aA
Dar vienas lapkričio vakaras. Bet šis ne toks kaip kiti. Šiandien „Žalgiris” žaidžia prieš Londono „Towers”. Londone. Susirandame traukinį, atvažiuojame iki renginio vietos nerimaudami, kad ten gali tekti paklaidžioti, juk nei vienas nežinome, kur yra tie nelemtieji sporto rūmai.
London
Tačiau tik išlipę lengviau atsidūstame, visi žmonės eina viena kryptimi. Įėjus į vidų, atima žadą, rūmai prikimšti žmonių, visur Lietuvos trispalvės, publika skanduoja: „Žalgiris”, visų nuotaika gera.

Žaidimas vyksta, aišku, į „vieną krepšį”, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad atėjome ir palaikome savus, kad iš kažkur gavome Trispalvę, kad sukūrėme (nors ir trumpam) Lietuvą čia, Londone. Draugai rašo žinutes iš Lietuvos į mobilųjį telefoną: „Tomai, Žalgiris žaidžia Londone, salėje vien lietuviai ir trispalvės...” Taip norėtųsi jiems atsakyti: „Žinau, aš irgi ten esu, irgi šalia trispalvių, irgi šaukiu „Lietuva”, bet telefono kortelėje visiškai nėra kreditų, ir, kad ir kaip gaila, su draugais iš Lietuvos savo euforija nepasidalysiu. Mūsiškiai aikštelėje vyrauja, o tautiečiai tribūnose šėlsta iš pasitenkinimo.

Po rungtynių visi drauge žingsniuojame iki traukinių stoties, kur, keleivių nuostabai, mūsų – visas traukinys. Visi traukinio vagonai prikimšti lietuvių, kurie klega, juokauja, pasakoja istorijas, keikiasi. Staiga kažkas mūsų vagone pajuokauja: „Paskutinė traukinio stotelė – Vilnius”. Daugelis juokiasi, aš, Dalia ir draugas Darius šypsodamiesi susižvalgome: visi trys supratome: „Jei policija patikrintų traukinį, tada tikrai daugeliui mūsų paskutinė stotelė būtų Vilnius”. Puikiai žinome, retas kuris iš čia esančių neturėtų problemų su britų imigracine tarnyba.

Privažiuojame Londono centrą, lietuvių minia išsisklaido ir vėl prasideda Londono rutina. Kai kas sako, kad mūsų čia yra apie 200 000 ir kad kiekvieną dieną atvyksta dar apie 5 lietuvius. To patikrinti neįmanoma, bet tikra yra tai, kad čia mes, viena sparčiausiai didėjančių bendruomenių, turime savo kolonizuojamus rajonus Rytų Londone, turime nemažai lietuviškų prekių parduotuvių, lietuvišką bažnyčią, išsiskiriančią sportiška išvaizda, turime svarbų patarimą naujai atvykusiems draugams: „Venk savo tautiečių”. Turime savo atvykimo į Londoną istoriją.

Esu girdėjęs daugybę įvairiausių, neįtikinamiausių istorijų, ištikusių lietuvius, bet kokia kaina besistengiančius įvažiuoti į Didžiąją Britaniją. Nedaugelis iš mūsų pasikliauna vien tik sėkme, mėgindami elementariausią įvažiavimo į Didžiąją Britaniją būdą – turistiniu autobusu – nepasiseks, grąžins atgal, kas skolas atiduos?.. Todėl nuolatos ieškoma naujų, dar nebandytų kelių įveikti uždarą Didžiosios Britanijos sieną.

Britų migracinės tarnybos darbuotojai pasienio kontrolės postuose turbūt neretai susimąsto: kokie atkaklūs jaunuoliai gyvena Lietuvoje, jie, siekdami pasimokyti Londono kolegijose, nebijo pervažiuoti beveik visą Europą. Jeigu jie būtų girdėję S.Daukanto istoriją, lietuvių pateikiami Londono kolegijose dokumentai jiems tikrai neatrodytų keisti. Daugelis lietuvių yra atradę puikų patekimo į Didžiąją Britaniją būdą: jie važiuoja studijuoti anglų kalbos – todėl gauna studento vizą, suteikiančią teisę dirbti 20 valandų per savaitę. Nesakysiu, kiek iš tikrųjų teko sutikti studentų...

