aA
Gyvojoje gamtoje sutinkame įvairiausių skirtumų ir vaidmenų tarp lyčių. Ar nuo gamtos atitolęs ir sulieti lytis užsimojęs postmodernusis žmogus iš tikro žengia pažangos keliu?
© Shutterstock nuotr.

Turiu silpnybę – mėgstu apsilankyti Skandinavijoje. Į Švediją, Norvegiją, Daniją kaskart atvykstu ne tiek turistinių interesų genamas, kiek iš smalsumo: man patinka iš arti stebėti, kaip organizuotai veikia šios visuomenės. Gražu pažiūrėti! Pavėpsai, paklausinėji, panagrinėji ir atsidusęs: ech, kad taip Lietuvoj, – su rinkinėliu naujų įspūdžių ir pastabų grįžti namo.

Vasaris Kopenhagoje; čia irgi žiema. Bet nepaliauja stebinti, kad miesto dviratininkams ji nė motais: dažnas mina pedalus nė palto neužsisegęs, nerūpestingai ir laisvai, nors jūrinis vėjelis, kad ir nestiprus, tokiu oru neglosto, o veria kiaurai. Vaikų irgi nebūtina lepinti: mama ar tėtis prie dviračio prikabins ankštą vežimaitį ir pasišvilpaudamas nuveš atžalas į darželį. Ant Karalienės Luizos tilto įrengtas dviračių skaitiklis net snyguriuojant užfiksuoja 10 000 pravažiuojančių dviračių per dieną. Ir tai tik į vieną pusę!

Tačiau šįkart ne apie dviračius, o tėčius ir mamas. Ir darželius. Danija, pirmeivė lyčių lygybės srityje, turinti net atskirą Lyčių lygybės ministeriją, ėmėsi iniciatyvų valstybiškai pažiūrėti į berniukų ir mergaičių lygybę ir juos atitinkamai auklėti jau nuo mažumės. Į darželius išsiuntinėjo pasaką „Den dag da Rikke var Rasmus og Frederik var Frida“ apie berniuką, pavirtusį mergaite, ir mergaitę, tapusią berniuku. Pernai šis kūrinys buvo importuotas į Lietuvą ir Latviją, tačiau sulaukė pasipriešinimo ir mūsų darželių kol kas nepasiekė. 

Danijoje turbūt niekas net baisiausioje pasakoje nerastų istorijos, kai valstybė pamiršta kelis tūkstančius nepilnamečių, kaip neseniai paaiškėjo atsitikus Lietuvoje.
Marijus Širvinskas

Danijos ambasadorius Latvijoje Peras Carlsenas seniausiam danų laikraščiui „Berlingske“ pakomentavo, kad Baltijos šalyse dėl daniškos pasakos kilusio susijaudinimo priežastis yra „sovietinės sistemos palikimas ir dešiniojo sparno nacionalistai, kurie atmeta visuotines reformas“. Negali ginčytis, kad Lietuvoje su Latvija teberusena sovietmečio žarijos, o ryškiausiai matomi nacionalistai neatsisako bukagalviškos retorikos. Bet ar būtent jiems neįtiko mažyliams siūloma pedagoginė lektūra?

Pirmiausia nėra abejonių, kad Danijos švietimo sistema yra puikiai išplėtota – paremta ne tiek žinių kišimu į galvas, o paties individo pastangomis; tuo metu sistema rūpinasi kiekvienu individu ir padeda jam geriausiai atsiskleisti. Danijoje turbūt niekas net baisiausioje pasakoje nerastų istorijos, kai valstybė pamiršta kelis tūkstančius nepilnamečių, kaip neseniai paaiškėjo atsitikus Lietuvoje. 

Bet tai dar nereiškia, kad pačioje daniškoje sistemoje negali atsirasti sutrikimų. Danijos lyčių lygybės ministerijos programa niveliuoti lyčių skirtumus lenkiant berželį, kol jaunas, yra gausiai finansuojamas politinis projektas (juk jeigu ministerija jau veikia, ji turi kažkuo ir užsiimti). Lyčių lygybės indoktrinaciją į pačią pažeidžiamiausią visuomenės grandį – mažamečius – valstybiniu lygiu pradėjo buvusi ministrė Karen Jespersen, savo karjeros pradžioje pagarsėjusi kaip naujosios kairės aktyvistė. Nenuostabu, kad „pažangusis“ vaikų auklėjimas yra glaudžiai susijęs ar net išaugęs iš homoseksualų teisėms atstovaujančių organizacijų veiklos.

