Nelietuviškų rašmenų įteisinimui pritartų 5 kandidatai

Socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis LRT debatuose sakė, kad pasirašytų įstatymą, kuris sudarytų tokią galimybę, nes tai liečia ne tik lenkų mažumas, bet ir už užsieniečių ištekėjusias lietuves.

"Aš nematau problemos, kad užrašai būtų ir tautinių mažumų kalba, mes nuimtume įtampą ir nieko neprarastume", - sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronis Ropė.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas sakė, kad jis ne tik pasirašytų, bet ir pats siektų sutarimo ir diskusijos.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Valdemaras Tomaševskis, kurio partija už tokią galimybę aktyviai pasisako, pavadino tai žmogaus teisių klausimu.

"Darbiečių" kandidatas Artūras Paulauskas teigė, kad šiuo metu yra labai svarbi socialinė taika.

"Labai svarbu, kad būtų kuo mažiau konfliktų. Iki dvidešimto amžiaus pradžios tokios raidės lietuvių kalboje buvo. Labai svarbu, kad tapatumo ženklas – pavardė būtų rašoma taip, kaip jo tautoje priimta", - sakė A. Paulauskas.

Nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis ragino šio klausimo neskubėti spręsti Ukrainos įvykių fone.

"Kalbėkime, atidėkime, darykime intelektualų forumus", - sakė N. Puteikis.

Šis kandidatas aštriausiai iš visų kandidatų pasisakė už lietuvių kalbos išsaugojimą. Nuo jo kliuvo ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad ši nepareikalavo pakrikštyti Lietuvos dujų terminalo laivo "Independence" pakrikštyti lietuviškai "Nepriklausomybė".

Prezidentė D. Grybauskaitė pažymėjo, kad į šį klausimą turi atsakyti ne politikai. Ji pacitavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriame teigiama, kad šiame klausime galutinį žodį turi tarti Lietuvių kalbos komisija.