"Susidūrusi su krūties vėžiu moteris patenka į baimės spąstus. Ji bijo numirti, nežino, kas užaugins jos vaikus, svarsto, ar ilgai vyras jos gedės", - atvirai pasakoja ligą nugalėjusi Erika Umbrasaitė. Erika pabrėžia, jog minėtos baimės gali įveikti greičiau nei liga, todėl moteriai reikia artimo žmogaus, kuris padėtų sergant klastinga liga. "Su juo gali pasijuokti, kai tau linksma, arba paverkti, kai liūdna. Jis gali padėti pasirinkti tinkamiausią gydymą, nes tuo metu pati negirdi, ką tau sako gydytojai", - įsitikinusi moteris.
E.Umbrasaitė tikisi, kad paroda "Krūties bičiuliai" padės Lietuvos moterims išlįsti iš vienatvės kiauto, prabilti apie savo ligą bei susirasti žmogų, kuriam galėtų papasakoti daugelį dalykų. "Tyla ir kančia tik apsunkina ligą, tai gali pasakyti visos moterys, kurios įveikė krūties vėžį", - tvirtina Erika. Jos nuomone, paroda turėtų padėti sergančių moterų artimiesiems kitaip pažvelgti į savo mylimas moteris: fotografijos kupinos optimizmo, nuoširdumo bei vilties.
Erika nuoširdžiai pristato savo ir Aleksandro nuotrauką: "Fotosesija vyko po paskutinio chemoterapijos seanso ir aš ryžausi nusirišti skarelę, kad visiems parodyčiau, jog net ir sirgdama moteris gali būti graži bei mylima".
Aleksandras Pogrebnojus, padėjęs Erikai kovoti su liga ir tapęs jos "krūties bičiuliu", sako: "Stengiausi palaikyti ūpą ir visą gydymo laiką sakydavau Erikai, kokia ji graži, stipri ir protinga moteris. Mano senelė sirgo krūties vėžiu ir laimingai pragyveno 25 metus po diagnozavimo. Papasakojęs Erikai savo senelės patirtį padėjau jai optimistiškiau žiūrėti į ateitį. Manau, sergančiajai nepaprastai svarbu, kad šeima ir draugai ją mylėtų, remtų ir kiek galėdami rūpintųsi".