Bet visa šita moderniojo švietimo infrastruktūra Skandinavijoje yra statoma ant klaidingo, o gal net melagingo pamato. Dėl vienos priežasties: politinė „dženderizmo“ ideologija principingai atmeta biologinį determinizmą, t.y. kitų mokslo šakų surinktus įrodymus, kad lytis yra ir prigimtinis dalykas, nuo kurio nei pabėgsi, nei atsikratysi perauklėjant.
Marijus Širvinskas

Štai Stokholme sėkmingai veikiančiame mokesčių mokėtojų išlaikomame vaikų darželyje „Egalia“ grynosios lyčių lygybės skiepijimas yra pagrindinė auklėjamoji programa, o tokie dalykai kaip matematika mokomi tarsi tarp kitko. Ten vos vaikščioti pradėję vaikai nevadinami „juo“ ir „ja“, o paprasčiausiai „draugais“. Net mažylių tėvus kviesti mamyte ir tėveliu yra nekorektiška. Prieš pietų miegą vaikučiams skaitomos pasakos ne apie karalaičio laukiančią princesę, o apie kartu gyvenančias tokias pačias žirafas, įsivaikinančias krokodiliuką. Jeigu tėvai įsitikinę, kad lytis nėra natūraliai apspręsta, kad ji yra vien modifikuojama socialinė konstrukcija, jie nesibaimindami ir leidžia savo vaikus į tokią įstaigą, kuri savo svetainėje dar didžiuojasi turinti lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų organizacijos sertifikatą. Na ir tegu.

Bet visa šita moderniojo švietimo infrastruktūra Skandinavijoje yra statoma ant klaidingo, o gal net melagingo pamato. Dėl vienos priežasties: politinė „dženderizmo“ ideologija principingai atmeta biologinį determinizmą, t.y. kitų mokslo šakų surinktus įrodymus, kad lytis yra ir prigimtinis dalykas, nuo kurio nei pabėgsi, nei atsikratysi perauklėjant.

Būtent šio elementaraus dalyko aklas neigimas paliko didžiausią nuostabą po diskusijų su danais, studijuojančiais sociologiją Kopenhagos universitete. Nuoširdžiai stengiausi suprasti, kurioje vietoje nesueina mūsų argumentai, bet taip ir likau nieko nepešęs, o dar tiksliau – kvailio vietoje. Žinoma, mes nė vienas nesame biologijos, psichologijos ir sociologijos mokslų profesoriai, bet smalsumas ir turimas žinių bagažas leido mums priartėti prie tam tikrų išvadų.

Anglų kalba biologinės (sex) ir socialinės (gender) lyčių skirtumams ir prieštaravimams apibrėžti naudojami du patogūs panašiai susiskambantys daiktavardžiai – „nature“ ir „nurture“. Lietuviškai galėtume rasti sąskambių analogiją per būdvardžius „įgimtas“ ir „įgytas“. Bendraudamas su danais ir įsivėliau į diskusiją apie tai, kas lytims yra įgimta ar gali būti įgyta. Tačiau per šį šnekėjimą jaunieji sociologai visiškai atmetė biologinį pradą ir liko prie įsitikinimo, kad abi lytys turi neišsemiamas variacijų galimybes, su kuriomis vaikus esą verta ir naudinga supažindinti jau vos išaugus vystyklus. Anot jų, lytis yra primesta socialinė našta, kurią reikia nuolat kvestionuoti ir bandyti iš jos išsiveržti.

Kai paskui gavau kvietimą į uždarą danų jaunimo vakarėlį, man draugiškai patarė: „Tu tik nieko nešnekėk apie biologinį determinizmą, ar gerai?“ Gerai. Bet užuot patraukęs pavakaroti, sėdau rašyti šio komentaro.

Juk vyriškumas ir moteriškumas yra prigimtinė ir graži, pati savaime niekam nekenkianti duotybė, kuriai kultūra ir auklėjimas, tolerancija ir pagarba kiekvieno individo pasirinkimui suteikia žavių atspalvių, kuomet ir vyrui puikiai pritinka jautrumas, o moteriai – narsumas. Tuo metu mechaniškas lyčių ribų trynimas prisidengiant utopinės teorijos postulatais gali būti ne tik žalingas, bet ilgainiui pasirodyti ir... nehumaniškas.
Marijus Širvinskas

Apibrėžiant lytį, abu dėmenys – biologinė prigimtis ir socialinis vaidmuo – yra turbūt tokios pat svarbos, kaip stačiakampio plotui yra svarbūs ilgis ir plotis. Korektišką ir nuo politinės ideologijos atsietą studiją apie lytį kaip socialinę konstrukciją, pvz., yra parengusi amerikiečių neurologė Lise Eliot, knygos „Pink Brain, Blue Brain“ autorė, nagrinėjanti abu sandus: ir biologinį hormonų poveikį lyčiai, ir vaiko smegenų „tąsumą“ nepaisant lyties.

