Naujieji religiniai judėjimai: atskirti pelus nuo grūdų

“Sąmoningas pasirinkimas” – bendras Lietuvos pranciškonų provincijos ir Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centro (toliau – Centras – DELFI) projektas, veiklą pradėjęs prieš porą metų. Centro specialistai Vilniaus Bernardinų bažnyčioje konsultuoja žmones, norinčius gauti informacijos apie naujuosius religinius judėjimus ar nukentėjusius nuo minėtų judėjimų veiklos.

Brolis Arūnas Peškaitis, vienas projekto specialistų, pasakoja, kad daugiausia pagalbos kreipiasi 25 – 50 metų amžiaus žmonės, aktyvūs visuomenės nariai, turėję reikalų su okultinėmis praktikomis. Anot A. Peškaičio, po susidūrimo su okultizmu dažniausiai atsiranda grėsmės jausmas, apninka nerimas, atsiranda fobijų. Centre dirbantys psichologai, religijotyrininkai ir teologai aiškina apie religinius judėjimus, esant reikalui nukreipia pas psichiatrus ar kitus specialistus.

A. Peškaičio nuomone, dažniausia priežastis, kodėl įsijungiama į naujųjų religinių judėjimų veiklą, – žmogaus ieškojimas Dievo ar paieška to, kas įprasmintų gyvenimą. „Kaip teigia psichologai, žmogus ieško atsidavimo objekto, į kurį galėtų sudėti visas viltis ir kuris atsakytų į jo gyvenimo egzistencinius klausimus“, - pasakoja dvasininkas. Anot jo, kartais tokie ieškojimai ir atveda į naujuosius, nepažintus religinius judėjimus.

Religinių judėjimų siūlomi greiti sėkmės, klestėjimo ar geros sveikatos receptai, pasak A. Peškaičio, yra kita religinių judėjimų patrauklumo priežastis. A. Peškaičio teigimu, greitų sėkmės receptų ieškojimas būdingas visoms postkomunistinėms visuomenėms.

Dvasininkas įsitikinęs, kad žmogaus gyvenimo krizės, konfliktai šeimoje taip pat gali tapti priežastimi ieškoti pagalbos įvairiuose religiniuose judėjimuose.

Pavojingiausios – ezoterinės grupuotės

© Reuters/Scanpix

Daugeliui vilniečių turėtų būti girdėti siūlymai apsilankyti paskaitose apie tyrą meilę ar prašymai paremti šias paskaitas. A. Peškaitis pasakoja, kad paskaitas apie tyrą meilę rengiančio Suvienijimo judėjimo (S. Moono pasekėjų) veikla pastebima, bet šalyje jų mažai (Centro duomenimis, su munistų judėjimu gali būti susiję 60 asmenų).

Suvienijimo judėjimas moko, kad gyvename istorijos kulminacijoje, kai žemėje yra atstatoma Dievo karalystė. Tam, kad būtų atkurta dieviškoji tvarka, esą turi būti sukurta tobula „Tikrųjų tėvų“ šeima. Šis judėjimas, anot A. Peškaičio, Lietuvoje praktiškai neauga.

Kur kas rimtesniu pavojumi A. Peškaitis laiko įvairios okultinės praktikos ezoterines grupes, įvairaus plauko parapsichologus, ekstrasensus, bioenergetikus bei nežabotą jų propagandą per komercinius televizijos kanalus. „Pas mus į konsultacijas ateina ganėtinai sužaloti žmonės, „gydyti“ įvairiais būdais, jaučiantys priklausomybę nuo vadinamųjų „magų“, - teigia A. Peškaitis. Dvasininkas pastebi, kad tokių aukų daugėja, nes įvairiausi magai „veikia visą viešąją erdvę“, o kiekvienas žmogus – potencialus klientas.

Labiausiai Lietuvoje auga Jehovos liudytojų pasekėjų skaičius. Tai gana nauja religinė grupuotė, šalyje paplitusi prieškariu ir priskiriama krikščioniškos kilmės grupei. Pasak A. Peškaičio, Jehovos liudytojai aktyviai skelbia savo mokymą bei tikėjimą, pagal kurį neįtikėję, o kartu ir visas pasaulis žus, tad jie iš meilės stengiasi padėti neleisti mums pražūti. Jehovos liudytojų tikėjimas labai angažuotas – skelbti Jehovos vardą, nes jo nepažinusieji žus. Vienuolis įsitikinęs, kad toks nekompromisis Dievo valios žinojimas Jehovos liudytojus daro nepatrauklius ir fanatiškus.

Įsitraukia ir žvaigždės

Islamo, judaizmo kilmės tikėjimų Lietuvoje beveik nėra – prieš dešimtmetį veikusios bahajų religinės bendruomenės veikla apmirusi. Bahajai tiki savo pranašu, atnešusiu naujausią apreiškimą iš Dievo. Viena jų bendruomenė įregistruota Klaipėdoje.

Užtat, pasak Brolio Arūno, populiarėja kabalos mokymas, tradiciškai buvęs ezoteriniu judėjų mokymu, bet pastaruoju metu pradėta skelbti, kad jis skirtas visiems žmonėms. Kabalos entuziastai įsteigė internetinį puslapį, skaito paskaitas, tačiau Teisingumo ministerijoje šis judėjimas nėra registruotos. “Sąmoningas pasirinkimas” eksperto Donato Glodenio teigimu, ši žydų mistinė tradicija pastaruoju metu komerciškėja, į jį įsijungė modernizuotą kabalą išpažįstančios popžvaigždės Madonna ir Britney Spears.

