Naujosios ES narės meta iššūkį senosioms

Prie bloko gegužę prisijungus 10 naujų narių, ES ekonomika išaugo tik 5 proc., tačiau jų indėlis į ekonomikos pertvarkymą yra kur kas didesnis.

Konkurencija Europoje didėja greičiau nei bet kur kitur pasaulyje, darydama įtaką gamybos sektoriui ir bei palankiems mokesčių pakitimams.

Laikraštis "Financial Times" siūlo įsigilinti į mokesčių suvienodinimą. Po 1991 metų mokesčių suvienodinimas buvo palankus visoms "Baltijos tigrėms". Estijoje iš pradžių buvo 26 proc. pajamų mokestis, dabar jis sumažėjo iki 24 proc. ir šalis siekia jį dar mažinti iki 20 proc. Lietuva neseniai paskelbė apie savo ketinimus 33 proc. pajamų mokestį pamažu sumažinti iki 24 proc.

Antroji revoliucijos banga prasidėjo Slovakijoje, kai ji beviltiškai stengėsi pasivyti kitas Centrinės Europos šalis. Radikalus šalies 19 proc. pajamų mokestis, kapitalas ir vartojimas turėtų pertvarkyti Slovakijos ekonomiką ir tapti nauju etalonu kitoms Centrinės Europos šalims. Prieš rinkimus Lenkijoje, kuriuos ketinama surengti šiais metais, bei kitais metais vyksiančius rinkimus Čekijoje šalių valdančiosios partijos irgi skatina mokesčių suvienodinimą. Vengrija neketina nuo jų atsilikti, o Rumunija mokesčius suvienodinti žada šiais metais.

Kai Pasaulio bankas pastaruoju metu numatė reformas, pagerinsiančias verslo klimatą visame pasaulyje, jis pareiškė, kad Slovakija šioje srityje pirmauja. Ne mažiau kaip septynios iš dešimties pagrindinių pasaulio šalių, vykdančių ekonomines reformas, yra senos arba naujos ES narės.

Slovakijos kaimynei Austrijai teko pertvarkyti bendrovių pelno mokesčius, kurie davė teigiamų rezultatų. Panašių pokyčių nori ir Bavarija, todėl Berlynui yra daromas vis didesnis spaudimas. Suomija taip pat jaučia Estijos bendrovių pajamų mokesčių reformavimo pastangas, šių pokyčių negalės ignoruoti Švedija.

Tačiau tai tik viena ES plėtros paveikta pusė. Kadangi paskutinio dešimtmečio pabaigoje Europos pramonė žvelgė į Vakarus ir investavo į JAV, gamintojai dabar atsisuko į Rytus. Investicijos krypsta į rytinę Europą bei Rytų Aziją, kur vis dažniau perkeliama Europos gamyba.

Tai ypač akivaizdu automobilių pramonėje. Po kelerių metų Slovakija pagamins daugiau automobilių nei bet kuri kita pasaulio šalis.

Kyla susirūpinimas, kad Vokietija pamažu tampa "turgaus ekonomikos" šalimi, kur gamyklose surenkami gaminiai iš komponentų, pagamintų kitose šalyse. Tačiau jei Vokietija ir virsta "turgumi", tai rodo, kad Europos ekonomikos integracija juda į priekį.

Kadangi pertvarkymas vyksta dėl plėtros spaudimo, Europos gamintojų pramonėje padidėjo konkurencija. Pernai visoje centrinėje Europoje išaugo tiek produkcijos gamyba, tiek ir eksportas.

Dėl to vyriausybės gali kiek nori skųstis, tačiau išlieka vienintelė alternatyva - vykdyti ekonomines reformas arba prarasti svarbias ekonomines sritis.

Europoje ne viskas yra nuspalvinta rožinėmis spalvomis. Tačiau iš Rytų atplaukus ekonominių reformų bangai po kelių dešimtmečių nusivylimą keliančių lūkesčių Europos ekonomika gali greitai viršyti prognozes. Jei taip atsitiks, tai bus greičiau Talino-Bratislavos proceso, o ne Lisabonos proceso nuopelnas, teigia "Financial Times".