Atrodo, dar taip neseniai, vos praėjusiame amžiuje, dėl biologinio determinizmo nulemtų visuotinių stereotipų moteris buvo įkalinta virtuvėje ir neprileidžiama prie balsadėžių, o vyras, pasirinkęs šokti baletą, dar ir šiandien gali būti nesuprastas ir vien dėl profesijos palaikytas gėjumi. Tačiau ne mažiau pavojingas yra ir socialinio determinizmo diktatas lyčiai apibrėžti, nes stumia žmogų vienalytiškumo ir belytiškumo link – į kažkokią dirbtinai sukonstruotą būtybę, kurioje turėtų derėti vyriškas narsumas ir moteriškas globėjiškumas arba išnykti ir viena, ir kita, vietoj žmogaus lytis išskiriančių savybių suplakant skystą hominidinę košę, išsaugojusią vos vienintelį lytį apibrėžiantį atributą papilvėje.

Iš akademinių teorijų jau į pedagogiką atėjusi lyčių lygiavos praktika bemaž nesusijusi su išties saugotinomis ir gerbtinomis tokiomis pat lyčių galimybėmis darbe ar kitose socialinėse sferose – tai yra neapdairus ir aklas naujažmogio kūrimo projektas. Kaip nacionalsocializmas bandė žmogų supaprastinti rasių, o komunizmas – klasių pagrindu, taip „dženderizmas“ iš principo taikosi žmogų sulyginti lyties pagrindu. Kiek neįprasta, kad grupelės profesorių galvose gimusi, o feministinių ir jiems giminingų judėjimų aktyviai platinama lyties „pramonė“ taip puikiai tarpsta kultūroje, išauginusioje H.K.Anderseną, „Lego“ ar L.von Trierą. Tarpsta, nes čia viskam skiriama pinigų (tiesa, suaugusiųjų sugalvotų programų intervencijai į mažamečių vaikų protus pritaria vos dešimtadalis danų, rodo laikraščio „Metro“ apklausa).

Lyčių lygiavai kažin ar lemta tapti naujojo puikiojo pasaulio programa – jis liks tik kelių ideologų ir fanatikų hobiu, nes nacių ir sovietų pragarą perėjusiai Europos visuomenei užteks sveikos nuovokos nepamiršti, kur gali atvesti grubi socialinė inžinerija. Juk vyriškumas ir moteriškumas yra prigimtinė ir graži, pati savaime niekam nekenkianti duotybė, kuriai kultūra ir auklėjimas, tolerancija ir pagarba kiekvieno individo pasirinkimui suteikia žavių atspalvių, kuomet ir vyrui puikiai pritinka jautrumas, o moteriai – narsumas. Tuo metu mechaniškas lyčių ribų trynimas prisidengiant utopinės teorijos postulatais gali būti ne tik žalingas, bet ilgainiui pasirodyti ir... nehumaniškas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kijeve lietuviai jautėsi it oligarchai: nakvynė viešbutyje ant vandens ir prabangios vakarienės už juokingą kainą (258)

Ukrainos sostinė Kijevas dabar viena populiariausių krypčių tarp lietuvių. Čia kelioms dienoms...

Konservatorių etikos sargai pritaikė sankcijas Dagiui: viena iš jų ypač skaudi papildyta 19.14 val.  (371)

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) Priežiūros komitetas...

Stebinančios prognozės: šių profesijų laukia šviesiausia ateitis (45)

Visas karjeros viltis su IT sektoriumi siejantys absolventai turėtų suklusti – šių...

Naujagimį Londone registruoti atsisakę tėvai liko be vaiko (65)

Jungtinėje Karalystėje baigta nagrinėti precedento neturinti byla – Londone gimusio vaiko...

Orai: po karščiausios savaitės dienos prapliūps taip, kad maža nepasirodys (2)

Trečiadienį orus lems į rytus tolstantis anticiklonas. Debesuotumas didės, tačiau lietaus...

Ne vienerius metus Vokietijoje dirbęs profesorius į šuns dienas išdėjo garsųjį Matijošaičio planą (286)

Raudondvario pilyje vykusiame forume „Darni Kauno regiono plėtra: galimybės ir iššūkiai“,...

Kodėl ši visiškai normali kūno funkcija sukelia tiek gėdos intymiu momentu (45)

Intymiu momentu iš makšties išėjus orui gali būti nesmagu, tačiau gėdytis tikrai nereikia.

Kalnietis su ASVEL – Prancūzijos čempionas (1)

Mantas Kalnietis ir Vilerbano ASVEL – naujieji Prancūzijos čempionai. Lemiamose penktose...

Sunkumų ištiktas Kate Middleton brolis atsiribojo nuo šeimos ir prabilo apie jį išsekinusią diagnozę (18)

Kate Middleton ir Pippos Middleton brolis Jamesas Middletonas prakalbo, kaip jam pavyko laimėti...

Kaunietis užfiksavo dviejų vairuotojų grumtynes kelyje: vaizdas kelia šiurpą (264)

Vienas vairuotojas pasidalijo greitkelyje nufilmuotu vaizdo įrašu. Lėtinti nė neketinę...