Mokslininkai ieško vakcinų prieš bioteroristinius mikrobus

Tačiau, nepaisant to, egzistuoja rimtų problemų: jokia vakcina nėra prieinama civiliniam vartojimui, išskyrus skiepus nuo raupų, kurių atsargos, bent jau iki kitų metų, yra labai mažos. O vienintelis tiekėjas, vyriausybę aprūpinantis juodligės vakcina, neatitinka federalinių vaistų standartų ir šiuo metu vakcinos negamina.

Tačiau netgi jei visų Jungtinių Amerikos Valstijų imunizavimas nuo teroristinių virusų yra nelabai tikėtinas, naujų ir geresnių vakcinų sukūrimas yra laikomas viena svarbiausių apsaugos nuo bioterorizmo krypčių.

Prieš kai kuriuos potencialius teroristų ginklus, tokius kaip raupai ir Ebolos virusas iš viso nėra jokio gydymo. Juodligės ir kitos bakterijos gali būti gydomos antibiotikais, tačiau juodligės atveju gydymas turi būti pradėtas nedelsiant. Penktadienį Floridoje, nepaisant gydymo antibiotikais, nuo juodligės mirė vyras praėjus vos trims dienoms nuo tada, kai buvo paguldytas į ligoninę. Taigi vakcinos, apsaugančios nuo infekcijos, iš esmės gali būti žymiai efektyvesnės didelio protrūkio akivaizdoje.

Jau yra sukurta vakcinų nuo beveik visų potencialių bioteroristinių atakų. Kai kurios gali būti naudojamos skiepyti kareiviams, ligoninių darbuotojams ir policijai, tačiau didžioji dauguma greičiausiai bus saugoma iki atakos ir tuomet naudojama siekiant sustabdyti tolesnį išplitimą.

Mokslininkai ieško vakcinų, kurias galima būtų pagaminti labai greitai ir kurios sukurtų apsaugą žmogaus organizme žymiai greičiau nei dabartinės vakcinos.

Mokslininkai, kurie konsultuojasi su vyriausybinėmis agentūromis, kalba apie skubumą. “Mes staiga suvokėme, kad turime su tuo kovoti,” sako dr. Myron Levine, Merilendo universiteto vakcinų kūrimo centro direktorius.

Sveikatos ir žmogaus paslaugų sekretorius Tommy Thompson praėjusią savaitę teigė, kad vyriausybė tikisi, kad iki kitos vasaros turės sukaupusi 40 milijonų šviežios raupų vakcinos dozių – tai bus padaryta žymiai anksčiau nei buvo numatyta 2004 metams. Britų kompanija “Acambis”pagreitins savo dvidešimties metų trukusią ir 343 milijonus dolerių kainavusią programą, kad papildytų JAV atsargas. Nuo 1970 m. yra išsaugota apie 15 milijonų senos vakcinos dozių.

Raupai buvo išnaikinti 1977 metais, o 1980 metais žmonės nustoti skiepyti. Tačiau rusai 1980 metais pagamino gausybę raupų virusų, skirtų bioginklų programai ir kai kurie ekspertai baiminasi, kad dalis šių virusų kuriant biologinius ginklus galėjo nukeliauti į kitas šalis.

Apie pusė šiandien gyvenančių amerikiečių yra paskiepyti nuo raupų, tačiau bėgant metams apsauga susilpnėja. Dr. D.A. Henderson, John Hopkins Civilinės biogynybos tyrimų centro direktorius spėja, kad imunitetą nuo raupų yra išsaugoję tik apie 10-20 procentų šių gyventojų.

“Acambi” gaminama naujoji vakcina bus išauginta ląstelių kultūrose ir bus žymiai grynesnė už originalią versiją, kuri gaunama iš užkrėstų karvių pūlių. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai planuoja šias vakcinas laikyti saugomuose sandėliuose, išdėstytuose visoje šalyje ir atakos atveju jas greitai išplatinti, kad būtų sustabdytas labai užkrečiamo ir nepagydomo viruso plitimas.

Planas: tose srityse, kuriose bus pastebėti raupai, bus skelbiamas karantinas ir visi, gyvenantys aplinkui, paskiepijami. Protrūkiui, kuris prasidės užsikrėtus vos 100 žmonių, sustabdyti bus reikalingi 9 milijonai vakcinos dozių.

Šis mechanizmas yra labai bauginantis, ypač tuo atveju, jeigu žmonės bus užkrėsti keliuose miestuose. 1947 metais, prasidėjus protrūkiui dėl 8 užkrėstų žmonių, prireikė visos savaitės, kad Niujorko mieste būtų paskiepyta 6 milijonai žmonių.

Tai kodėl gi nepaskiepijus visų, kai tik bus gauta vakcina?

