aA
Ne visi kadenciją baigiantys Lietuvos atstovai Europos Parlamente (EP) gali pasigirti aktyviu darbu. Kai kurie iš 13 Lietuvai atstovaujančių politikų per 5 metus tik kelis kartus išsakė savo nuomonę. Pasak aktyvaus plenarinių posėdžių dalyvio J. V. Paleckio, Lietuvos europarlamentarai yra aktyvesni už latvius ar estus. Tuo metu mažiausiai posėdžiuose kalbėjęs G. Didžiokas teigia, kad tokie pasisakymai – tušti, o jis pats kalbėjo „svarbiausiais momentais“.
Lietuvos EP nariai dirbo skirtingai
© DELFI (V.Pakalkaitės nuotr.)

Per penkerius metus įvyko iš viso 94 Europos Parlamento plenarinės sesijos – 57 Strasbūre ir 37 – Briuselyje. Sesijos Strasbūre trunka keturias, Briuselyje – dvi dienas.

Per savo kadenciją šiose sesijose Darbo partijos sąrašu išrinkta Danutė Budreikaitė kalbėjo daugiausiai – 185 – kartus. Socialdemokratas Justas Vincas Paleckis pasisakė 151, konservatorė Laima Andrikienė – 137, Liberalų ir centro sąjungos atstovė Margarita Starkevičiūtė – 100 kartų, kai Valstiečiams liaudininkams atstovaujantis Gintaras Didžiokas ar „darbietė“ Jolanta Dičkutė prakalbo atitinkamai tik 8 ir 9 kartus.

G. Didžiokas teigia, kad pasisakymai posėdžiuose priklauso ir nuo frakcijų politikos. Pasak jo, kalbėjimo laikas – politikų kovos laukas.

8 kartus per penkerius metus plenariniuose posėdžiuose pasisakęs europarlamentaras lrt.lt teigė, kad „nesiveržia į tribūną“, o kalbėjimas EP – duoklė žiniasklaidai.

„Aš esu veiklos ir praktikos žmogus, todėl orientuojuosi į rezultatą. Svarbiausiais momentais gavau teisę pasisakyti. Kartais kitas žmogus gali išreikšti svaresnę nuomonę“, – lrt.lt tvirtino G. Didžiokas.

Tuo metu J. V. Paleckis tikina, kad „tie, kurie šiek tiek atsilieka, atitinkamai ir komentuoja“.

„Kalbėjimas posėdžiuose yra svarbus rodiklis. Tam, kad gautum 1 ar 2 minutes pasisakyti, reikia būti pastebimam. Reikia, kad frakcija patikėtų tau savo misiją. Į vieną vietą kalbėti dažniausiai pretenduoja 4 ar 5 žmonės“, – lrt.lt kalbėjo europarlamentaras.

Pasak jo, posėdžių mažakalbiai tikriausiai nerodo aktyvumo frakcijose arba kalbėjimo teisė jiems yra paprasčiausiai nesuteikiama.

„Sesijos Strasbūre trunka ir iki 12 val. nakties. Yra tekę kalbėti ir po vidurnakčio. Aišku, žymiai geriau yra tokiu metu vartytis lovoje arba sėdėti jaukioje kavinėje“, – teigė J. V. Paleckis.

Pasak jo, lietuviai yra aktyvesni už latvius ar estus ir gali pasigirti didesniu aktyvumu už daugelį naujųjų šalių.

„Labai pagirčiau damas: Andrikienę, Budreikaitę“, – pastebėjo J. V. Paleckis.

Vienu iš svarbiausių EP politikos vykdymo įrankių yra laikomos rezoliucijos.

Pagal statistiką, daugiausiai šioje srityje dirbo L. Andrikienė, kuri inicijavo ir rengė (buvo viena iš autorių) 99 Europos Parlamento rezoliucijas. Dažniausiai tai buvo rezoliucijos dėl žmogaus teisių pažeidimų, karinių konfliktų sureguliavimo, ES ir Rusijos santykių, kitais užsienio politikos klausimais.

G. Didžiokas dalyvavo rengiant 66 rezoliucijas, Eugenijus Maldeikis prisidėjo prie 29 rezoliucijų rengimo, susijusių su įvairiais tarptautiniais konfliktais, užsienio politika, energetika. Konservatorius Vytautas Landsbergis dalyvavo rengiant 22 rezoliucijas: nusiginklavimo, ES užsienio politikos, santykių su Rusija, žmogaus teisių pažeidimų klausimais.

Socialdemokrato Aloyzo Sakalo ir J. Dičkutės „kraitis“ per visus penkerius metus – 1 rezoliucija, Liberalų sąjūdžio atstovo Eugenijaus Gentvilo – 2, Darbo partijai atstovaujančio Šarūno Biručio – 4.

Europarlamentarai taip pat gali pateikti klausimus ES Tarybai ir Europos Komisijai, į kuriuos šių ES institucijų atstovai privalo atsakyti žodžiu plenariniame posėdyje.

Šia teise aktyviausiai naudojosi J. V. Paleckis (91 klausimas) ir L. Andrikienė (65).

