pabendravus su juo įskausta galvą? Šie simptomai ne tik padės atpažinti energijos siurbikus, bet ir pašnabždės, ar pati nekartini kitiems gyvenimo. Gal tai ir yra tikroji priežastis, kodėl žmonės tavęs vengia.

  • 5 priežastis. Tavo humoras

    Tavo kūno kalba

    Susiruošei į vakarėlį. Sugaišai gerą pusdienį, kad visus apstulbintum savo grožiu. Atvykusi stengeisi įsilieti į minią, užmegzti pokalbį. Bet... niekas taip ir neatkreipė į tave dėmesio. Grįžai nusivylusi ir kankinama klausimo, ką gi darai ne taip. O gal netinkamai kalbėjai ne tu, bet tavo kūnas? Ar žinai, kad kūno kalba sudaro beveik 90 proc. pokalbio? Tik skaitydama nebylius kūno ženklus gali iššifruoti, ką slepia gražūs žodžiai. Jei neišmoksi šio meno, nepadės ir geriausia iškalba — tavo žodžiai tiesiog neperduos to, ką nori pasakyti.

    Pabandyk prisiminti, ar tik neburbėjai sau po nosimi: “Kvailiai, jūs nežinot, kas aš tokia”/ “Nė nenutuokiate, kiek prarandate atstūmę mane”. Net jei panašios mintys tik tyliai sukosi galvoje, visiškai realu, jog aplinkiniai jas kuo puikiausiai suprato. Iš ko? Ogi iš tavo povyzos: šaltos, išdidžios, pasipūtusios, spinduliuojančios panieką visoms žemės kirmėlėms — tai yra aplinkiniams.

    O gal bendraudama mojavai iškeltu pirštu? Ir nesvarbu, kad norėjai tik pabrėžti svarbiausius kalbos akcentus, — pašnekovui galėjai pasirodyti kaip griežta mamytė, grūmojanti pirštu.

    Ne geriausia išeitis ir stovėti kampe sunėrus rankas ant krūtinės. Nerandi pašnekovo? Gal per visą vakarą neišspaudei nė vienos šypsenos? Išeitų, kad aplinkiniai iššifravo tavąją kūno kalbą: esi įsitempusi, ir mielai taip tūnotum niekieno nekalbinama.

    Kaip pakeisti situaciją

    Tai padaryti kur kas lengviau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Suprantama, jei vakarėliuose lydi nesėkmė, nedrąsu ir vėl į juos eiti. Teks išmokti nugalėti save. Giliai įkvėpk. Nusišypsok. Su šia šypsena neatsisveikink visą vakarą. Nieko nepažįsti? Prisistatyk. Kad būtų lengviau, prisimink vaikus — jie pažintis mezga be problemų: “Labas, aš Neringa”. Gera pradžia — pusė darbo. Nežinai, kur dėti rankas, todėl jos nevalingai kryžiuojasi ant krūtinės?

    Vienoje laikyk dailią rankinę, kitoje — spalvingą kokteilį. Stenkis judėti laisvai ir tvirtai. Sunku užmegzti akių kontaktą? Nebūtina iš karto į ką nors įsistebeilyti. Tiesiog apsidairyk aplinkui. Žvilgtelėk į šalia stovintį žmogų, pasisveikink, nusišypsok.

    Beje, jeigu aidės garsi muzika, norėdama ką nors pasakyti turėsi pašnekovui rėkti tiesiai į ausį — akių kontakto nė neprireiks. Nežinai, kaip pradėti pokalbį? Geriausiai ledus pralaužia mažas komplimentas. Nusižiūrėjai dailų vaikiną? Pagirk jo batus, šukuoseną, šypseną — bet ką. Svarbu, kad tai būtų nuoširdu.

    Tavo stačiokiškumas

    Esi iš tų, kurios viską rėžia tiesiai šviesiai ir nesirenka žodžių norėdamos ką nors apibūdinti? Atvirumas — sveikintinas, bet jis turi ribas. Net geriausia draugė vargu ar toleruos pareiškimus, jog per jos nosį nebematai saulės. Jei nevaldysi liežuvio, geriausiu atveju būsi išvadinta stačioke. Bet gali būti ir blogiau: kale, ragana ar šiaip bjauria boba. Tavo tikrąjį priešą įvardyti lengva — tai ilgasis liežuvis. Kaip tai pastebėti?

