Civilinės metrikacijos skyriuje bandė atkalbėti
Vilnietė viešųjų ryšių specialistė Loreta Pakutkė savo pavardę pasikeitė pernai, kaip ji juokauja, „suveikus feministinėms ambicijoms“.
„Reikėjo keisti pasą, nes stuktelejo 25-eri. Pagalvojau, kodėl gi nepakeitus pavardės į neutralią? Juolab kad galvojau amžiams pasilikti tėvo duotą pavardę, o su neutralia mūsų patriarchalinėje visuomenėje lengviau“, - DELFI pasakojo mergina.
Anot L.Pakutkės, jos sprendimas nuostabą sukėlė ne tik artimiesiems bei bendradarbiams, bet ir Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojoms:
„Kai iš pradžių paskambinau į metrikacijos skyrių pasiteirauti, kokios laukia procedūros keičiant pavardę, mane aprėkė ir išrėžė moralą: maždaug ką čia sugalvojau, ką darysiu, kai tekėsiu ir panašiai. Bet kai jau pradėjau tvarkytis dokumentus ir bendravau su kita darbuotoja, ji taip nuolaidžiai šypsojosi ir smalsiai klausinėjo, kodėl taip elgiuosi“.
Dauguma vilnietės bendradarbių vyrų taip pat smalsavo, kam jai reikalinga neutrali pavardės forma, kai kurie tai priėmė kaip smagų pokštą. Tėvai jos sprendimą įvertino „kaip dar vieną kvailystę“, o mama nukirto, kad dukra jai vis tiek liks Pakutkaite.
Kai pasą su nauja pavarde gavusi mergina nuėjo į banką iš naujo įforminti dokumentų, jos „kaip savaime suprantamo dalyko paprašė santuokos liudijimo“. Išgirdusi, kad klientė ne ištekėjo, o tik pasikeitė pavardę į neutralią formą, banko darbuotoja sutriko.
Panašiai reaguoja ir dauguma naujų L.Pakutkės pažįstamų – jie nuolat pasitikslina pavardę. „Faktas, kad visiems neįprasta“, - tvirtino pašnekovė ir pridūrė girdėjusi, kad panašių pavardės keitimo atvejų, kai to prašo netekėjusios merginos, pasitaiko gana retai.
Vilnietė sakė niekuomet nesusidūrusi su tiesiogine diskriminacija dėl pavardės, tačiau reakcija esą neretai daug ką pasakydavo.
„Yra begalė vyriškių, kuriems atrodo, kad mergina tekėdama privalo pasirinkti jų pavardę – tarp mano draugų yra porų, kurios dėl šito klausimo yra net labai rimtai susipykusios, - kalbėjo L.Pakutkė. – Manau, kad tokį moterų sprendimą (pasikeisti pavardę į neutralią – DELFI) reikia mažų mažiausiai gerbti. Kol kas visi tai priima su juoku ir ironija, bet, manau, ateityje situacija keisis – pagarba atsiras ir tada neutrali pavardė atrodys kaip savaime suprantamas dalykas.“
L.Pakutkė prisiminė, kad iš pradžių mintis pasikeisti pavardę į neutralią atrodė kaip juokas, mat trumpesnė forma esą skamba juokingai. Tačiau dabar, kai jau priprato, mergina sako besižavinti visomis neutraliomis moterų pavardėmis. Ji tikino neketinanti nei po vestuvių atsisakyti dabartinės pavardės, kuri jai esanti labai graži, nei susigrąžinti ankstesnę.
Nuo tokių žingsnių gali sustabdyti ir kelis mėnesius užtrukusi dokumentų tvarkymo procedūra. Iš pradžių L.Pakutkei teko pateikti prašymą ir jame nurodyti motyvus, kodėl nori keisti pavardę. Po to reikėjo laukti Teisingumo ministerijos leidimo, Civilinės metrikacijos skyriuje gauti naują gimimo liudijimą ir pavardės keitimo dokumentą, o Migracijos tarnyboje pasikeisti pasą. Už pavardės keitimą imama 30 litų valstybės rinkliava.
Beje, pasak L.Pakutkės, keičiant pavardę į neutralią formą moteriai reikia pasikeisti tik pasą – visa kita galioja ir sena pavarde.
Atsisakyti neutralios pavardės nepanoro nė viena
Atsisakyti archajiškų lietuviškų pavardžių, išduodančių, ar moteris yra ištekėjusi, ar dar ne, dailiosios lyties atstovės gali nuo 2003 metų vidurio. Kaip DELFI pasakojo Dalia Sivickienė, laikinai einanti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas, naujove susiviliojusių moterų antplūdžio nebuvo.
