Partijų rinkimų programos: „vanagai“ ir „balandžiai“

Pasidairius po pagrindinių politinių partijų, besiveržiančių į Seimą, programas, matyti, jog Lietuvoje susiformavo plataus spektro žiūra į užsienio politiką bei nacionalinio saugumo klausimus: nuo konservatorių-krikdemų, kurie pasižymi ypač „kietu“ požiūriu į Rusiją, iki valstiečių liaudininkų, kurie savo ruožtu mato neišnaudotas Lietuvos galimybes Europos Sąjungoje (ES) ir mano, kad geriausiai Lietuvos nacionaliniai interesai būtų atstovaujami, jeigu šalis imtųsi ieškoti sąjungininkų organizacijos viduje.

Konservatoriai-krikdemai – „vanagai“?

„Kiečiausiu“ požiūriu nacionalinio saugumo ir užsienio politikos srityje pasižymi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Ši partija aiškiai deklaruoja, kad po šių metų rugpjūtį kilusio Rusijos ir Gruzijos konflikto, Lietuva turi rūpintis ne tik energetiniu ar kibernetiniu saugumu, tačiau imtis konkrečių priemonių ir ginkluotai krašto gynybai užtikrinti, nepaisant fakto, kad Lietuva yra dengiama NATO skėčio.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Rusija TS-LKD rinkimų programoje yra įvardijama kaip pavojaus Lietuvai šaltinis, todėl visi veiksmai, kuriuos siūlo konservatoriai-krikdemai, yra vienaip ar kitaip susiję su Rusijos įtakos mažinimu ne tik Lietuvai, bet ir ES.

Krašto gynyba konservatoriam-krikdemams, atrodo, yra viena svarbiausių sričių. Jai skirtoje programos dalyje išsakomas priešiškas požiūris į socialdemokratų vykdomą kariuomenės reformą, kurie norim nuo šauktinių armiją pakeisti profesionalais.

TS-LKD vizija kiek kitokia. Konservatoriai-krikdemai norėtų, kad Lietuvos kariuomenės struktūra būtų trišakė: (1) iš profesionalų sudarytos mobilios pajėgos (8-8,5 tūkst. karių); (2) iš savanorių sudarytas aktyvus rezervas (apie 12 tūkst. karių); (3) iš savanorių bei šauktinių sudarytas individualus rezervas (7 savaičių kursai 18-24 metų jaunuoliams). Manoma, kad per vienerius metus būtų galima paruošti apie 7 tūkst. individualaus rezervo, tinkamo mobilizacijai konflikto atveju.

Šiam tikslui įgyvendinti TS-LKD numatė net specialią jaunuolių skatinimo programą. Pavyzdžiui, už minėtuosius 7 savaičių kursus turėtų būti mokama alga, savanoriams pagal įstatymą būtų suteikiamos papildomos apmokamos atostogos, o jų darbdaviams už tai kompensuojama. Be to, trejų metų tarnybą profesionalų pajėgose atlikę jaunuoliai vėliau stodami į aukštąsias mokyklas gautų atskirą kario stipendiją, valstybė padengtų jų studijų mokestį. Pradinį 7 savaičių apmokymą išėjusiems asmenims, stojantiems į aukštąsias ar specialiąsias vidurines mokyklas, būtų suteikiamas aukštesnis konkursinis balsas – jie įgytų pirmenybę prieš kitus būsimus studentus.

Užsienio politikos srityje esminis Lietuvos saugumo garantas šiai partijai yra transatlantiniai ryšiai – kitaip tariant JAV ir ES bendradarbiavimas, nes laikomasi pozicijos, jog viena Europa negali ir nebūtinai nori tinkamai atremti iš Rytų pusės kylančių iššūkių, nes kai kurios ES valstybės „linkusios Rusijai įsiteikti“.

„Valstiečiai“ tapo „balandžiais“?

Palyginus su konservatorių-krikdemų siūlymais, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) pozicija yra kur kas taikesnė. „Valstiečiai“ taip pat neatmeta Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, tačiau siūlo ne giežtą atsaką ar grįžimą prie teritorinės valstybės gynybos, o išeitį mato ES institucijų koridoriuose, nors kalbama ir apie Lietuvos vaidmens stiprinimą NATO.

