aA
Viena ryškiausių šiandieninės Kremliaus propagandos savybių – gebėjimas greitai įsisavinti naujausių technologijų teikiamas galimybes ir jas išnaudoti aktyvioms informacinėms kampanijoms vykdyti. Ne išimtis ir socialiniai tinklai – juk kone kasdien kiekvienas „Facebook“ ar „Twitter“ naudotojas susilaukia naujų, tačiau įtartinų draugų ar sekėjų: išgalvotais vardais, keistomis nuotraukomis ar tuščiomis anketomis. Tad kaip Rusija išnaudoja „Twitter“ botus palankaus informacinio fono kūrimui?
Twitter logotipas
Twitter logotipas
© Scanpix nuotr.

„Twitter“ botai: bandos jausmui kurti...

Socialinius tinklus naudoja dažnas aukšto rango Europos, JAV ir kitų valstybių politikas. Šio fenomeno svarba tarptautiniuose santykiuose jau keletą metų yra apibūdinama „Twiplomacy“ – „Twitter“ diplomatijos – terminu. Per dešimtmetį „Twitter“ tapo vienu iš pagrindinių pasaulio aktualijų šaltinių, leidžiančių sužinoti pačią aktualiausią informaciją. Dėl plačiai naudojamos greito pasidalijimo („retweet“) funkcijos ir trumpo žinutės ilgio, žinios sklinda žaibiškai ir itin dideliu mastu. Platformoje yra susidarę didžiuliai vartotojų tinklai, ypač glaudžiai tarpusavyje susiję tada, kai dalijasi bendrais interesų laukais.

„Twitter“ papildė tradicinių propagandos šaltinių sąrašą ir daugėja faktų, leidžiančių teigti, jog jau kurį laiką egzistuoja ne tik „Twitter“ diplomatija, tačiau ir specifinė šio socialinio tinklo propaganda. Nors politikai ir institucijos Rusijoje šiuo tinklu naudojasi ne taip dažnai kaip Vakaruose, jį vidiniams ir geopolitiniams tikslams siekti išnaudoja specialios valstybės struktūros arba su jomis susiję asmenys.Nepaisant to, kad kai kuriais atvejais tiesioginio Rusijos struktūrų įsikišimo įrodyti yra neįmanoma, akivaizdu, jog tokiais veiksmais yra siekiama režimo interesų ir kovojama su nepalankia nuomone. Socialiniai tinklai jau kurį laiką yra vieta, kur nepaliaujamai vyksta kova už žodžio laisvę arba, priešingai, vyksta cenzūros procesas ir šią teisę bandoma paminti.

Pridėjus identišką žymą ir pradėjus automatiškai skelbti informaciją per „Twitter“ botų tinklą, autentiškos žinutės paskęsta dirbtinai sugeneruotų įrašų sraute.
D. Buinauskas, L. Kasčiūnas

Šiandien itin populiarios socialinės platformos padeda dar labiau išplėsti auditoriją, kuri naujienų sraute mato Rusijos žiniasklaidos skleidžiamas žinias. Tačiau siekiant sukurti įspūdį, kad konkrečia žinute dalinasi gausybė eilinių piliečių, į pagalbą pasitelkiamos netikros paskyros – botai. Netikrus vartotojus galima atskirti iš neįprastų vardų (dažnai pagal skambesį bandomi mėgdžioti angliški vardai), pasikartojančių žinučių, trivialių ir neautentiškų profilio nuotraukų bei neužpildytos paskyros informacijos. Šiuo atveju naudojama seniai propagandos teoretikams žinoma „bandos jausmo“ technika – gausus „Twitter“ botų būrys sinchroniškai besidalinantis konkrečia Kremliaus režimui palankia žinute sukuria iliuziją, kad nepritariančių šiai žiniai nėra.

...ir autentiškai informacijai paslėpti

Socialinis tinklas gali būti pasitelkiamas ir kitokiems tikslams. Per pastaruosius metus ypač išpopuliarėjusi žymų (angl. hashtag) sistema, veikianti kaip įrašų filtras, tampa būdu paskandinti aktualias žinutes. Tai itin dažna tuomet, kai tokių žinių išplitimas gali kelti pavojų režimo stabilumui. Pridėjus identišką žymą ir pradėjus automatiškai skelbti informaciją per „Twitter“ botų tinklą, autentiškos žinutės paskęsta dirbtinai sugeneruotų įrašų sraute.

