Partijų simbolika – akims pritraukti ir žiniai perduoti

Simboliai rinkėjui turi padėti susiorientuoti priešrinkiminiame turguje, kai kiekviena politinė jėga siūlosi ketveriems metams imtis atsakomybės valdyti šalį. Kadangi Lietuvoje šiuo metu yra 41 partija, tai net jeigu Seimo rinkimuose spalį rungsis bent perpus jų, gyventojams teks nemenkai pasukti galvą, kas yra kas.

Simboliai sustiprina partijų ir rinkėjų ryšį

„Vaizdas, spalva, garsas yra tokios pat priemonės, kaip ir tekstas. Tiksliau, viena iš priemonių, kuriančių tam tikras asociacijas arba ryšius – su kuo mes siejame konkretų objektą. Kiekviena partija irgi kuria savas asociacijas, savus požymius ir kiekvienas pasirinktas simbolis, emblema ar himnas, melodija bei kažkas kitas rinkėjui suteikia jausmą, neša žinią“, - DELFI pasakojo ryšių su visuomene konsultantas Liutauras Ulevičius.

Pasak jo, partijos simbolis turi atspindėti visą partijos esmę, su kuo ji pirmiausia turi būti siejama. Tarkime, neatsitiktinai JAV Respublikonų partija savo simboliu yra pasirinkusi dramblį – tai siejama su neokonservatizmu, kuris visų pirma reiškia išmintį ir priešiškumą greitoms naujovėms.

„Kiekvienas elementas, kiekviena dalelytė, turi netiesiogiai išreikštą poveikį, ir tai formuojasi pasąmoniniu lygmeniu“, - teigia viešųjų ryšių specialistas.

Konservatorių kregždutės neatspindi konservatizmo?

L. Ulevičiaus teigimu, Lietuvos politinės partijos paprastai irgi renkasi esminį jų požymį vizualiai apibrėžiančius simbolius, tačiau yra ir išimčių. Ne itin pasisekusiu simboliu ryšių su visuomene specialistas vadina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kregždutes, kurios, jo nuomone, kertasi su partijos ideologinėmis nuostatomis, esą konservatoriai turi būti linkę, kaip sakoma, devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą – kirpti.

„Kregždutė - laisvės ir greičio simbolis. Laisvė yra viena pamatinių konservatorių vertybių, tačiau greitis - ta sritis, kur simbolis prieštarauja pačiai partijos esmei. Konservatoriai kaip tik turėtų rinktis stabilumą ir nuoseklią plėtrą, o ne sparčius ir dažnai klaidingus sprendimus“, - pasakojo L. Ulevičius.

Pastaruoju metu konservatorių simbolis kiek pakito: kregždutės dabar įrėmintos mėlynos širdelės fone. Pasak vykdomojo TS-LKD sekretoriaus Arvydo Vidžiūno, taip atsitiko todėl, kad konservatoriai susijungė su krikščionimis demokratais, kurie taip pat siekė patekti į partijos logotipą. Kadangi abi partijos priklausė Europos liaudies partijos aljansui (buvo jo narės, ši partija veikia Europos mastu, kaip skėtinė konservatyviosios ir krikščioniškosios demokratijos minties organizacija), tai nutarta prie kregždučių pridėti širdelę.

„Kadangi mūsų Tėvynės sąjungos pusė tikrai nežadėjo atsisakyti savo simbolio - kregždės, kuris mano supratimu, tikrai yra pakankamai parduotas, pakankamai įsispaudęs rinkėjų sąmonėje, tai buvo rastas toks kompromisinis dalykas, kad širdutė yra Europos liaudies partijos simbolis, toks buvo krikščionių demokratų siūlymas, o kregždė, išskrendanti iš širdutės, yra mūsų visų. Toks galbūt jis (logotipas – DELFI) ir dirbtinis, bet iš esmės atspindi mūsų puses“, - pasakojo A. Vidžiūnas.

“Tvarkiečių“ erelis – griežtumo simbolis

Tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ erelis L. Ulevičiui pasirodė ypač „kampuotas“ ir griežtas. Pasak pašnekovo, erelis visuomet laikomas jėgos simboliu, o šį įspūdį dar sustiprina juodas visureigis „Hummer“, kuriuo važinėja „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai.