Šio straipsnio autorius taip pat yra studentas. Bet mano istorija pasienio kontrolės poste nestandartinė. Reikalas tas, kad, bendraudamas su imigracines tarnybos pareigūne, pateikiau per draugus Londone pirktą, lietuvių puikiai padirbtą egzistuojančios Londono kolegijos laišką, teigiantį, kad esu būsimas šios kolegijos studentas. (Puiki lietuvių klastotė sutaupė man krūvą pinigų, be to, ne mokytis važiavau.) Nepriekaištingas, ant stalo padėtas būsimo verslininko studento diplomas ir sąmoningai daromos anglų kalbos klaidos padėjo įtikinti pareigūnę. Tik po keleto mėnesių atsitiktinai pamačiau kolegijos pastatą, kuriame esą turėjau studijuoti... Nepatikėsite, kaip malonu buvo suvokti, kad aš, paprastas lietuvis, taip smagiai apgavau vieną griežčiausių Europoje imigracijos tarnybų.

Mano merginos, kuri atvyko po pusantro mėnesio, istorija kiek kitokia. Nors ji turėjo tikrą kolegijos laišką, pareigūnas nebuvo įsitikinęs, kad ji galės pragyventi, ir atsisakė ją įleisti į šalį. Bet kadangi lėktuvo atgal į šalį, iš kurios ji atvyko, nebuvo, ją įleido į Didžiosios Britanijos teritoriją 16 valandų. Kai aš pareigūnų paklausiau, ar jie sulaikys jos kelioninius krepšius, ir jie atsakė neigiamai, supratau, kad viskas mūsų rankose. Aišku, veltui jie laukė kitą dieną atvykstančios lietuvės...

Be pačios garsiausios istorijos, kai lietuvis kartu su kolega bandė perplaukti Lamanšą ant pripučiamo čiužinio, mane sužavėjo dar viena istorija. Dvi poros lietuvių išsinuomojo prabangų BMW markės automobilį, vaikinai išsinuomojo kostiumus, merginos – puošnias sukneles, nusipirko alkoholio ir gerokai „apšilę” Doveryje aiškino, kad važiuoja į Londoną pasilinksminti tam vakarui. Visi aferistai gavo pusės metų vizas ir sėkmingai darbuojasi Londone! Niekada nei vienas lietuvis negali būti tikras savo sėkme. Kad ir kaip gerai viskas būtų suorganizuota, visada egzistuoja galimybė „sudegti” arba kažkas gali būti atlygintas už puikią fantaziją. Dėkui Dievui, kad Osama bin Ladenas nenusprendė atakuoti Canary Wharf, aukščiausio Londono dangoraižio, kuris stovi kitų dangoraižių apsuptyje Rytų Londono verslo rajone. Antraip turėtume dešimtis ar net šimtus žuvusių ir sužeistų lietuvių. Ne, negalvokite, kad tai dar negirdėta Lietuvos verslininkų verslo kontaktų užmezgimo ar Lietuvos kompanijų biurų Londone vieta, kalbu apie nelegalius lietuvių statybininkus. Kiekvieną rytą galima pamatyti daugybę Lietuvos vaikinų, dirbančių būsimame Londono finansų ir verslo centre, deja, nešiojančių plytas...

Dauguma vaikinų iš Lietuvos dirba statybose. Tai, be jokių abejonių, lengviausiai gaunamas ir neblogai mokamas darbas. Tuo tarpu merginos, vadinamosios „studentės”, galinčios legaliai dirbti pusę darbo savaitės, susiranda darbą kavinėse, baruose, dirba valytojomis, vaikų prižiūrėtojomis ir pan. Paranku yra tai, kad daugelis darbdavių vadovaujasi liberaliomis nuostatomis: jeigu žmogus gali legaliai dirbti nuo 8 ryto iki pietų, kodėl tas pats darbas antroje dienos pusėje turėtų staiga tapti nelegalus? Taigi vadinamieji „studentai” dirba po 50 ar 60 valandų per savaitę ir mėgaujasi savo statusu Londone.

