Lietuva garsėja narkotikų gamintojais

Prieš savaitę Vilniaus miesto 1asis apylinkės teismas už narkotinių medžiagų platinimą aštuoneriems metams laisvės atėmimo nuteisė Kalvarijų gatvės gyventoją, nė 23 metų neturintį Ričardą Atraškevičių.

Sausio 23 dieną per specialią policijos operaciją jo bute Kalvarijų gatvėje rasti keturi gramai heroino - daugiau nei pustrečio šimto vienkartinių dozių. Policija seniai turėjo duomenų, kad šiame bute, bemaž priešais Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, ir dieną, ir naktį vyksta guvi prekyba narkotikais. Per kratą, trukusią ne daugiau kaip valandą, į butą užsuko apie dvidešimt narkotinės abstinencijos kankinamų R.Atraškevičiaus klientų.

Policijos pareigūnus nudžiugino išties griežta bausmė, šįkart skirta kvaišalų platintojui. Taip pat ir tai, jog nuo pardavėjo sulaikymo dienos iki nuosprendžio jam paskelbimo praėjo vos du mėnesiai.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje, viename iš tamsių Žardininkų gatvės kiemų, buvo sulaikyti du prekiautojai narkotikais. Juos policija vadina didmenininkais. Trisdešimtmečiai Artūras Melnikas ir Sergejus Boiko mėgino parduoti keturis gramus heroino.

Atlikus kratas, jų butuose rasta dar 190 gramų heroino, juodojoje rinkoje kainuojančio mažiausiai 40 tūkst. litų, taip pat apie 25 tūkst. litų įvairia valiuta bei pistoletas "Astra" su šoviniais.

Dar visai neseniai šis paimtų narkotikų kiekis būtų buvęs rekordinis ne tik uostamiestyje, bet ir visoje Lietuvoje. Tuo tarpu Klaipėdos ONTT komisaras Sergejus Liamcevas, organizavęs šį žinomų uostamiesčio narkotikų biznierių sulaikymą, kuklinasi: "Tai paprasta operacija, ir šiandien tokiais heroino kiekiais jau nieko nenustebinsi".

Policijos departamento Narkotikų kontrolės valdybos vyresnysis komisaras Algis Kvainickas mano, kad Lietuva atsidūrė tarptautinės narkotikų prekybos kryžkelėje. Viena vertus, per mūsų kraštą driekiasi tranzitiniai naujų sintetinių narkotikų gabenimo keliai, antra vertus - lietuviai jau išsikovojo tarptautiniame narkotikų biznyje vietą po saule ir tiekia gana kokybiškus pogrindinėse laboratorijose gamintus sintetinius narkotikus.

Pelnas

Afganistane, kitose Azijos regiono šalyse gramas heroino perkant didesnę partiją kainuoja maždaug JAV dolerį. Šiandien Lietuvoje, įsigyjantiesiems didesnį kiekį heroino, jo kaina svyruoja nuo 35 iki 50 JAV dolerių už tą patį gramą. Beje, dar visai neseniai ji buvo bemaž dvigubai didesnė.

Iš gramo gaunama mažiausiai 60 dozių. Netgi parduodant žemiausia 15 litų už dozę kaina, grynas pelnas sudaro per 700 litų. Kitaip tariant, ilgo kelio pabaigoje narkotikas pabrangsta maždaug 225 kartus.

Diduma pelno atitenka mažiausiai rizikuojantiems stambiesiems narkotikų baronams ir tik trupiniai nubyra įvairaus lygio kurjeriams, gatvių perpardavinėtojams, lindynių šeimininkams.

Taikant visame pasaulyje priimtą skaičiavimo metodiką paaiškėjo, kad neteisėta narkotikų apyvarta Lietuvoje pernai siekė 300 mln. litų. Tuo tarpu visų šalies viešųjų maitinimo įstaigų apyvarta pernai sudarė panašią sumą - 350,5 mln. litų.