„Automatiškai erelis yra toks kaip jėgos simbolis, griežtos rankos požymis. Jeigu pažiūrėt į jų emblemą, tai ji yra kapotais kampais, ganėtinai tokia griežta. (...)„Hummer'is - puikus to priedas. Kaip ir „kietas baikeris“ ar „geležinis lakūnas“ ir „skandalingas malūnsparnis“, - sakė L.Ulevičius.

Erelis partijos simboliu pasirinktas iškart, kai partija susikūrė 2002 m., nors tuomet vadinosi Lietuvos liberaldemokratų partija (LDP), o ne „Tvarka ir teisingumu“.

Valstiečiai liaudininkai – sąsajos su kaimu

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) simbolis – pastelinės rusvos spalvos stilizuota verpstė. Anot L. Ulevičiaus, ji puikiai nurodo sąsajas su kaimu, kur gyvena pagrindiniai šios partijos rinkėjai, ir pačia žemės ūkio ministre, valstiečių liaudininkų lydere Kazimiera Prunskiene.

Pašnekovo nuomone, verpstė, valstiečiai liaudininkai ir pati partijos pirmininkė iškart primena Europos Sąjungos (ES) lėšomis spausdinamus reklaminius straipsnius apie „sėkmingai įsisavintą ES paramą“ ir kuria tiesioginį ryšį tarp paramos bei valstiečių liaudininkų.

DELFI primena, kad konservatoriai pernai pavasarį apkaltino K. Prunskienę, kad ši valstybės ir ES lėšomis skleidžia savireklamą, kai nacionaliniuose ar regioniniuose dienraščiuose pasirodydavo informaciniai straipsniai apie Žemės ūkio ministerijos veiklą bei naujienas žemdirbiams, o šalia puikuodavosi K. Prunskienės nuotrauka. Ir nors tokius straipsnius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino esant savireklama, tačiau K. Prunskienė šį kovos raundą laimėjo – išvengė atstatydinimo Seime, o vėliau laimėjo pirmosios instancijos teisme prieš VTEK.

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Kristina Vaičiūnaitė sako, kad turint mintyse faktą, jog valstiečiai liaudininkai orientuojasi ne į kaimą apskritai, o į ūkininkus ir panašius rinkėjus, norėtųsi kiek modernesnio simbolio, atspindinčio šiuolaikinės visuomenės gyvenimo tendencijas.

Raudonieji – socialdemokratai ir „frontininkai“

Kai kurios partijos savo simboliams yra pasirinkusios raudoną spalvą. Tai būdinga socialdemokratiškai rožei, kurią tradiciškai renkasi daugelis Europos ir kitų pasaulio kraštų socialdemokratų. Tačiau L.Ulevičiaus nuomone, LSDP turėtų atsisakyti bent raudonos spalvos, nes ji esą yra atėjusi iš Lietuvos komunistų partijos (LKP), vėliau Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) laikų.

„Komunistų lozungai, simboliai ir dabartinė partijos politika akivaizdžiai viena kitai prieštarauja. Egzistuoja natūralus poreikis keisti arba simbolį, arba retoriką, politinę programą“, - sako ryšių su visuomene ekspertas.

Tačiau K.Vaičiūnaitė nesutinka, kad LSDP turėtų keisti emblemą: „Raudona spalva nėra nieko bloga, čia gal yra mūsų regiono bėda, kad mums ta spalva asocijuojasi su komunistiniais laikais, nieko blogo aš tikrai nematyčiau, o kadangi tai yra simbolis jau šitiek metų, tai kaip atpažinimo ženklas jisai visiškai atlieka savo funkciją“.

Tuo metu iš socialdemokratų išmesto Algirdo Paleckio suburto „Fronto“ raudonumas L. Ulevičiui atrodo priimtinas, nes, jo teigimu, net visa partijos retorika asocijuojasi su „fabrikų darbininkų kasdienybe, sunkiais įrengimais“. „Grynai į funkciją orientuotas dizainas, agresyvumo, reagavimo skatinimas“, - apibendrino L.Ulevičius, kurio žodžius pagrindžia partijos reklama internete, vadinamasis „baneris“, kuris skelbia, jog „frontininkai“ yra „prieš tautos mulkinimą ir už socialinį teisingumą, prieš slaptus partijų sandėrius, visuomenės skaldymą, oligarchų įsigalėjimą, žmonių žeminimą, skurdą, moralės niekinimą, bet už Seimo paleidimą, stiprų prezidentą, už tai, kad Lietuvos kariai nekariautų svetimų karų ir... už krikščioniškas vertybes politikoje”.