Tačiau ir lietuvių turistams, neturintiems teisės dirbti, nėra jokių sunkumų. Londone galima nusipirkti visus reikalingus dokumentus ir gauti darbą. Mano merginai, kurios pasas buvo paimtas ją įleidžiant į šalį, prieš pradedant darbo paieškas teko nusipirkti tapatybės kortelę.

Tai buvo padirbtas Home Office išduodamas dokumentas imigrantams, prašantiems politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje. Jis suteikia teisę į darbą. Tą dokumentą, kainuojantį tik 35 svarus (180 Lt), yra labai lengva gauti, nes dešimtys lietuvių užsiima šio dokumento „išdavimu”. Be to, vietos darbdaviai dažnokai užsimerkia, kai darbo ieškantis žmogus pateikia šį dokumentą, ir retai kvestionuoja jo legalumą.

Kai prakutome, nutarėme, kad mano merginai būtų gerai turėti pasą, ne vien tik padirbtą tapatybės kortelę. Sužinoję įvairių valstybių pasų kainas, nusprendėme įsigyti patį pigiausią. Spėlioti nereikia, pigiausias pasas – lietuviškas. Jo kaina svyruoja nuo 100 iki 150 svarų (530–760 Lt). Kreipėmės į tautiečius ir po dviejų savaičių gavome Lietuvos pasą su merginos nuotrauka ir įdėta viza, bylojančia apie legalų atvykimą į Londoną...

Lietuviai Londone klastoja ne tik dokumentus, bet ir viską, ką galima padirbti, pradedant dujų sąskaitomis už butą ir baigiant metro savaitiniais bilietais. Daugėjant atvykstančių lietuvių, didėja ir padirbtų dokumentų paklausa. Tačiau padirbtų dokumentų kainų mažėjimas taip pat rodo tai, jog labiau nei paklausa didėja konkurencija tarp lietuvių klastotojų grupių.

Niekada nebuvau susidūręs su jokiu suklastotu dokumentu ar klastotojais Lietuvoje, tačiau Londone tai įprastas dalykas. Neatrodo, kad tokia praktika yra baudžiama įstatymu. Neturiu sau jokių moralinių priekaištų dėl to, jog esu nusikaltėlių grupių klientas. Tiesą sakant, mane labiau gąsdina tai, jog naudojimasis padirbtu dokumentu laikui bėgant intensyvėja. Žmogus ilgainiui ir pats įtiki, jog tas dokumentas tikras. Jei apgavau kavinių tinklo administraciją, kuri dokumentą tikrino, galiu apgauti ir banką. Jei galiu apgauti banką, tai gal galiu apgauti...

Tradiciškai Rytų Londonas buvo vargingesnių miesto gyventojų dalis. Ir butų nuomos kainos žemesnės nei kitose miesto dalyse. Be to, keletas Rytų Londono kvartalų yra sparčiausiai besiplėtojanti Londono dalis, kurioje vienas po kito kyla dangoraižiai. Turbūt todėl lietuviai nusprendė apsistoti Rytų Londono rajonuose.

Londonas yra didelis miestas ir metro bilietai yra gan brangūs, todėl dauguma londoniečių ieško darbo tame pačiame ar aplinkiniuose rajonuose. Tačiau lietuviams tai nė motais. Jei nuomojamas butas yra Rytų Londone, o darbo vieta – vakarinėje miesto dalyje, į darbą turi važiuoti apie valandą. Man pačiam ne kartą teko įtikinėti potencialius darbdavius, kad ilgos kelionės rytais nesukels jokių sunkumų, aš – lietuvis.

