„Kauno mieste didėja gimstamumas, daugėja santuokų ir skyrybų. Mažėja mirčių. Tai rodo visuomenės stabilumą ir gerėjančią ekonominę padėtį“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biuro vedėjas Kęstutis Ignatavičius. Šeštadienį Kauno rotušėje įregistruotos paskutinės 2007-aisiais santuokos.
Šiais metais Kauno rotušėje aukso žiedus sumainė 3038 poros. Vis dažniau baltą suknelę velkasi nepilnametės.
Šiemet jauniausiai nuotaikai tebuvo 14 metų. Užregistruotos santuokos, kur jaunosioms buvo 15–16 metų. Nepilnamečių jaunikių šiais metais nebuvo. Santuokos įžadus visi davė sulaukę 18 metų. Vyriausiam susituokusiam kauniečiui – 102 metai. Jo nuotakai – 77 metai. Pasak miesto ceremonmeisterio, ši pora išgarsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Kaunietės dažniausiai tuokiasi su vokiečiais, anglais ir amerikiečiais. Tarp kauniečių vyrų paklausiausios nuotakos iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. „Vieni tuokiasi iš meilės, kiti dėl išskaičiavimų. Dažniausiai norėdami gauti Lietuvos pilietybės“, – pastebėjo K.Ignatavičius.
Po santuokos moterys vis dažniau renkasi vyro pavardę be priesagos „ienė“. Metrikacijos biuro darbuotojų tai jau nebestebina.
Kalbėdamas apie didėjantį santuokų skaičių, pašnekovas paminėjo, jog skyrybų taip pat daugėja. Pasitaikė nemažai porų, kurios su tuo pačiu partneriu tuokiasi antrą kartą. Dažniausiai tokios santuokos vyksta dėl vieno iš sutuoktinių ligos.
Nuotaka jaunikio nesulaukė
Šiemet jaunavedžiai nemalonių staigmenų metrikacijos skyriaus darbuotojams nepateikė. „Kaip visuomet, pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriame – pamiršti vieno iš jaunavedžių pasai ir nepunktualumas“, – atviravo Rotušės šeimininkas. K.Ignatavičius prasitarė, kad šiemet buvo vienas atvejis, kai nuotaka taip ir nesulaukė jaunikio.
Pasitaikė, kad atšaukusios vestuves, poros reikalavo grąžinti sumokėtus 80 litų. „Čia ir susidūrėme su problema. Pinigus atsiimti dažniausiai ateidavo vienas iš poros. Teko prašyti atsivesti antrąją pusę, kad pinigus galėtume padalinti lygiai ir nesulauktume pretenzijų“, – šypsenos neslėpė ceremonmeisteris.
Pompastiškomis vestuvėm šie metai nepasižymėjo. Vienos iš įspūdingiausių, K.Ignatavičiaus teigimu, buvo oreivių sutuoktuvės. Čia nestigo lakūnų aprangos ir oro balionų.
Šiais metais kaip niekad daug auksines ir sidabrines vestuves atšokusių porų. Užregistruotos vienos deimantinės vestuvės. Padaugėjo medines, perlines ir rubinines vestuves norinčių minėti kauniečių.
Didžiausias porų antplūdis buvo vasarą. Dauguma jaunavedžių susigundė magišku deriniu 2007 07 07. Pasak K.Ignatavičiaus, laisvų vietų susituokti 2008 08 08 jau nėra.
Vidutiniškai per dieną aukso žiedus sumaino 20–30 porų. Piko dienomis iki 60. Gruodžio 29 dieną, santuokų rūmuose sutuoktos 38 poros.
Medaus mėnuo Trakuose
Šeštadienį viena iš paskutiniųjų šiais metais besituokiančių porų minėjo auksinių vestuvių jubiliejų. Ričardas ir Galina Markovai, aukso žiedus sumainė prieš 50 metų, gruodžio 28 dieną.
Paskutinioji Kauno rotušėje šiemet sutuokta pora – 26 metų Andrius ir 28 metų Inga Nasvyčiai. Jaunuoliai tvirtino šią dieną pasirinkę atsitiktinai.
„Nesitarėme su astrologais ir nesistumdėme eilėje dėl šios datos. Norėjome susituokti slaptai ir naujametinę naktį apie tai pranešti visiems artimiesiems, bet nepavyko. Sužinojo draugai“, – neslėpdama džiaugsmo atviravo laimingoji pora.
Po iškilmių Kauno Rotušėje jaunavedžiai skubėjo į Trakus. Glausdamas žmoną prie krūtinės, A.Nasvytis prasitarė, kad ten prasidės ir jų medaus mėnuo.
Šeštadienį tris paskutiniąsias susituokusias poras sveikino meras Andrius Kupčinskas. Šiais metais pradėjęs sveikinimo tradiciją, miesto vadovas ją tikisi tęsti ir kitais metais.
Mieste daugėja Merūnų
Kauniečių šeimoms gandrai šiemet atnešė 3760 vaikų. Užregistruotos 42 dvynukų ir dvi trynukų poros. „Gimstamumas didėja, o statistika rodo, kad kasmet pasaulį išvysta daugiau berniukų nei mergaičių“, – džiaugėsi K.Ignatavičius.
Rinkdami vardus vaikams, kauniečiai lieka ištikimi trumpiems ir lengvai tariamiems: Lukas, Tomas, Indrė, Agnė.
Miesto ceremonmeisteris pastebėjo, kad išrankesni tėveliai savo atžaloms renka ypač retus vardus: Girius, Kernius, Oteras, Geistė, Mirabela, Gotfridas, Adaira, Chanelė, Demjienas, Aivė, Drąsita, Didmantas.
Kaip ir kasmet vardų madai įtakos turi scenos dievaičiai ar kitos garsios asmenybės. Vieni iš dažniausių vardų: Soliaris, Mija, Taja ir Merūnas. Krepšinio aistruoliai atžalom suteikė Tajuso vardą.
Petro, Antano ar Juozo vardai nėra populiarūs. Iš senųjų lietuviškų vardų tėvai mažuosius dažniausiai vadina Kęstučiais, Jonais ir Mykolais.