Liberalų sąjūdžiui koją kiša purvina oranžinė spalva?

Liberalų sąjūdžio logotipas – bendraujantys žmonės oranžiniame fone – L. Ulevičiaus nuomone, vis tik neatspindi, kas yra ši partija, ko ji siekia. Neigiamas asociacijas esą kuria ir purvina oranžinė spalva, kurią, sugretinus su iš konfliktų kilusius partijos atsiradimu, „gaunasi itin blogas kokteilis“.

„Logotipo turinys - bendraujantys žmonės - yra tinkamas, tik neaiškus jo emocinis turinys (bendravimas?). Galbūt šiuo atveju netinkamai formuluota ir viešinta simbolio legenda“, - svarstė ryšių su visuomene specialistas.

Tuo metu Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) simbolį – į Vytį panašų karžygį geltoname fone – L. Ulevičius linkęs laikyti geru pavyzdžiu, tik jam susidarė įspūdis, kad šio ženklo partijos rinkėjai turėtų būti solidūs verslininkai, o K.Vaičiūnaitei jis pasirodė kiek kampuotas, tačiau rodantis veržlumą ir dinamiką.

Saulėtieji „darbiečiai“ ir A. Valinsko pagonybės atributai

Darbo partijos logotipas sudarytas iš tolumoje esančio saulės disko, kuris ryšių su visuomene ekspertų teigimu rodo perspektyvą, atspindi ateities siekius. Pasak K. Vaičiūnaitės, „darbiečių“ simbolis brėžia sąsają su skaidrumu. Kuriantis Darbo partijai skaidrumas bei atsiribojimas nuo visuomenės kritikos nuolat sulaukiančių partijų buvo vienas būdų parodyti, kad į politinę areną įžengia nesusikompromitavęs veikėjas, kuriuo galima pasitikėti.

Tuo metu televizijos eterio žvaigždžių suburtos TPP simbolis – gintaro-saulės diskas, apsuptas spinduliais, menančiais pagoniškus antkapius – tiek L. Ulevičiui, tiek K.Vaičiūnaitei pasirodė ypač estetiškas ir atspindintis partijos pavadinimą, kurio „vinis“ – prisikėlimas.

„Gražus simbolis. Traukia akį, kaip ir visas šou verslas. Jeigu TPP programa bus pagrįsta nacionalistine retorika ("gelbėkim tautiškumą!"), tai simbolis tai tik paryškins - tautos šaknys, geriausi jos meno pavyzdžiai, kryžiadirbystė, mūkelės...“, - sakė L. Ulevičius.

„Simbolis visiškai atitinka tai, ką jie deklaruoja ir partijos pavadinimą - tautos prisikėlimas. Jie įveda tuos tautinius motyvus (na, ar pagoniški, tautiški), bet taip, kaip jie šneka, kaip vadinasi ta partija, tas simbolis atitinka“, - antrino K. Vaičiūnaitė.

Pasak A. Valinsko, partijos logotipą kūrė buvęs grupės ŽAS narys Linas Karalius-Ezopas, tačiau jam talkino ir dizaino subtilybes išmanantys specialistai.

Svarbiausia atpažįstamumas

Kad ir kokį simbolį partija pasirinktų, komunikacijos specialistų teigimu, svarbiausia, kad jis būtų atpažįstamas, todėl paprastai nepatartina partijos logotipą keisti dažniau nei kas dešimtmetį. Pasak K. Vaičiūnaitės, šiuo atveju labai svarbu išlaikyti stabilumą, nebent politinė jėga turi ypač didelius finansinius šaltinius ir galėtų vėl iš naujo į rinką įvesti naują prekinį ženklą.

Tačiau tam tikras simbolikos modifikavimas, anot K. Vaičiūnaitės, yra patartinas. Tai traktuojama, kaip tam tikras atsinaujinimas, žengimas koja kojon su kaita, reakcija į kylančius iššūkius.

„Yra labai normalu keisti emblemas, bet mažiausiai dešimt metų jos turėtų išlikti. Bet keisti ne radikaliais, nebent turimos didelės lėšos. Tada reikia įvesti naują emblemą, ją iškomunikuoti auditorijoje, paprastai partijos jos adaptuoja kas dešimt metų šiek tiek“, - sakė VU TSPMI dėstytoja.