Lietuvių gyvenimo sąlygos labai įvairios. Gan dažnai šešiese septyniese išsinuomoja namą, ar, pvz., dvi poros išsinuomoja dviejų miegamųjų butą. Tautiečiai mėgsta gyventi tvarkingai. Taisyklė: tautiečiai dalijasi butą arba namą su kitais lietuviais. Labai retai lietuviai gyvena su anglais ar kitų tautybių žmonėmis.

Teko girdėti visokių istorijų apie lietuvių konfliktus su „sugyventiniais” musulmonais, ar apie namo šeimininką čigoną, kuris uždrausdavo lietuviams grįžti namo įkaušusiems... Tačiau tai būdavo anksčiau, kai pirmieji Londono lietuviai turėdavo išbandyti visus vargus savo kailiu. Pastaruoju metu draugai atvykėliui beveik visada suranda vietą nuomojamame bute ar name.

Įsivaizduojate lietuvius Londone, valgančius vėdarus ir geriančius „Švyturio extra” alų? Atvažiuokite ir įsitikinsite, kad nėra nieko neįmanoma šiame mieste. Londone yra daugybė lietuviškų ir rusiškų parduotuvių, kuriose žmogus, jaučiantis ilgesį lietuviškiems produktams, gali įsigyti „Bočių” duonos, rūkytos dešros, lietuviškos degtinės ar cepelinų... Nepaminėjau „Lietuvos ryto”, kuris atsilieka keletą dienų, ar „Tik vyrams”, kuris „atsilieka” palyginti su vietiniais panašios tematikos leidiniais. Sekmadieniais viename iš Londono turgų pro rusiškus lietuvių keiksmus galima išgirsti lietuvišką popmuziką ir pamatyti kompaktiniais diskais nuklotus prekeivių stalus.

Taip pat yra keletas lietuviškų kavinių ir diskotekų, bet nesu didelis rusiškos popmuzikos ar lietuviškos virtuvės mėgėjas, niekada ten nesilankiau.

Labai gaila, kad vienas iš lietuvybės atributų Londone – vietinis laikraštis „Londono žinios” jau nebepasirodo įprastose pardavimo vietose. Tekainavęs 80 pensų (apie 4 Lt) lietuviškas laikraštis neįstengė sukurti spaudos leidinių skaitymo tradicijos tarp lietuvių.

Tuo metu, kai laikraštis spausdino lietuvio advokato praktinius patarimus įvairiais vizų klausimais, leidinys (tiksliau, viena jo kopija) keliaudavo iš rankų į rankas. Tačiau kai „Londono žinios” pradėjo rašyti reportažus apie kultūrinio gyvenimo įvykius (Lietuvos atlikėjų koncertų apžvalgos, interviu su rašytojais, poetais ir pan.), tautiečiams laikraštis tapo nereikalingas.

Deja, nereikalinga ir lietuvių bažnyčia Londone. Labai madinga paminėti, kad ją turime Londone, tačiau retas kuris galėtų nurodyti jos adresą ar tuo labiau pasigirti nuolatiniu lankymusi joje.

Žinau, kad Lietuvoje galima išgirsti daugybę istorijų apie „aukso kasyklas” Londone, apie tai, kiek daug mes čia uždirbame ir kiek daug sau galime leisti, apie tai, kokius automobilius perkame ir kokiuose namuose gyvename, apie tai, kiek sutaupome ir kaip elgiamės trumpam grįžę į Lietuvą.

Daugelis tų istorijų netiesa. Nėra čia „aukso kasyklų” ir nėra čia britiškos „amerikietiškos svajonės”. Čia yra tik darbas ir kasdienis stresas. Taip, stresas. Londonas – ne Ariogala. Įtemptas gyvenimas kelia galvos skausmą net ir vietiniams gyventojams.

Uždirbti mes uždirbame. Tačiau negalima pamiršti to, kad Londone yra vienas iš brangiausių pasaulyje pragyvenimo lygis, taigi kiekvienas turime surasti asmeninį balansą tarp taupymo ir visapusiško gyvenimo Londone.