Policijos pareigūnų įsitikinimu, visi požymiai rodo, kad šiemet šis skaičius ženkliai šoktelės. Jau pasiektas lygis, kai restoranuose, kavinėse bei valgyklose pravalgome ir išgeriame tiek, kiek narkomanai išleidžia pinigų lindynėse, čigonų taboruose ar tarpuvartėse įsigydami kvaišalų.

Tranzitas

Neskaičiuojant keliasdešimties nemalonesnių incidentų, didesnių praradimų tarptautinė narkomafija Lietuvoje nepatyrė. Patys lietuviai taip pat vis labiau įsitraukia į šį verslą. Kaip LŽ sakė Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos Narkotikų kontrolės valdybos komisaras Klaidas Kuchalskis, pernai įvairiose šalyse sulaikyti 63 Lietuvos piliečiai, gabenę narkotikus.

Tai žemesnio lygio narkotikų verslo atstovai, vadinamieji kurjeriai.

Sulaikytųjų skaičius tikrai nėra tikslus, kadangi anaiptol ne visi jie kreipiasi į mūsų diplomatines atstovybes užsienyje, taip pat ne visuomet vietos policija informuoja atitinkamas Lietuvos žinybas apie mūsų piliečių žygdarbius.

Iš lietuvių užsienyje pernai konfiskuota 12 kilogramų heroino, 25 kilogramai amfetamino, bemaž 120 tūkst. rahipnolio tablečių, 15 kilogramų kokaino.

Amfetaminų populiarumą pareigūnas aiškina tuo, jog jis gaminamas pačioje Lietuvoje. Heroinas per Lietuvą į Europą ir Skandinaviją patenka tranzitu. Didesnė dalis lietuvių gabento kokaino net nebuvo patekusi į mūsų kraštą.

Kurjeriai

Lietuviai - kokaino kurjeriai patyrė Peru ir Ekvadoro kalėjimų košmarą. Viena dvidešimtmetė vilnietė, svajojusi tapti manekene, vietoj podiumų šiuo metu trina Peru kalėjimų gultus. Susigundžiusi pažadėtu 10 tūkst. JAV dolerių atlyginimu, ji mėgino iš Peru sostinės Limos į Amsterdamą pervežti bemaž 6 kilogramus kokaino, tačiau buvo sulaikyta dar Pietų Amerikoje.

Dažniausiai kurjeriai iš Lietuvos pasitenkina artimesnėmis kelionėmis. Labiausiai lietuvių narkokurjerių pamėgta šalis - Švedija. Iš 63 pernai visame pasaulyje už narkotikų kontrabandą sulaikytų Lietuvos piliečių šioje šalyje suimti net 38. Devyni įkliuvo Latvijoje, septyni - Lenkijoje, penki - Vokietijoje, keturi Ekvadore...

Vidutinis sulaikytųjų amžius - 25 metai. Tiesa, pasitaiko ir dvidešimtmečių jauniklių, kuriems parduotuvėje net degtinę draudžiama parduoti. Švedijoje įkliuvo ir solidus 55 metų vyriškis, susigundęs greitu uždarbiu gabenant amfetaminą.

Bene populiariausias lietuvių kurjerių maršrutas - keltais iš Klaipėdos ar Talino į Stokholmą. Kartais pasirenkamas aplinkinis kelias per Helsinkį. Narkotikai slepiami automobiliuose įrengtose slėptuvėse, atsarginiuose ratuose.

Daugiausia įkliuvusių narkotikų kurjerių - kauniečiai, tačiau ši egzotiška profesija populiari ir Šiauliuose, Vilniuje, Klaipėdoje. Šie Lietuvos didmiesčiai kasmet į užsienio kalėjimus "deleguoja" maždaug po dešimtį savo gyventojų.