    Ogi pasek, kada nutrūksta su pašnekovu užsimezgęs ryšys. Po kelių tavo frazių? Būk tikra — nepažabojusi kalbos gali nė nesvajoti apie didelį draugų būrį. Gal keli artimiausi bičiuliai ir pakęs tavo akibrokštus, bet, tarkim, kolegos kaipmat pradės tavęs šalintis. Darbe ir taip streso per akis, o tavo kandžios replikos atmosferos tikrai nepagerina. Santykiai su bosu? Galbūt jis vertina tavo atvirumą, tačiau jei pradėsi drėbti kritiką tiesiai į akis, galėsi pasiieškoti kito darbo.

    Kaip pakeisti situaciją

    Pasimokyk kalbos manierų iš amerikiečių. Sakai, erzina jų baltadantės šypsenos ir standartinis klausimas “Kaip tau sekasi?” Tačiau sutik — malonesnis tonas ir keletas komplimentų niekam nepakenktų. Juk malonu, kai tave pagiria. Kita vertus, dirbtinis gražbyliavimas lygus frazei “kokios didelės jūsų ausys”. Nemalonią tiesą galima pasakyti tik artimiausiems žmonėms ir su viena sąlyga: jei tavęs to klausia. Beje, būtina tinkamai pasirinkti ir laiką, ir vietą: viduryje paplūdimio rėkti bičiulei, kad su bikiniu ji atrodo it riebus paršelis, tikrai nepatartina.

    Ir galiausiai — atidžiai rinkis žodžius. Prisimeni pasaką apie septynis ožiukus, kur piktas vilkas prašė kalvio paploninti jam liežuvį? Kalbos subtilybių galima išmokti ir be tokių drastiškų metodų. Jei draugę pernelyg trumpai nukirpo, nebūtina klausti, ar ji įstojo į skinų gretas/ ką tik pabėgo iš Panevėžio moterų kalėjimo/ jai kaip ir Britney pavažiavo stogas. Pakaks ir replikos, jog ankstesnė bičiulės šukuosena tau patiko kur kas labiau. Kritikuok subtiliai.

    Šimtas darbų ir mažai laiko

    Vaikystėje laikas slinko, dabar jis lekia beprotišku greičiu. Jo planavimas tapo tiesiog gyvybiškai svarbus. Ir aplinkiniai, ir tu pati vertini save pagal tai, kaip gebi naudoti laiko atsargas. O gal tavo atveju dažniausiai būna taip, jog darbų — milijonas, laiko jiems baigti — apskritas nulis?

    Psichologų nuomone, daugiausia streso mums kelia ne darbų gausa, bet neįvykdytas planas. Kodėl? Nes nusiviliame savimi: štai pabandei ką nors padaryti, tačiau išėjo kaip visada...

    Taip, moterys garsėja tuo, jog tuo pat metu geba nuveikti šimtą darbų, tik kažkodėl būtent jos labiausiai ir sielojasi dėl to, ko padaryti nespėjo. Koks čia optimizmas, kokios linksmybės, kai sąžinę graužia nusivylimo kartėlis? Štai ir vaikštai paniurusi, nelaiminga, irzli. Tikrų tikriausia emocinė vampyrė.

    Kaip pakeisti situaciją

    Būk realistė. Ne tik susirašyk būtiniausius darbus, bet ir suskirstyk juos pagal svarbą. Tokį sąrašą gali sudaryti visai savaitei. Atlikusi užduotį, išbrauk ją. Šitaip pamatysi, kiek realiai gali nuveikti per vieną darbo dieną. Puikus laiko planavimo triukas — perskirti darbus į dvi dalis.

    Pavyzdžiui, pirmą dienos pusę skirk bendravimui su žmonėmis: skambink, rašyk elektroninius laiškus, organizuok susitikimus. O po pietų sėsk prie individualaus darbo: baik projektą, renk pristatymą, rašyk ataskaitą. Vienu metu daryk vieną darbą, nes bandydama aprėpti viską nepadarysi nieko. Ir nė nebandyk vaidinti neįveikiamos herojės.

    Stenkis darbą atlikti iki galo, nes net trumpam atsitraukusi grįši gerokai išsiblaškiusi, taigi sugaiši nemažai laiko bandydama vėl susikaupti. Ir galiausiai nebausk savęs dėl to, jog su užduotimi susitvarkei kur kas vėliau, nei buvai suplanavusi. Juk tai tik viena užduotis — ne pasaulio pabaiga.

