aA
Naftos kaina ūgtelėjo rekordiškai: praėjusią savaitę pasiekusi 59,7 JAV dolerio ribą, šios savaitės pradžioje jau perkopė 60 dolerių už barelį. Lietuvoje svarstoma, kada kuro kaina degalinėse pasieks 3 Lt už litrą.
Nafta, naftos pramonė
Nafta, naftos pramonė
© images.lt
Rinkos dalyviai kelia klausimus dėl kainų skirtumų Lietuvos, Latvijos ir Estijos degalinėse. Latvijos degalinių tinkluose benzino kainos antroje birželio pusėje buvo maždaug 5 proc. žemesnės nei Lietuvoje. Estijoje šis skirtumas šiek tiek mažesnis, bet ten kuras taip pat pigesnis. Daugiausia nerimo naftos rinkoje vykstantys procesai sukelia Lietuvos vežėjams. Pasak analitikų, jei padėtis nesikeis, visi gamintojai bus priversti padidinti savo produkcijos kainas.

Gamyklą turime, bet mokame brangiausiai

Nors „Mažeikių nafta“ tvirtina visiems parduodanti naftos produktus vienodomis didmeninėmis kainomis, vis gausėja tuo abejojančiųjų. Pasak Naujosios viešosios vadybos fondo eksperto Chorsto Klauso, Vyriausybė „Mažeikių naftą“ stengiasi apsaugoti nuo užsienio konkurentų. Iki įstojimo į Europos Sąjungą (ES) pigesniems rytietiškiems degalams Lietuvoje galiojo 15 proc. muitas. Įstojus į ES, muito mokestį Lietuva buvo priversta sumažinti iki ES lygio (4,7 proc.).

Rytietiški degalai yra ne tokie kokybiški kaip gaminami Lietuvoje, taigi buvo pakelti degalų kokybės reikalavimai ir taip sukurtas barjeras apsaugoti „Mažeikių naftą“ nuo konkurentų iš Rytų. Vyriausybė yra „Mažeikių naftos“ akcininkė – jai naudinga, kad įmonė dirbtų kuo pelningiau. Ypač kai prireikia papildomų finansų biudžetui balansuoti, juo labiau kad dabartinė valdžia yra įsipareigojusi mažinti mokesčius.

Lietuvos valdžia tvirtina negalinti leisti įsivežti pigesnių rytietiškų degalų, nes jie neatitinka ES standartų. Tačiau kaimynės ES narės Latvija bei Estija dėl ne tokių kokybiškų degalų iš Rytų nesijaudina ir turėdamos nemonopolinę rinką naudoja pigesnį kurą.

Kainos kyla – ūkio augimas lėtėja

Naftos kainų augimo tendencijos panašios visame pasaulyje. JAV, daugiausia energijos pasaulyje sunaudojančioje šalyje, nepaisant didelių kainų, vartotojų nemažėja. Pasak JAV statistikos informacijos, distiliacijos produktų, tarp kurių yra mazutas ir dyzelinas, paklausa šalyje, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 6,9 proc. Naftos atsargos JAV šiuo metu yra mažesnės negu vidutinės. Tai kelia susirūpinimą: naftos perdirbėjai gali būti prastai pasiruošę patenkinti žiemą išaugsiantį pareikalavimą.

Nuo šių metų pradžios naftos kaina pasaulio biržose išaugo 35 proc. ir vidutiniškai yra 10 JAV dolerių didesnė nei pernai. Tarptautinis valiutos fondas yra apskaičiavęs, kad naftos kainoms ūgtelėjus 5 JAV doleriais už barelį pasaulio ekonomikos augimas sumažėtų procentinio punkto ketvirčiu. Tokia statistika ypač nepalanki euro zonai. Jos augimas šiemet turėtų siekti tik 1,6 proc. – perpus mažiau, palyginti su prognozuojamu JAV ūkio augimu.

Prancūzijos finansų ministras Thierry Bretonas sumažino šalies ūkio augimo prognozę ir teigia, kad dėl to kalta brangi nafta. Buvo prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas šiemet augs 2–2,5 proc., tačiau geriausiu atveju prancūzai gali tikėtis 2 proc. augimo. Vokietijos vyriausybė balandį sumažino ūkio augimo prognozę nuo 1,6 iki 1,0 proc., Italija – nuo 2,1 iki 1,2 proc.

Alternatyvų paieška

Brangstant naftai, pastebimai išaugo biokuro vartojimas. Jis gaminamas iš cukranendrių, daržovių, grūdų aliejaus. Tačiau daugelyje šalių biokuro gamyba daro jį nekonkurencingą, jei vyriausybės neskiria subsidijų. Anot ekspertų, kad biokuras galėtų konkuruoti su nafta be subsidijų, naftos kaina už barelį turi siekti nuo 60 iki 100 JAV dolerių.