Lietuva Europoje garsi savais kokybiškais prekursoriais. Taip vadinami pirminiai chemikalai, iš kurių gaunamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos - savotiški narkotikų gamybos pusfabrikačiai. Kaune pogrindyje pagaminti prekursoriai keičiami į gatavą produkciją. Neseniai Amsterdame per panašius mainus įkliuvo du kauniečiai, keitę 50 litrų pusfabrikačio į 20 tūkst. "Ecstasy" tablečių.

Konteineriai

Lotynų Amerikos narkokurjeriai narkotikus bandė įvežti knygoje.

Dažniausiai narkotikų kurjeriai prieš kelionę praryja miltelius, paprastai supiltus į prezervatyvus, sėda į lėktuvą ar traukinį, atvykimo vietoje sėkmingai praeina muitinės kontrolę, o tuomet nuošalioje ir saugioje vietoje pašalina iš organizmo kontrabandą.

Tokie kurjeriai vadinami "gyvaisiais konteineriais". Tokiam "konteineriui" tikimybė įkliūti praktiškai lygi nuliui. Tačiau prezervatyvai, veikiami skrandžio sulčių arba dėl gamybinio broko, retsykiais neišlaiko ir plyšta arba atsiriša. Tuo atveju "konteinerio" mirtis praktiškai neišvengiama.

Diduma afganistanietiško ar pakistanietiško heroino į kitas šalis patenka būtent skrandžiuose. Į Maskvą narkotikus už 100-200 JAV dolerių šitaip dažniausiai gabena tadžikai.

Lietuvoje, bent jau oficialiai, toks narkotikų gabenimo būdas dar neužfiksuotas, tačiau pareigūnai neabejoja, kad ir pas mus jis pakankamai dažnai taikomas.

Pernai pavasarį Klaipėdoje patruliuojančių pareigūnų dėmesį atkreipė du jaunuoliai, kažką veikiantys pakelės krūmuose. Privažiavę policininkai pamatė du išblyškusius, traukulių tampomus vaikinus. Šalia, ant žolės, mėtėsi drėgni prezervatyvai su baltais milteliais. Kaip vėliau paaiškėjo, juose buvo supilta bemaž 200 gramų kokaino. Apytikrė šio krovinio vertė - apie 60 tūkst. litų.

Atvežti nuovadon 26 metų klaipėdiečiai Vadimas O. ir Vadimas K. tvirtino narkotikus radę krūmuose, kuriuose prieš jiems pasirodant sukiojosi žmonės. Per visą tyrimą klaipėdiečiai tvirtai laikėsi šios versijos, tad galiausiai pareigūnams nieko kito neliko, kaip nutraukti baudžiamąją bylą.

Heroinas

Heroinas - šiandien bene populiariausias narkotikas. Jo vartojimas, atitinkamai ir gamyba, nuolat auga. Pasak vyr. komisaro A.Kvainicko, į Lietuvą patenkantis heroinas būna labai geros kokybės.

Lietuvoje konfiskuojamo heroino koncentracija svyruoja nuo 40 iki 85 proc. Jis atgabenamas nedidelėmis partijomis - paprastai ne didesnėmis nei kilogramas. Įvežus į Lietuvą daug heroino krito jo kaina. Čigonų tabore už vieną mililitrą aguonų koncentrato prašoma 10 litų. Viena dozė heroino Vilniuje jau tekainuoja 15 litų. Specialistų žiniomis, vadinamuoju Balkanų keliu į Europą patenka trys ketvirtadaliai heroino, tačiau atrandami ir nauji keliai, kurie taip pat neaplenkia Lietuvos. Žinomiausias jų - vadinamasis Šilko kelias. Juo diduma afganiškos kilmės heroino per Tadžikistaną patenka į Rusiją, o iš ten - Baltarusijon. Minske, slaptose tarpinėse bazėse, formuojamos naujos siuntos, jos paskirstomos klientams Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Kaliningrade. Heroinas ilgą kelią iš Tadžikijos dažniausiai atgabenamas per kurjerius, taip pat ir "gyvuosiuose konteineriuose".

