Pedofilijos byla vėl stringa: teisėjai laukia, kol bus išspręstas mergaitės globos klausimas

Šioje byloje nukentėjusiąja pripažintai mažametei atstovavo D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė, tačiau valstybės saugoma Laimutė Stankūnaitė teismo prašo būti įstatymine atstove. Šį prašymą palaiko ir A. Ūso advokatas Adomas Liutvinskas.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas Ovidijus Ramanauskas sulaukė dar vieno prašymo – sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Anksčiau šią bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjo trys teisėjai – jie bylą nutraukė, kai mįslingomis aplinkybėmis mirė A. Ūsas.

Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki balandžio- per šį laiką turėtų paaiškėti, kam galutinai atiteks mergaitės globa. Tuomet šią bylą nagrinės jau trys teisėjai - be teisėjų kolegijos pirmininko O. Ramanausko į bylą įtraukti teisėjai Aušra Valinskienė ir Audrius Cininas.

Jeigu L. Stankūnaitė bus pripažinta savo dukros atstove, N. Venckienė byloje bus niekas - neturės teisės kištis į bylą.

Pasak N. Venckienės, prokuratūros ir advokato A. Liutvinsko pozicijos yra suderintos – esą neviešame posėdyje prokuratūra pareiškė prašymą palaukti, kol L. Stankūnaitė galės atstovauti savo dukrai.

„Tokia ir bus bylos baigtis – vienoje pusėje A. Ūsas, ta prasme A.Liutvinskas, o kitoje - L.Stankūnaitė, atstovausianti mergaitei, kuri yra pripažinta nukentėjusiąja dėl kaltinamojo A.Ūso“, - sakė N. Venckienė.

Tuo tarpu A. Ūso advokatas pažymėjo, kad N. Venskienė prarado galimybę atstovauti mergaitei, kai Kėdainių rajono apylinkės teismas nusprendė mergaitę perduoti L. Stankūnaitei.

Į teismą kaukėtų pareigūnų atvežta L. Stankūnaitė su žurnalistais nebendravo.

„Eisiu pas generalinį prokurorą Darių Valį , kas čia per cirkai – tokių nesąmonių negali būti“, - po teismo posėdžio piktinosi ir D. Kedžio motina Laimutė Kuodienė.

Mažametės tvirkinimo byla nagrinėjama iš naujo, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) plenarinė sesija, kurią sudarė penkiolika Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, savo neskundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojo proceso tęsimas, tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.

Teismų praktiką formuojantis LAT mano, kad net po mirties nagrinėjant A. Ūso bylą bus sudarytos prielaidos įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.

Vadinamąją Kauno pedofilijos bylą nagrinėti teisme prašė A. Ūso artimieji ir D. Kedžio sesuo. Tuo tarpu Generalinė prokuratūra buvo įsitikinusi, kad reabilitavimo procesas A. Ūso atžvilgiu negalimas.

DELFI primena, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos A. Ūsui buvo pareikšti įtarimai ir dėl seksualinio prievartavimo, tačiau jie vėliau buvo panaikinti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Be to, byloje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą teisėjo Jono Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei šios sesers Violetos Naruševičienės atžvilgiu nutraukti, „jiems nepadarius nusikalstamos veikos“.

Byloje taip pat nustatyta, kad prieš V. Naruševičienės dukrą seksualinės prievartos veiksmai nebuvo padaryti.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta daugiau kaip 18 tomų medžiagos, apklausta beveik 200 liudytojų, atlikti medicininiai, psichologiniai, fonoskopiniai tyrimai, gautos specialistų išvados, naudotasi Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pagalba.

Be to, tyrimo metu buvo išanalizuoti gauti telefoninių pokalbių, tarpusavio kontaktų duomenys, kai kurių byloje apklaustų asmenų duoti parodymai patikrinti poligrafu (melo detektoriumi).

Apie pedofiliją pirmasis prabilo D. Kedys, kuris vėliau, kaip įtariama, nužudė J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę.