L.Stankūnaitės advokatas: nežinau, kiek dar laiko tęsis stresas, kurį patiria vaikas

„Yra priimtas teismo sprendimas, kuris turi būti skubiai vykdomas. Turime ir teismo nutartį, kurioje išaiškinta, jog antstolė turi teisę patekti į teisėjos Neringos Venckienės namus, nurodyta, kad jos kaip teisėjos imunitetas nėra absoliutus. Teismas leido panaudoti tam tikrą jėgą pašalinant kliūtis, trukdančias paimti vaiką. Filmuotoje medžiagoje matome – yra tam tikri asmenys: Laimutė Kedienė, Vytautas Kedys, giminaitė Audronė Skučienė, kurie jėga pasipriešino teismo sprendimo vykdymui, nepakluso teisėtiems antstolės nurodymams. Jie boikotavo visą šią procedūrą. Kito paaiškinimo nėra, buvo atlikti neteisėti veiksmai, kurie sutrukdė įvykdyti teismo sprendimą“, – sako L.Stankūnaitės advokatas.

„Kelia nuostabą tai, kad šioje situacijoje nebuvo pakankamai sukoordinuoti tarnybų veiksmai. Matome, jog panaudota jėga iš Kedžių pusės, vaikas griebiamas į glėbį, tampomas. Panašu, jog Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nebuvo išanalizavusi teismo nutarties, kurioje aiškiai nurodyta, jog visos kliūtys privalo būti šalinamos“, – kalbėjo G. Černiauskas.

Pasak jo, galime tik pasvarstyti, kokia žala vaikui buvo padaryta penktadienį.

„Nežinau, kiek dar laiko tęsis stresas, kurį patiria vaikas“, – teigė L. Stankūnaitės advokatas.

Advokatas: D.Grybauskaitė – ne karalienė

Paklaustas apie prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją šiame konflikte, teisininkas kalbėjo:

„Manyčiau, jog tokioje situacijoje bet koks politikas ar valstybės vadovas turėtų arba nesikišti, arba palaikyti teisinę sistemą, instituciją, o ne vieną asmenį. Jeigu iš tikrųjų tas asmuo būtų teisus, tai pati valstybė turi išspręsti problemą, o ne valstybės vadovas. Net jei tai ir būtų prezidentė, ji negali spręsti, negali teisti. Mes priklausome Europos Sąjungai, deklaruojame, kad esame teisinė valstybė. Todėl teisinis klausimas turėtų būti sprendžiamas teisiniu keliu. Ji yra ne valdovė, ne karalienė, kad galėtų kištis į tokius procesus. Toks įsikišimas į procesą yra jo griovimas, tam tikrų institucijų pastatymas į keblią padėtį, kai jos nežino kaip elgtis, nes jų vadovai gali nukentėti“.