Šiokia tokia išimtis yra Brazilija: joje iš cukrašvendrių gaminamas etanolis konkurencingas be subsidijų, kai naftos kainos siekia 35 JAV dolerius už barelį. Praėjusiais metais pasaulyje pagaminta 30 mlrd. litrų etanolio rauginant ir distiliuojant daugiausia cukrų ir javus.

ES iki 2010 m. planuoja, kad biokuras sudarytų 5,57 proc. viso suvartoto benzino. Daugiausia pasaulyje naftos sunaudojančios ir antros didžiausios pasaulyje biokuro gamintojos JAV siekia iki 2010-ųjų etanolio gamybą padidinti du kartus – iki 8 mlrd. galonų.

Dramatizmas be reikalo

Tris dešimtmečius nesiliauja svarstymai, kada pasauliniai naftos ištekliai baigsis. Lietuvos laisvosios rinkos viceprezidento Remigijaus Šimašiaus teigimu, pagal prieš dvidešimtmetį skelbtas prognozes šiuo metu naftos pasaulyje jau turėjo nelikti. Bet padėtis nėra tokia dramatiška kaip prognozuota, net ir turint galvoje staigų kainų šuolį.

Nuo drastiškų teiginių daugelis ekspertų šiuo metu linkę susilaikyti, juo labiau kad istoriškai pasaulis pergyveno ne vieną energetinę krizę. Anglijoje per pramoninę revoliuciją gerokai apnaikinus miškus, atrasta anglies naudojimo kurui galimybė. Mokslo, technologijų plėtrą prognozuoti sudėtinga, bet iki šiol visada atsirasdavo, kuo pakeisti besibaigiančią vieną kuro rūšį. Galbūt šiuo metu atrodo, kad naftos technologiškai niekuo neįmanoma pakeisti, bet tai nereiškia, jog tai niekada nebus įmanoma.

Kol kas – pasaulio valdovė

Anglijos laikraščio „The Guardian“ straipsnyje „Pigi nafta: sudie visam laikui?“ tvirtinama, kad OPEC pažadai didinti naftos gavybą kainų augimo nepristabdė, nors anksčiau toks žingsnis naftos brangimą sustabdydavo ar net dėl to ji atpigdavo. Naftos pardavėjams nerimą kelia kai kurie procesai šalyse, OPEC narėse, be to, jie sunerimę dėl sumenkėjusių perdirbimo galimybių JAV. Ten per pastaruosius 30 metų naujos įmonės nebuvo statomos (turint pasaulinį naftos perdirbimo kontekstą, kalbos apie „Mažeikių naftos“ vertę verstų bent jau suklusti).

OPEC jau nėra tokia įtakinga kaip anksčiau. Po 8-ojo dešimtmečio naftos krizės nafta pradėta išgauti Šiaurės jūroje, atidarytos kitos verslovės, ir tai gerokai sumažino OPEC dalį pasaulinėje naftos gavyboje. R. Šimašiaus teigimu, nors šios organizacijos įtaka tebėra didelė, ji slopsta ir ateityje dar labiau slops. Pasaulyje atidaromos naujos verslovės – tarkime, Kaspijos jūroje – žvalgomi nauji naftos telkiniai.

R. Šimašius mano, jog kainų mažėjimo neverta tikėtis ir dėl sparčiai didėjančio naftos poreikio itin besivystančioje Kinijoje, kitose Tolimųjų Rytų šalyse. Nemažą įtaką turi ir politika: neaiški padėtis daugelyje arabų šalių, Venesueloje, naftininkų pagrobimas Nigerijoje neprideda pasitikėjimo OPEC. Rusijoje paskelbus nuosprendį YUKOS savininkui Michailui Chodorkovskiui naftos gavyba buvo sumažėjusi 20 proc.

Be naftos valstybės sustoja

Vis dėlto nafta išlieka svarbiausiu energijos šaltiniu, darančiu didžiulę įtaką ir pasaulio ūkiui, ir žmonių kasdienybei. Ne taip seniai žurnalas „The National Geography“ publikavo vaizdžią paprastų piliečių naftos priklausomybės iliustraciją. Nuotraukoje – amerikiečių šeima į pievelę iš savo dviaukščio svajonių namo išnešusi visus buities, apyvokos daiktus, kuriuos gaminant panaudota nafta. Pievelėje tuščios vietos neliko – šeimyna iš namų išnešė viską.

Kalbos, kad pasaulio naftos ištekliai pasibaigs – nors ir santūresnės nei prieš du dešimtmečius – tebevyksta. Kad ši stiklinė nėra bedugnė, šneka ne tik aplinkosaugininkai, kai kurie ekspertai ir politikai, bet ir verslininkai. Ne veltui pasaulio naftos milžinė „British Petroleum“ prieš kurį laiką investavo įkurti saulės energijos tyrimų padalinį. Kaip klostytųsi reikalai, jei nafta staiga dingtų iš dabartinio pasaulio, puikiai parodo nesenas įvykis Anglijoje: sustreikavus naftos produktų vežėjams, sustojo visa šalis.

Savaitraštis
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0