“Ji turi būti patikrinta. Aš neabejotinai pradedu manyti, kad tai gali būti pagrįstas siūlymas,” sako dr. Donald Atlas iš Luisvilio universiteto, Amerikos mikrobiologijos bendrijos prezidentas.

Tačiau daugelis specialistų, įskaitant Henderson’ą, kuris vadovavo visuotinei raupų naikinimo kampanijai, abejoja. Prieš dvejus metus jis vadovavo vyriausybės komitetui ir akademikams specialistams, kurie atmetė šią idėją ir ši išvada vis dar galioja.

“Atsakymas yra griežtas “ne”, sako Henderson.

Pagrindinė priežastis yra vakcinos saugumas. Kai raupai kėlė pagrįstą pavojų sveikatai, vakcinos keliamas pavojus buvo sąlyginai mažas. Tačiau šis palyginimas keičiasi, kai negalime išmatuoti grėsmės. Mokslininkai tvirtina, kad netgi keletas šimtų mirčių arba rimtų komplikacijų, kurias sukeltų vakcina, būtų nepriimtina rizika.

Mokslininkų vertinimais maždaug 3 asmenys iš milijono paskiepytų susirgtų encefalitu, kuris gali baigtis mirtimi arba neurologine žala. Dar 250 žmonių karvių raupai, kurie yra paprastai nekenksmingas virusas, naudojamas kuriant vakciną, sukeltų bėrimą, panašų į raupus. Negydomas bėrimas gali sukelti mirtį.

Žmonės, kurių imuninė sistema yra ypač susilpnėjusi (sergantys vėžiu ir transplantacijos pacientai, vartojantys dideles steroidų dozes pacientai ir sergantys AIDS) gali būti ypatingai pažeidžiami neigiamo vakcinos poveikio. Netgi nepaskiepyti jie gali pasigauti karvių raupų virusą iš žmonių, kurie buvo skiepyti.

Neseniai britų mokslininkai paskelbė, kad jie iššifravo genetinį maro bakterijos kodą. Šis atradimas galėtų padėti kurti naujas vakcinas. Dabartinė vakcina apsaugo nuo buboninės maro formos, tačiau nepadeda apsisaugoti nuo oru plintančios maro formos, kuri ir gali būti naudojama kaip teroristų ginklas.

Maro ir kitų bakterijų, tokių kaip juodligės sukeliamos ligos gali būti gydomos antibiotikais. Tačiau norint, kad gydymas būtų sėkmingas, jis turi būti pradėtas iš karto po susidūrimo su bakterijomis, dar prieš pasirodant pirmiesiems simptomams. Kadangi rengiant mikrobų atakas būtų sunku tikėtis išankstinio įspėjimo, o ankstyvieji simptomai gali būti klaidingai palaikyti gripo simptomais, daugelis žmonių gali būti pradėti gydyti per vėlai. Nepaisant to, kai kurie žmonės pradėjo kauptis pagal receptus parduodamų vaistų, tokių kaip Cipro ir doksiciklinas, atsargas.

Dabartinė juodligės vakcina yra saugoma kariuomenei ir vieningai sutarta, kad ji yra per daug nepatogi civiliniam vartojimui. Naudojant šią vakciną būtina per 18 mėnesių suleisti 6 injekcijas ir kasmet leistis vaistus, paskatinančius jos veiksmingumą. Prie to pridurkime ir tai, kad vienintelis vakcinos gamintojas JAV “Bioport Corp.” šios vakcinos nebegamina nuo 1998 metų, nes neatitinka Maisto ir vaistų administracijos keliamų standartų, praneša “New York Times”.

Keletas laboratorijų atlieka vyriausybės finansuojamus tyrimus ieškant geresnės juodligės vakcinos, kuri panaikintų poreikį greito veikimo antibiotikams. Viena iš jų, “Vaxin” iš Birmingemo Alabamos valstijoje, kuria genetiškai projektuojamą vakcinos versiją, kurią būtų galima naudoti drauge su pleistru.

Nors vakcina pirmiausia yra skiriama kareiviams ir sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams, “visų gyventojų skiepijimas nėra jau tokia tolima perspektyva,” teigia Kent Van Kampen, kompanijos prezidentas. Tačiau nesitikima, kad vakcina bus pradėta naudoti greičiau nei po 3-5 metų.

Jeigu ši arba kuri nors kita juodligės vakcina bus sėkmingai sukurta, nuomonė apie platų skiepijimo mąstą gali pasikeisti.

“Jeigu mes turėsime pakankamą kiekį vakcinos, nesukeliančios pašalinio poveikio ir matysime, kad grėsmė yra didelė ir neišvengiama, tai bus pagrįstas klausimas diskusijoje apie visuomenės sveikatą,” teigė dr. Luciana Borio iš John Hopkins Civilinės biogynybos tyrimų centro. “Tačiau dabar mes jos neturime.”