    Per daug asmeniškumų

    Panašu į ilgą liežuvį, tik šį kartą jį galandi ne į kitus, o intymias savo gyvenimo detales. Pagalvok, kiek žmonių žino apie tai, kokias pozas ir su kiek vaikinų esi išbandžiusi? Gal klega visa tavo darbovietė? O kaip dėl vizitų pas ginekologą — pasipasakojai ir tai? Pliurpi apie viską: ką nusipirkai, ką valgei, kas į tave pažiūrėjo ir kokio dydžio spuogas iššoko ant tavo sėdynės.

    Jei būtent taip ir yra — susimąstyk, kol tavęs neištiko liūdni atvirumo padariniai. Tokių išpažinčių turbūt nenorėtų klausytis net kunigas. Tavo kolegos — juo labiau. Juk gaišti ne tik savo — ir jų brangų laiką. Be to, įkyrus pliurpimas rodo tavo neprofesionalumą.

    Suprantama, po skyrybų su vaikinu norisi guostis visam pasauliui, bet, patikėk, darbdaviams tai nė motais. Jiems tik reikia, kad atliktum savo darbą laiku. Gal Lietuvoje ir trūksta darbo jėgos, tačiau vargu ar dėl to bosai ims toleruoti tingius pliurpalius.

    Kaip pakeisti situaciją

    Teks išmokti prikąsti liežuvį. Kolegoms nebūtina žinoti visų tavo asmeninio gyvenimo smulkmenų. Jei tikiesi, kad po tavo pasakojimų jie įtikės, jog esi nuoširdumo bei meilumo įsikūnijimas — stipriai klysti.

    Atvirkščiai, nuolat neužčiaupdama burnos gali pelnyti bukos plepės vištos smegenimis vardą. O tada jau karjeros aukštumų nesitikėk. Pati žinai, jog tėvynę (ir darbą) mylime žygiais — ne žodžiais. Beje, net jei visus darbus atlieki laiku, dėl savo plepumo gali n metų eiti vienas ir tas pačias pareigas. Kaltink įvaizdį: boso akyse esi lengvabūdė, visiems iš eilės dėstanti savo intymaus gyvenimo džiaugsmus.

    Sunku laikyti liežuvį už dantų? Kalbėkis, bet tik darbo reikalais: nauji klientai, idėjos, kaip sumažinti išlaidas, strategijos, kaip padidinti pardavimus. Taip pakelsi savo vertę boso ir kolegų akyse. Iš asmeninio gyvenimo gali atskleisti tik keletą svarbiausių smulkmenų, kurių niekaip neišeina nutylėti.

    Paslaptimis dalykis nebent su ta kolege, su kuria artimai susidraugavai. O jei ką tik išsiskyrei su vaikinu ir jauti, kad darbe negali susikaupti, verčiau pasiimk porą laisvadienių. Net jei tai — atostogos tavo sąskaita.

    Tavo humoras

    Mokančios laiku ir vietoj pašmaikštauti merginos lengviau užkariauja visų širdis. Tai žinodama stengiesi pažerti kuo daugiau sąmojo perlų, deja, vėliau tenka stebėtis, kodėl tavimi niekas nesižavi. Gali būti, kad painioji humorą su sarkazmu.

    Prisimeni aštrialiežuvį Čandlerį iš “Draugų”? Sarkazmas jam tiko, bet kasdieniame gyvenime žarstydama kandžius juokelius gali likti nesuprasta arba net įžeisti žmogų. Ypač jei sviedusi repliką priminsi, jog kiekviename pokšte yra tik dalelytė juoko, visa kita — tiesa.

    Antra, galbūt esi pokštininkė, krečianti smagias išdaigas savo draugams ir kolegoms. Klausi, kas čia bloga? Nieko, jei tau dvylika metų, o pokštauji su suolo drauge. Tačiau suaugusiųjų pasaulyje tokie juokeliai kelia tik nuostabą ar net pasipiktinimą. Tiesa, gali būti ir dar viena priežastis: gal esi iš tų, kurie per gyvenimo purvą apskritai niekur nebeįžvelgia nieko juokinga.

    Kaip pakeisti situaciją

    Nesiūlome tapti komike ar užsirašyti į klounų būrelį. Tačiau surūgėlės kompanijose irgi nepageidaujamos. Taigi pralinksmėk, pažvelk į gyvenimą paprasčiau ir išmok juoktis — iš savęs ir situacijų, į kurias papuoli.

    Tyrimai rodo, kad juokas padeda nugalėti skausmą, stiprina imuninę sistemą, mažina stresą ir netgi ilgina gyvenimą. Žinoma, ne kiekvienam lemta gimti šmaikštuoliu. Tačiau juoktis gali kiekvienas. Žiupsnelis humoro praskaidrins liūdniausią dieną ir suteiks daugiau optimizmo.