J. V. Paleckį labiausiai domino prekyba, energetikos politika, ES reformos, Rusijos priėmimo į PPO perspektyvos, laisvas darbuotojų judėjimas ES, suaugusiųjų mokymas, diskriminacija lytinės orientacijos pagrindu, informacinės visuomenės plėtra ir kiti aktualūs klausimai.

Pagrindinės L. Andrikienės klausimų temos buvo tarptautiniai santykiai (ES santykiai su JAV, Rusija, Baltarusija, kitomis valstybėmis, Europos kaimynystės politika) ir energetika (ES bendroji energetikos politika, „NordStream“ dujotiekis, energijos tiekimo į Lietuvą saugumas, ES energetikos rinkos liberalizavimas).

D. Budreikaitė teikė klausimus apie energetiką, infrastruktūros vystymą, onkologinių ligų diagnostiką, ES regioninę politiką, biodegalų problemas, sveikatos apsaugą ir kt.

Kita darbo EP sritis – EP pranešimų rengimas. Jų pagrindu parengiamos rezoliucijos, dėl kurių balsuoja Europos Parlamentas.

Per penkerius metus po keturis pranešimus parengė M. Starkevičiūtė (tarptautinių mokėjimų, darbo rinkos, transporto tinklo ir ES statistikos kaupimo klausimais) ir iš Darbo partijos pasitraukusi Ona Juknevičienė (dėl gyventojų surašymo, užimtumo ir ES biudžeto įvykdymo). Po du pranešimus parengė Arūnas Degutis (apie oro susisiekimo paslaugas), D. Budreikaitė (apie vystomojo bendradarbiavimo politiką) ir E. Maldeikis (energetikos politikos klausimais).

Vieną EP pranešimą – apie Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą ir ES vaidmenį joje – parengė L. Andrikienė.

A. Sakalas parengtė septynis EP pranešimus, tačiau jie nebuvo susiję su Europos Sąjungos politikos formavimu, jos funkcionavimu – tai buvo pranešimai dėl atskirų Europos Parlamento narių imunitetų ir privilegijų gynimo arba panaikinimo.

Kiti Lietuvos atstovai per visą kadenciją neparengė nė vieno pranešimo.

L. Andrikienė su padėjėjais taip pat leidžia žurnalą „Europos laiku“, kuris nemokamai platinamas visoje Lietuvoje (50-65 tūkst. egz.). V. Landsbergis kasmet išleidžia bent po vieną nemažos apimties knygą apie savo darbą Europos Parlamente, kuriose – jo pasisakymai, pasiūlymai rezoliucijoms, nuomonės, klausimai.

J. V. Paleckis taip yra išleidęs knygą „Gyvenimas trikampyje: Vilnius – Briuselis – Strasbūras“ apie darbą Europos Parlamente. Neseniai pasirodė M. Starkevičiūtės knyga „Atrasti savyje Europą“. Kai kurie EP nariai, kaip A. Sakalas, V. Landsbergis, J. V. Paleckis apie savo veiklą informavo žurnalo „Veidas“ puslapiuose.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Malinauskas: jau po dviejų mėnesių galime pamatyti tektoninius lūžius politikoje ir visuomenėje (199)

Buvęs ekspremjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ir vaizdo reportažų kūrėjas Skirmantas...

„The New York Times“: Lietuvoje migrantai jaučiasi sutrikę (537)

Europos Sąjungos narė Lietuva neabejoja, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka...

Remigijus Šimašius vedė trečiąkart: jums netikėta? Mums irgi! (618)

„Jums netikėta? Mums irgi. Šiandien su Gilma sumainėme žiedus. Džiaugiamės gavę palaiminimą...

Kuo kvepia Užkalnio meilė?

„Parašykit,“ sakė mano skilties redaktorė, „apie tai, kuo kvepėjote, kai susipažinote su...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kas nuvers Šimonytės vyriausybę – virusas ar pabėgėliai? (99)

Tokį keistą klausimą šią savaitę išgirdau Veisiejų turguje, stovėdamas nedidelėje...

Žurnalas „Panelė“ | D+

Neturintiems laiko sportuoti: vos per 7 minutes ištreniruosite visą kūną

Kiekvienas žino – sportuoti nors šiek tiek yra būtina. Juk sportas nulemia ne tik grakštesnes...

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje patrulinius skrydžius pradėjo lenkų ir latvių pasieniečiai (75)

Šeštadienio rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje patrulinius skrydžius pradėjo lenkų ir...

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti dar 397 koronaviruso atvejai, vienas žmogus mirė (318)

Statistikos departamento duomenimis, per praėjusią parą Lietuvoje buvo nustatyta 397 nauji...

Pabiro rekordai: olimpiniame baseine žmogaus galimybių ribas perbraižė JAV lyderis ir britai (6)

Dėl kontroversiško sprendimo plaukimų rungčių finalus rengti rytinėje varžybų sesijoje ir...

Sveika lėkštė su Vaida Kurpiene. Kokių produktų ir kodėl reikėtų vengti vasarą

Metų laikai keičiasi, tačiau vitaminai ir kitos naudingos medžiagos, kuriuos turėtumėm gauti...