Ir dar. Nepatinka Lietuva, sunku surasti darbą gimtinėje, norite atvažiuoti? Atvažiuokite į Londoną. Mes jums padėsime: surasime gyvenamąją vietą, gausime dokumentus, pasiūlysime darbo vietą. Ne už ačiū, aišku. Jeigu jums pasiseks, puiku, galėsite pradėti naują gyvenimo etapą Londone.

Tačiau neturėkite iliuzijų. Būsite išnaudojami darbe, kiekviena proga jus kažkas stengsis apgauti, gyvensite pavojinguose, purvinuose rajonuose, bijosite policininkų ir keiksite gyvenimą. Patikėkite, Londone yra daugybė lietuvių, kuriems fatališkai nesiseka darbe ir asmeniniame gyvenime, tačiau jie gali nustatyti savo laikrodžius pagal Big Beną, jie gali kiekvieną dieną gėrėtis Leonardo da Vinci, Rafaelio, Pikaso ir kitų genijų šedevrais, gali neskubėdami išnagrinėti Egipto mumijų ypatybes ar savaip iššifruoti garsųjį Rozetės akmenį, nueiti į „Globe” teatrą ar apžergti Grinvičo liniją, dalyvauti didžiausiuose karnavaluose ir linksmintis įspūdingiausiuose klubuose. Jeigu dėl to esate pasiryžę iškentėti sunkumus, Londonas laukia jūsų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Medikus puolė kirviu ir apmėtė kėdėmis: nuolatinis greitosios „klientas“ įsiuto, kad jam nebuvo suleista raminamųjų (1)

Lėkdami pas ligonius greitosios medikai niekada nežino, su kuo teks susidurti. Grasinimai, keiksmai...

„Vis tiek aš tave išprievartausiu“ – baisybės, kurios vyksta Lietuvos nakvynės namuose

Kartą teko rengti reportažą vienuose nakvynės namuose. Tada nustebino nakvynės namų švara,...

Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje (7)

Viktoras Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, sako jos lyderis Andrius Mazuronis.

Vėgėlės ir Verygos susitikimas užminė mįslę dėl valstiečių planų: tai daug ką pakeistų (16)

Socialiniuose tinkluose afišuotas į prezidentus kandidatuojančių teisininko Igno Vėgėlės ir...

Ukraina mezga ryšius su sena Rusijos sąjungininke

Ketvirtadienį dviejų dienų vizito į Naująjį Delį atvyko Ukrainos užsienio reikalų ministras....

Kūdikio pagrobimas ir įtarimų sukėlusios knygos įkvėpė tirti Rusijoje kilusį judėjimą

Knygos – ne tik žinių ir išminties, bet ir įtakos šaltinis. Nors knygas per šimtmečius...

Prekyba su Rusija tapo kuriozu: kaimynai ėmėsi veiksmų, Lietuva laukia ES sprendimo (4)

Lietuviai ir toliau maitina Rusijos karo mašiną – vien pernai rusams už įvairias prekes, be...

Mokslininkai atsakė – ar saugu valgyti Baltijos jūroje sugautas žuvis dalinasi niekur nepublikuotų tyrimų duomenimis

Baltijos jūroje užregistruota apie 230 žuvų rūšių, iš kurių 90 reguliariai dauginasi. Kai...

Gyvenk arba mirk rungtynės Eurolygoje: „Žalgiris“ – „Olimpia“ nuolat pildoma

Kauno „Žalgiris“ (13-18) ketvirtadienį namie žaidžia „gyvenk arba mirk“ rungtynes...

Mokytoja dėl užduoties septintokų vadovėlyje pašiurpusiems tėvams: bijau, kad kam nešautų į galvą uždrausti ir Biliūno Brisiaus (1)

Septintokų „Eduka“ vadovėlyje rasta užduotis įžiebė pasipiktinusių tėvų diskusiją....