Daugiau nei 9 iš 10-ies profilių neturėjo jokios informacijos apie laiko zoną ir mėgstamus įrašus „Twitter“ tinkle – šie du aspektai yra vieni pagrindinių, nurodantys, jog paskyrą valdo žmogus, o ne kompiuterinė sistema. Įprastai laiko zonos nėra nurodę tik apie pusę, o mėgstamų įrašų neturi tik 15 proc. vartotojų.
D. Buinauskas, L. Kasčiūnas

Dar 2011-iais metais, Rusijoje vykstant rinkimams į Dumą, kurių metu buvo fiksuojama daugybė pažeidimų, buvo sukurta tūkstančiai netikrų „Twitter“ paskyrų. Naudojantis jomis ir automatiniu būdu transliuojant žinutes buvo bandoma užgožti opozicijos pranešimus apie nesąžiningą rinkimų organizavimą. Prasidėjus protestams Triumfalnajos aikštėje ir išplitus #триумфальная (Triumfalnaya) žymai, netrukus šis srautas buvo užtvindytas taip pat pažymėtomis pasikartojančiomis žinutėmis iš automatinių paskyrų.

Anot saugumo kompanijos „Trend Micro“ eksperto Maksimo Gončarovo, iš šių anksčiau neaktyvių profilių buvo paskelbiama dešimtys žinučių kiekvieną sekundę. Įvairių šiuo laikotarpiu ir vėliau naudotų sugeneruotų paskyrų sąrašas yra prieinamas viešai. Beveik visi šie profiliai sekė vienas kitą, tačiau tuo pačiu metu juos vienijo pagrindinė „Twitter paskyra“@master_boot, turėjusi per 17 tūkst. sekėjų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad botai veikė naudojant ne tik paties vykdytojo kompiuterių sistemas, tačiau ir kenksmingu programiniu kodu (pvz. „Koobface“ kompiuterių kirminu) užkrėtus kitas sistemas.

Didžioji dalis netikrų „Twitter“ profilių greitųjų pasidalijimų („retweet‘ų“) yra naujienų pranešimai iš Kremliui palankių puslapių – kai kurie jų yra tyčia sukurti taip, jog atrodytų kaip ukrainietiškos žiniasklaidos pavyzdžiai. Praėjusiais metais atliktas tyrimas parodė, kaip yra manipuliuojama informacijos srautais „Twitter“ tinkle. Atviro kodo įrankius išnagrinėti botų tinklo veikimui naudojusio Lawrenco Alexanderio teigimu, tokia veikla ypač suaktyvėjo Krymo aneksijos ir Rusijos dalinių įsitraukimo į konfliktą rytų Ukrainoje fone.

Netikras paskyras atpažinti nesunku

Tam, kad „Twitter“ paskyra būtų funkcionali ir pastebima, ji turi turėti didelį skaičių sekėjų. Dėl šios priežasties, norint vykdyti efektyvią ir masinę botų kampaniją, reikia sukurti didelį skaičių paskyrų, kurios sektų viena kitą ir sudarytų įspūdį, jog nėra palaikomos dirbtinai. L. Alexanderio skaičiavimais, tuo metu tinklą sudarė beveik trys tūkstančiai profilių, kuriuos siejo tarpusavio ryšys. Tokiems tinklams apibūdinti tinka medžio metafora – mažesnius tinklus sieja tarpusavio ryšiai ir taip yra atsekamas didesnis bendras tinklas. Daugiau nei 9 iš 10-ies profilių neturėjo jokios informacijos apie laiko zoną ir mėgstamus įrašus „Twitter“ tinkle – šie du aspektai yra vieni pagrindinių, nurodantys, jog paskyrą valdo žmogus, o ne kompiuterinė sistema. Įprastai laiko zonos nėra nurodę tik apie pusę, o mėgstamų įrašų neturi tik 15 proc. vartotojų.

Masiškas netikrų anketų paplitimas socialiniuose tinkluose skatina mus atsakingiau atsirinkti, ką priimame į draugus „Facebook“ tinkle ar sekame „Twitteryje“. Botai gali ilgai tūnoti neaktyvūs, tačiau efektyviai panaudoti tada, kai jų prisireiks vykdant aktyvią informacinę kampaniją prieš mūsų visuomenę.
D. Buinauskas, L. Kasčiūnas

Vienas pirmųjų į aktyvius propagandos veiksmus „Twitter“ tinklepo Boriso Nemtsovo nužudymo atkreipė žurnalistas Alecas Luhnas, kai buvo bandoma kuo plačiau paskleisti naratyvą, kad su Nemtsovo žūtimi yra susiję ukrainiečiai. Tarp šia žinute besidalijusių profilių net 93 proc. buvo be nurodytos vietos, 96 proc. neturėjo informacijos apie laiko juostą, o 97 proc. nebuvo pamėgę jokių įrašų.