„Tai tikrai nebuvo masinis reiškinys, nors tokio dalyko tikėjomės. Matyt, lietuvės yra tradicinės moterys ir joms patinka pavardės su –iene, -yte ar –aite, - svarstė pašnekovė. – Gali būti, kad moterys kovojo labiau už galimybę gauti neutralią pavardę, o ne už patį keitimąsi.“
„Kartais per mėnesį nepasitaiko nė vienos merginos ar moters, kuri nori keisti pavardę, bet gali ateiti ir penkios ar dešimt“, - pridūrė D.Sivickienė.
Jos teigimu, noras turėti neutralią pavardę nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo šeimyninės padėties. Tačiau į civilinės metrikacijos skyrių dažniau kreipiasi 30-45 metų moterys ir ypač – daug keliaujančios ar turinčios kitokių ryšių su užsieniu.
Neutralios formos pavardės neretai nori išsiskyrusios moterys, kurioms, sulaukus vidutinio ar vyresnio amžiaus, nebesinori vėl tapti –aite ar -yte.
Specialios anketos grafoje, kur reikia nurodyti pavardės keitimo motyvus, moterys paprastai rašo norinčios turėti pavardę, kuri nerodo santuokinio statuso.
„Gali būti, kad į moteris su mergautinėmis pavardėmis darbdaviai žiūri kreivai. Kai kurios vidutinio amžiaus ir vyresnės moterys, norinčios po skyrybų susigrąžinti mergautinę pavardę, apsidžiaugia, kai jas informuojame apie galimybę pasirinkti neutralią pavardės formą“, - pasakojo D.Sivickienė.
Pasak jos, per daugiau nei pustrečių metų Vilniuje neatsirado nė vienos moters, kuri norėtų atsisakyti neutralios pavardės formos ir susigrąžinti ankstesnę.
Neutrali pavardė – tik pilnametėms ir naujagimėms
Kova už moterų teisę turėti neutralią, jos šeimyninės padėties nerodančią pavardę pagreitį įgijo 2003 metų pradžioje. Tuomet žurnalistė, rašytoja, o dabar kultūros ministro patarėja Zita Čepaitė dėl to kreipėsi į lygių galimybių kontrolierę Aušrinę Burneikienę.
Ši pasiūlė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai rasti taisyklingą lietuvių kalbos formą, kad moteris galėtų pasirinkti, kokią norėtų turėti pavardę: mergautinę, ištekėjusios moters arba neutralią.
Dar anksčiau kontrolierei dėl to skundėsi istorikė Danutė Vailionytė-Narkevičienė. Pavardžių klausimas prieš kelerius metus buvo svarstomas ir Seime. Dėl to buvo kreiptasi net į Europos žmogaus teisių teismą, tačiau šis pareiškėjoms nurodė išnaudoti visas nacionalines teismines priemones.
Anuomet Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonė buvo kategoriška – specialistai atmetė moterų pavardes be priesagos. Pasak lituanistų, archaiškos pavardės yra “lietuvių istorijos ir paveldo dalis ir jokios reformos neleistinos”.
Mūšis dėl pavardžių buvo laimėtas, kai iš Europos Sąjungos direktyvų į Lietuvos įstatymus atkeliavo "netiesioginės diskriminacijos" sąvoka.
Moterų pavardžių priesagos, rodančios jų santuokinį statusą, yra archajiškas lietuvių kalbos faktas, unikalus kalbos savitumas. Tačiau lituanistai pripažino, kad moters pavardę galima sudaryti, pakeičiant vyriškosios giminės galūnę –as, -is, -ys, -us moteriškosios giminės galūne -ė.
Nuo 2003 metų vidurio moterys, po santuokos pasirenkančios vyro pavardę, gali nurodyti, ar nori pavardės su priesaga –ienė arba –uvienė, ar tik su galūne –ė. Teisė pasikeisti pavardę į neutralią suteikiama ir pilnametystės sulaukusioms, tačiau netekėjusioms moterims. Tokiu būdu ir Stankevičiūtė, ir Stankevičienė gali tapti Stankeviče.
Be to, tėvų pageidavimu tokia pavarde gali būti užregistruota naujagimė. Tačiau, D.Sivickienės duomenimis, taip atsitinka retokai – iš šimto vos gimusių mergaičių neutralią pavardę gauna vos viena.
Tiesa, moterys iki šiol negali po santuokos pasirinkti vyro pavardės, turinčios vyrišką formą, išskyrus tas, kurios baigiasi galūne –ė, pavyzdžiui, Kregždė arba Lapė. Lietuvoje gyvenanti moteris pasivadinti vyriška pavarde gali tik jei jos vyras yra užsienio šalies pilietis.
Mergaitei vyriškos formos pavardės neleidžiama duoti net tuo atveju, jei jos tėvai gyvena užsienyje, o vaikas taip pat gimęs ir gyvena užsienyje. Labiausiai tokios galimybės pageidauja būtent užsienyje gyvenančios lietuvių šeimos, dažnai susiduriančios su sunkumais tenykštėse valdžios įstaigose dėl skirtingų formų pavardžių.