„Europa konsoliduojasi, bet dar stipriai dominuoja didžiųjų valstybių interesai, o tai trukdo ES vienybei atsirasti. Mums reikia stiprios ir vieningos Europos, kad pasaulyje globaliais klausimais ES kalbėtų vienu balsu. ES yra būtina vieninga energetikos ir bendra užsienio bei saugumo politika. Tik tokiu būdu Lietuva galės įgyvendinti savo nacionalinius interesus – užtikrinti savo nacionalinį saugumą ir stabilumą bei išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo vieno energijos šaltinių tiekėjo (Rusijos – DELFI)“, - rašoma programoje.

Prie minimų priemonių siekiant šių tikslų „valstiečiai“ įtraukė sąjungininkų ieškojimą ES, bendradarbiavimą su kitų valstybių parlamentų nariais, vyriausybėmis.

Be kita ko, valstiečiai liaudininkai nemini ginkluoto konflikto grėsmės. Grėsmėmis NATO rėmuose ši partija apibūdina kibernetinio puolimo pavojų, jau minėtą energetinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo, rūpinasi, kaip įveikti terorizmą ar stabdyti masinio naikinimo ginklų plitimą pasaulyje. Tuo metu Rusijos keliamus nepatogumus LVLS ragina įveikti demokratizuojant Rytines Lietuvos kaimynes, įskaitant ir pačią Rusiją.

„Valstiečių“ programoje siūloma „toliau nuosekliai remti demokratinius procesus ES Rytinėje kaimynystėje – Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Pietų Kaukazo valstybėse, taip pat Rusijos Federacijoje ir ypač jos Kaliningrado srityje“.

Partijos programoje minima ir būtinybė, pasitelkus ES Kaimynystės politiką, sureguliuoti „užšaldytus“ konfliktus, tačiau neminima kuriuos konkrečiai. „Valstiečiai“ rašo, kad su Ukraina ir Gruzija turi būti siekiama pasirašyti laisvosios prekybos sutartis bei susitarimus dėl supaprastinto vizų režimo, o „kartu su „užšaldytų“ konfliktų sprendimu turėtų būti žengiami konkretūs žingsniai plėtojant Europos kaimynystės politiką.

Darytina prielaida, kad „užšaldyti“ konfliktai šiuo atveju gali reikšti Padnestrės bei Pietų Osetijos ir Abchazijos atvejus, tačiau po Rusijos ir Gruzijos konflikto ekspertai Pietų Kaukaze kilusių nesutarimų „užšaldytais“ nebevadina.

Dar vienas LVLS iš kitų partijų skiriantis bruožas – dėmesys partinės demokratijos stiprinimui. Nors šis skyrelis „prilipdytas“ ne prie skilčių, kur kalbama apie nacionalinį saugumą, o prie skyriaus, pavadinto „Sąžininga ir atsakinga politika“, tačiau jame konstatuojama, kad partijų užvaldymas gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Dėl šios priežasties „valstiečiai“ siūlo skaidrinti politinių partijų finansavimą. Partija susirūpino ir tuo, kad kai kurie Seimo nariai menkai nutuokia apie parlamentinio darbo principus.

Socdemai, soclibai ir liberalcentristai: esamos politikos „fanai“

Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad šiuo metu Lietuvai nekyla tiesioginė karinė grėsmė iš jokios valstybės, o į pavojus žvelgia globaliu žvilgsniu – saugumo srityje jie įžvelgia nekonvencinės grėsmes: terorizmą, prekybą žmonėmis ir narkotikais, organizuotą nusikalstamumą, AIDS plitimą.

LSDP, be kita ko, žada skatinti patriotiškumo ugdymą ir mano, kad Lietuvą gali apsaugoti stiprus piliečių nusiteikimas ginti savo valstybę bei gerai apginkluota profesionalų kariuomenė, kuri turėtų ginti tiek Lietuvos sienas, tiek dalyvauti taikos palaikymo operacijose užsienyje.

„Grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui šiandien kyla toli už valstybės sienų, todėl kariuomenė turi rengtis ne tik saugoti savo sienas, bet ir dalyvauti likviduojant krizes bet kurioje pasaulio vietoje“, - rašoma socialdemokratų programoje. Esamos socdemų, valstiečių liaudininkų, liberalcentristų koalicijos partneriai socialliberalai rengdami programą užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityje buvo šykštūs. Jie deklaruoja remiantys kariuomenės transformaciją nuo šauktinių prie profesionalų, o esminis nacionalinio saugumo elementas Naujajai sąjungai pasirodė – energetinis saugumas.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), kaip ir socialdemokratai, laikosi nuostatos, kad tiesioginė karinė grėsmė Lietuvai negresia, tačiau teigia, kad užsienio politikos metodai turi keistis, tik nenurodo kaip: „Valstybės užsienio politikos metodai turi kisti, akcentuojant ne tik Lietuvos požiūrio atskirais klausimais išsakymą, bet ir pasiūlymų kaip spręsti įvairias tarptautinio bendradarbiavimo problemas teikimas. Mes pasisakome už aktyvią, ambicingą Lietuvos užsienio politiką“.

