Nuo 2009-ųjų – reformuotas EP

Europarlamento darbo veiksmingumas ir skaidrumas padidėjo, nuo praėjusių metų pradžios pakeitus plenarinių sesijų, komitetų posėdžių ir ryšių su užsieniu delegacijų darbo procedūras.

2007 m. spalį frakcijų pirmininkų sueiga vieningai priėmė rekomendacijas, pateiktas Parlamento reformos darbo grupės, kad EP darbas taptų veiksmingesnis ir patrauklesnis visuomenei.

Dabar plenarinių posėdžių darbotvarkė yra aiškiai suskirstyta: svarbiausi teisėkūros klausimai svarstomi antradienį, prioritetinės diskusijos rengiamos trečiadienio rytą, o trečiadienio popietė skirta politikos aktualijoms nagrinėti.

Pranešėjas gavo daugiau laiko pasisakymams ir galutiniam žodžiui per plenarines diskusijas dėl teisėkūros. Kad į kalbėtojų sąrašą neįrašyti EP nariai galėtų dalyvauti diskusijoje, per kiekvienus debatus rengiama penkių minučių sesija „prašau žodžio“, kuomet jie gali prašyti posėdžio pirmininko suteikti jiems žodį.

Vienodas EP narių darbo užmokestis

Bendras EP narių statutas buvo patvirtintas 2005 m. birželį. Pagal jį naujos kadencijos europarlamentarai gaus maždaug 7400 eurų atlyginimą. Taip bus panaikinti dideli atlyginimų skirtumai, nes dabar EP nariai uždirba tiek, kiek jų valstybių parlamentų nariai. Vienodas atlyginimas sudarys 38,5 proc. Europos Teisingumo Teismo teisėjo atlyginimo.

EP nariai mokės pajamų mokestį į Europos Sąjungos (ES) biudžetą, nors bloko narės taip pat turės teisę reikalauti sumokėti papildomus mokesčius, kurie negalės viršyti šalyse galiojančių mokesčių dydžių.

Susitarime numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekviena ES valstybė galės toliau taikyti jose išrinktiems EP nariams kitokias taisykles. Be to, perrinkti dabartiniai EP nariai galės pasirinkti, kokį atlyginimą gauti, - pagal dabartines ar naujas nuostatas.

Naujas statutas pakeis EP narių kelionės išlaidų mokėjimo tvarką: atsisakius fiksuoto dydžio įkainių bus atlyginamos tik faktiškai patirtos išlaidos.

EP nariai taip pat dalyvaus bendrojoje pensijų programoje, į kurią įmokas mokės EP. Jie visus mokėjimus iš EP biudžeto gaus kiekvieną mėnesį eurais arba (atskiru prašymu) tos ES šalies, kurioje nuolat gyvena, valiuta.

Naujos atlyginimo mokėjimo padėjėjams taisyklės

Siekiant panaikinti sistemos trūkumus, išrinkus naują EP bus taikomos naujos taisyklės dėl jo nariams mokamų lėšų, skirtų atlyginti europarlamentarų padėjėjams.

Nuo 2009 m. birželio ES šalyse dirbančių europarlamentarų padėjėjų sutartis tvarkys įgalioti mokėjimų agentai. Jie privalės užtikrinti, kad bus laikomasi atitinkamų valstybių socialinio draudimo ir mokesčių nuostatų. EP nariai galės panaudoti iki 25 proc. padėjėjams skirtos išmokos tokioms paslaugoms, kaip mokslinės studijos arba kita patariamoji veikla.

Briuselyje dirbantiems padėjėjams bus taikoma nauja nuostata, kuri taikoma ES pareigūnams ir kitiems ES institucijų darbuotojams. Padėjėjų sutartis ir darbo užmokesčio mokėjimą valdys EP tarnybos, tačiau europarlamentarai galės ir toliau nevaržomai rinktis padėjėjus, skirti jiems darbo užduotis bei nustatyti darbo sutarties galiojimo trukmę.

Ateityje EP nariai nebegalės įdarbinti savo padėjėjais artimų giminaičių.

„Visiškas finansų atskleidimas“ ir sankcijos

Pernai EP pasiūlė įsteigti bendrą su ES Taryba ir EK privalomą viešą lobistų registrą, kuris leistų užtikrinti „visišką finansų atskleidimą“. Asmenys ar organizacijos, norintys vykdyti lobistinę veiklą šiose institucijose, į registrą būtų įrašomi tik vieną kartą.

Lobistai turėtų laikytis elgesio kodekso nuostatų, o jas pažeidę gali netekti akreditavimo.

Profesionalios konsultacinės bendrovės ir advokatų kontoros turėtų atskleisti svarbiausių klientų įtaką ir su lobistine veikla susijusias išlaidas. Nevyriausybinės organizacijos ir specialistų grupės turėtų nurodyti visą savo biudžetą ir finansavimo šaltinius.

Rinkimai turi būti dar europietiškesni

2007 m. lapkritį EP parėmė Europos Komisijos siūlymą leisti Europos politinėms partijoms finansuoti būsimų rinkimų kampanijas, kad rinkimai būtų dar europietiškesni.

Naujais teisės aktais sustiprinamas finansinis Europos partijų stabilumas – joms leidžiama panaudoti kurių nors metų sutaupytas lėšas kitais metais ir taip palengvinti ilgalaikį lėšų planavimą. Taip pat leidžiama kurti Europos politinius fondus, kurie padėtų įgyvendinti politinių partijų tikslus Europos lygmeniu. Pavyzdžiui, iš jų gali būti finansuojamos viešos politinės diskusijos, seminarai, mokymai ir konferencijos, skatinamas valstybių politinių fondų ir mokslininkų bendradarbiavimas.

Europinėms politinėms partijoms per EP kasmet skiriamas maždaug 10 mln. eurų finansavimas iš ES biudžeto. Naujiems politiniams fondams steigti 2008 m. ES biudžete buvo numatyti 5 mln. eurų. Pernai EP finansavo dešimt europinių politinių partijų: Europos liaudies partiją (EPP), Europos socialistų partiją (PES), Europos liberalų demokratų ir reformų partiją (ELDR), Europos žaliųjų partijų federaciją (EFGP), Europos kairiųjų partiją (EL), Europos demokratų partiją (PDE/EDP), Sąjungos už tautų Europą partiją (AEN), Nepriklausomų Europos demokratų sąjungą (ADIE), Europos laisvąjį aljansą (EFA), Demokratų sąjungą už demokratiją ES (EUD).

Šios partijos nesutampa su septyniomis EP frakcijomis: vienos frakcijos nariai gali priklausyti daugiau nei vienai europinei partijai pagal savo partinę priklausomybę ES šalyje. Vis dėlto valstybių partijos savo pažiūromis yra susijusios su europinėmis, o EP nariai stoja į frakcijas pagal savo pažiūras, todėl nenuostabu, kad narystė EP frakcijose ir europinėse partijose dažnai dubliuojasi.

Siekdamas sustiprinti politines diskusijas ES artėjant 2009 m. rinkimams, EP pritarė EK siūlymui leisti Europos politinėms partijoms savo lėšomis finansuoti europinių rinkimų kampanijų veiklą.

Parlamentas taip pat įtvirtino bendrąjį principą, kad šiomis lėšomis negali būti finansuojamos kitos politinės jėgos, ypač valstybių partijos ir jų kandidatai. Finansavimas tiesiogiai skiriamas tik europinėms politinėms partijoms, o ne Parlamento frakcijoms.