Apie savo veiklą laikas nuo laiko primena Scientologijos bažnyčia (Dianetikos centrai), priskiriami psichogrupėms (psicholiginę pagalbą siūlančioms organizacijoms). Jų mokymu, žmoguje reikia išlaisvinti prigimtines galias (analitinį protą), kuris turėtų būti priešpastatomas reaktyviajam protui. Scientologai tiki, kad žmogus turi veikti tarsi galingas kompiuteris, panaudodamas iki šiol neatskleistas psichikos galias, o galutiniuose išlaisvinimo etapuose žmogus tampa toks galingas, kad jam paklūsta ir laikas, ir erdvė, ir pomirtinis likimas. Judėjimo esmė – totaliai įsisavinti prigimtinių galių išlaisvinimo techniką, kurios mokančios 8 pakopų paskaitos kainuoja labai brangiai. Lietuvoje veikianti judėjimo grupė vadinama „dianetikos centrais“, tai yra pirminis scientologų lygis. Scientologijos Bažnyčiai priklauso aktorius Tomas Cruise`as.

G. Jakavonis – pagonybės puoselėtojas

Neopagoniškų judėjimų grupei priskiriama organizacija „Romuva“. Ji labiau susijusi su kraštotyriniais, folkloriniais sąjūdžiais. Neopagonių veikla etnokultūrinė. Šiuolaikinių romuvių, kaip baltiškojo tikėjimo tęsėjų, ryšys su dievais yra pagrįstas tradicija ir asmenine patirtimi. Baltiškame panteone nėra jokios griežtos hierarchijos, žmogus bendrauja su dievais. Lietuvių pagonių tikėjimas niekada nebuvo ir nėra pagrįstas bejėgiškumu prieš antgamtines jėgas. Žmogus pasitiki savo sugebėjimais ir žmogiškomis galiomis. „Romuvos“ bendrijai priklauso Seimo narys socialliberalas Gediminas Jakavonis.

Veikia ir krišnaistai, ir mormonai

Lietuvoje yra ir kelios budizmo, hinduizmo grupės, iš kurių žymiausias – Krišnos sąmonės judėjimas, savo veiklą pradėjęs dar sovietiniais metais, aktyviai skelbianti savo mokymą. Pasak krišnaistų, Visatos kūrimas yra iš esmės įvairių energijų, kurių šaltinis ir valdovas yra Krišna, žaismas. Šiuo metu Lietuvoje oficialiai veikia dvi Krišnos sąmonės judėjimo bendruomenės, taip pat judėjimo narių iniciatyva įkurtas fondas „Harė Krišna: maistas kūnui ir sielai“, labdaringai maitinantis socialiai remtinus žmones. Judėjimas neveda griežtos narių apskaitos. Šiuo metu jam priklauso apie 300 narių.

Mormonai priskiriami krikščioniškos kilmės grupėms. Tačiau nors jų kilmė ir krikščioniška, dabartinis tikėjimo išpažinimas nekrikščioniškas, neigiantis pagrindines krikščionybės tiesas. Vis dėlto patys mormonai save vadina krikščionimis, o savo bažnyčią laiko tikrąja krikščionių bažnyčia, sugrįžusia prie ankstyvosios krikščionybės ištakų. Mormonai tiki Dievą Tėvą, Jo Sūnų Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią, kaip tris atskirus asmenis. 2001 m. įvykusio gyventojų surašymo duomenimis, mormonais save laiko 197 Lietuvos gyventojai. Šalyje registruotos 2 mormonų bendruomenės, kurios narius gatvėje galima atpažinti pagal juodą ženkliuką atlape. Šiuo metu apie 80 proc. Jutos (JAV valstija) gyventojų yra mormonai. Mormonai ir įsteigė Jutos valstiją.

Lietuviams gerai pažįstamas liūdnai pagarsėjęs “Tikėjimo žodis”, turintis 2,5 tūkst. pasekėjų. D. Glodenio teigimu, tai protestantiška charizminės pakraipos bendruomenė, plačiąja prasme priklausanti sekmininkų sąjūdžiui.

Naujieji religiniai judėjimai nereiškia blogio

A. Peškaičio teigimu, Centras užsiima religinių bendruomenių studijomis, po kurių gali pasakyti, kuo judėjimas destruktyvus, kas gali atsitikti į jį patekus. „Nenorime kurti naujų mitų, norime, kad žmonės pažintų, kas yra kas“, - tikina A. Peškaitis.

Projekto „Sąmoningas pasirinkimas“ ekspertas pažymi, kad „Naujas religinis judėjimas ar netradicinė religija savaime nereiškia blogio, nes jos labai įvairios, ir ta įvairovė pirmiausia yra religinio pliuralizmo ir sąžinės laisvės principo įgyvendinimo pasekmė“.

Anot vienuolio, šeimos nariui ar pažįstamam patekus į koki nors religinį judėjimą, artimiesiems pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas tai per judėjimas yra, mat jie labai skiriasi savom ideologijom. Dvasininkas pataria niekada į naujų religinių judėjimų veiklą patekusio žmogaus neatstumti, nesiekti žmogaus iš tos grupės iškart atskirti, nes taip žmogus gali išeiti visam laikui.

Teisingumo ministerijos Religinių reikalų tarnybos vyriausiojo specialisto Donato Glodenio teigimu, Teisingumo ministerijoje registruota 160 religinių organizacijų. Šis skaičius neapima tradicinių religinių organizacijų.