Įdomu tai, kad liberalcentristai, kuriems Vyriausybėje, be kultūrai vadovaujančio Jono Jučo, atstovauja vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila, kartu su valstiečiais liaudininkais (Vyriausybėje dirba trys ministrai: užsienio reikalų – Petras Vaitiekūnas ir žemės ūkio – Kazimira Prunskienė ir ūkio reikalų – Vytas Navickas) savinasi laurus už tai, kad Lietuva tapo Šengeno erdvės nare.

„LiCS vienu didžiausių savo pasiekimų laiko įsiliejimą į Šengeno erdvę“, - teigia liberalcentristai.

Valstiečiai liaudininkai savo ruožtu įsiliejimą į šią erdvę priskyrė rubrikai „Ką mes padarėme?“ (122 psl.): „Prisijungėme prie Šengeno erdvės. Lietuvai įsijungus į 24 Europos šalis apimančią Šengeno erdvę, mūsų piliečiai įgijo teisę keliauti joje be vizų ir pasienio kontrolės“.

„Darbiečiai“, liberalai ir „tvarkiečiai“ – nieko naujo

Opozicinės jėgos - Darbo partija (plius leiboristai), Liberalų sąjūdis, „Tvarka ir teisingumas“ užsienio politikos bei nacionalinio saugumo klausimų, atrodo, nelaiko itin svarbiomis sritimis, nes pasitenkina tik deklaracijomis apie Lietuvos vaidmens stiprinimą NATO ir ES, dalyvavimą tarptautinėse taikos palaikymo operacijose bei demokratijos plėtrą.

„Tvarkiečiai“ teigia remiantys perėjimą prie profesionalų kariuomenės atsisakant šauktinių, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis nuomonės nepareiškė. „Darbiečiai“ sako vykdysiantys tęstinę užsienio politiką, liberalai – leidžia suprasti panašiai.

Pastarieji nėra patenkinti tik tuo, kad planuojant tarptautines operacijas eliminuojama Seimo valia, todėl nori, jog kiekvienai operacijai parlamentas pritartų atskirai. Šiuo metu yra taip, kad Seimas tvirtina Lietuvos karinių vienetų dalyvavimą kolektyvinės gynybos operacijose kitų valstybių teritorijose, tačiau pernai birželį parlamentarai priėmė nutarimą, kuriuo karių dalyvavimą tarptautinėse misijose sankcionavo iki 2010 metų pabaigos. Tai reiškia, kad, remdamasi šiuo nutarimu, Krašto apsaugos ministerija (KAM) neprivalo atsiklausti Seimo valios kiekvienu konkrečiu atveju, o tik privalo įtilpti į Seimo nustatytus rėmus - maksimalus karių ir civilių tarnautojų skaičius, galintis dalyvauti tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose, turi būti ne daugiau nei 420. Liberalų sąjūdis, be kita ko, sako pritarsiantis, jeigu bus norima Lietuvoje įsteigti NATO karines bazes.

A.Valinsko partija neremia NATO ir ES plėtros į Rytus?

Televizijos „žvaigždūno“ Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija (TPP) programą surašė itin „taupiai“, tačiau jos atstovas žurnalistas Rokas Žilinskas DELFI išsakė vieną išskirtiniausių partijos užsienio politikos principų – nepritarimą Lietuvos mėginimams bet kokia kaina integruoti į NATO ir ES Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos.

Kaip žinoma, NATO ir ES plėtra į Rytus yra vienas esminių dabartinės užsienio politikos siekių, tai laikoma demokratizacijos plėtra bei saugumo didinimu Rusiją apjuosiant specialiu „žiedu“.

Tuo metu R. Žilinskas sako, jog Lietuva taip elgdamasi atrodo tarsi „nesusipratėlė“: „Nepritariu Lietuvos mėginimams bet kuria kaina integruoti problemiškas drauges į euroatlantines struktūras. Pirmiausia Lietuva turi atrasti save, o tada drauge su sąjungininkėmis padėti išsišluoti savo kiemus ir draugams“.

Paklaustas, ar tai atspindi partijos poziciją, R. Žilinskas atsakė teigiamai.