Twitterio botai
Twitterio botai

Pav. 1. Lawrenco Alexanderio sudaryta schema rodo Twitter sistemoje nebūdingai glaudų ryšį tarp skirtingų paskyrų, taigi – identifikuoja botų tinklą.

Siekiant įžiūrėti tam tikrą pozityvią „Twitter“ botų technologijos pusę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ji gali padėti atpažinti žalingą veiklą internetinėje erdvėje ir paskleisti informaciją apie tokius veiksmus savo sekėjams. Po Malaizijos oro linijų MH17 reiso katastrofos, Rusijos informacijos šaltiniai aktyviai bandė paskleisti informaciją apie tai, jog dėl šios tragedijos yra kalta Ukraina ir jos karinės pajėgos. @RuGovEdits (arba @RuGovEdits_en – anglų kalba) „Twitter“paskyra, pagal IP adresus fiksuojanti iš Rusijos valstybinių institucijų padarytus pakeitimus Vikipedijoje, padėjo atskleisti, jog valstybinės institucijos keitė informaciją puslapyje apie MH17 reisą. Padarytų pakeitimų eiga parodo, kad buvo mėginama tiesiogiai apkaltinti Ukrainos vyriausybę, dėl neva įvykdytos provokacijos ir pašalinti kaltinimų šešėlį nuo separatistinių grupuočių rytiniuose Ukrainos regionuose.

Masiškas netikrų anketų paplitimas socialiniuose tinkluose skatina mus atsakingiau atsirinkti, ką priimame į draugus „Facebook“ tinkle ar sekame „Twitteryje“. Botai gali ilgai tūnoti neaktyvūs, tačiau efektyviai panaudoti tada, kai jų prisireiks vykdant aktyvią informacinę kampaniją prieš mūsų visuomenę. Net ir valstybės saugumo atveju reikėtų remtis paprasta logika – kaip gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose: geriau mažiau draugų, bet tokių, dėl kurių galima būti užtikrintam.

Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Propagandinių technikų atpažinimo metodologijos sukūrimas ir taikymas“ (sutarties Nr. REP-5/2015).

Rytų Europos studijų centras
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Navalno grįžimas į Rusiją – rizikingas sprendimas: kodėl iš tiesų tyli Putinas (12)

Sekmadienį vakare nunuodyti bandytas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas iš Vokietijos...

Armonaitė apie pagalbą verslui: paraiškas bus galima pildyti nuo trečiadienio piktnaudžiaujantiems gali tekti grąžinti subsidiją (38)

Pirmajam pagalbos verslui paketui paraiškas verslas teikti galės nuo trečiadienio, – pirmadienį...

Paskubomis surengtas Navalno teismas, advokatei pranešta likus kelioms minutėms iki jo pradžios Navalnas: tai pasityčiojimas (427)

Aleksejaus Navalno teismas vyksta pačiame Chimkų policijos poskyryje, kur ir atvežė oro uoste...

Politologas: Nausėdos ir Šimonytės Vyriausybės santykiai yra keisti (282)

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius , vertindamas...

COVID-19 pasiglemžė medikės iš Panevėžio gyvybę (186)

COVID-19 pasiglemžė dar vienos Respublikinės Panevėžio ligoninės slaugytojos gyvybę. Kaip...

Po internete išplitusio vaizdo įrašo, kuriame pareigūnų uniformas vilkintys asmenys dainuoja apie „kasiakus“ – policijos atstovo atsakas (4)

Socialiniuose tinkluose ėmus plisti vaizdo įrašui, kuriame matyti, jog su įjungtais švyturėliais...

Libertas Klimka tiksliai išprognozavo, kokia bus žiema: jau matyti, kokio laukti kovo (21)

Pačioje rudens pabaigoje apie būsimą žiemą kalbintas etnologas, profesorius, gamtos mokslų...

Tomas Sakalauskas | D+

Jubiliejų švenčiantis Vidas Mačiulis: apie Sabo bučinį, intrigas su krepšinio žvaigždėmis ir Šaro filmą

„Aš dar vaikystėje žinojau, kad suaugęs tapsiu žurnalistu: šeštoje klasėje į šampano...

Rusija sureagavo į Vakarų kritiką dėl Navalno Navalnui vis dar neleidžiama susitikti su savo advokate (335)

Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas pirmadienį tebelaikomas Maskvos policijoje po...

URM siūlo Rusijos Kirkorovo neįleisti į Lietuvą: durys užsivertų ir kitiems atlikėjams (62)

Užsienio reikalų ministerija ( URM ) siūlo Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo neįleisti į...