"Koka"

Kokainas į Europą patenka tiesiai iš Pietų Amerikos ir Karibų jūros baseino šalių. Specialistai konstatuoja, kad Lotynų Amerikos narkotikų baronai vis daugiau dėmesio skiria Lietuvai. Tiesa, kaip vartotojiška rinka, nykštukinė Lietuva jų nedomina. Juos vilioja galimybė palyginti saugiai čionai atsigabenti narkotikus, juos sandėliuoti ir paskirstyti į Rusiją, taip pat į tradiciškai patrauklią Vakarų Europą.

Dažniausiai kokainas Lietuvon patenka oro keliais, mat trys ketvirtadaliai visame pasaulyje sulaikytų oro uostuose narkotikų - taip pat kokainas. Maždaug kas antras kurjeris - europietis. Į Lietuvą iš Lotynų Amerikos kokainas patenka per tarpines bazes, dažniausiai Ispanijos ir Portugalijos. Iš ten lėktuvais jis keliauja į Amsterdamą ar Frankfurtą prie Maino. Čia "koka" paskirstoma iš naujo ir jau kiti kurjeriai automobiliais ar keltais ją gabena toliau, taip pat ir į Lietuvą. Neretai naudojamasi greitojo pašto ir "gyvųjų konteinerių" paslaugomis.

Savoms reikmėms patenkinti į Lietuvą kas mėnesį įvežama maždaug po kilogramą kokaino. Tuo verčiasi vos kelios nusikalstamos grupuotės. Palyginti menkos "kokos" paklausos priežastis - aukšta jos kaina, ją gali sumokėti tiktai pakankamai pasiturintys žmonės. Dėl šios priežasties kokaino pas paprastą narkotikų prekiautoją net neįsigysi. Jis paprastai vartojamas glaudžiame savų draugų būrelyje, į kurį pašalinis taip lengvai nepateks. Tad ir didesnių su kokaino platinimu ar vartojimu susijusių bylų nėra. Išskyrus vieną atvejį Panevėžyje, tada buvo sulaikyti tėvas su sūnumi, gerai žinomi Panevėžio nusikalstamo pasaulio atstovai, ketinę už 30 tūkst. JAV dolerių parduoti 800 gramų kokaino, atgabento Lietuvon iš tolimosios Jamaikos.

Kiekvienam atskiram regionui skirtas kokainas žymimas savo logotipu. Antai Švedijai skirtas kokainas žymimas raidėmis MM, Belgijai - stilizuotu delfino siluetu ir panašiai. Prieš Naujuosius metus vienoje Kauno laboratorijų darant kratą rastas kilogramo kokaino briketas su įspausta "eglute". Pareigūnams taip ir nepavyko nustatyti, kokiam regionui skirta ši "eglutė".

Sintetika

Kauno apylinkėse randama nelegalių narkotikų fabrikėlių.

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje vis populiaresni tampa sintetiniai narkotikai - amfetaminas, metamfetaminas, o ypač - "Ecstasy". Nuo seno lyderio pozicija čia tenka Olandijai. Tiek vartojant, tiek gaminant. Tačiau akivaizdi tendencija - sintetinių narkotikų gamyba slenka į Rytus, neaplenkdama ir Lietuvos. Jau ir Lietuvoje pernai buvo aptikta ir sunaikinta pirmoji "Ecstasy" laboratorija.

"Ecstasy" gamyba tiktai įsibėgėja, o amfetamino gamyba jau turi gilias tradicijas. Į Lietuvą šio narkotiko įvežama kaskart mažiau - jau ir patys sugebame patenkinti didelę dalį paklausos. Situacija prastėja nepaisant to, kad pareigūnai per kelerius metus sunaikino šešias pogrindines sintetinių narkotikų laboratorijas, o kai kurias iš jų drąsiai galima vadinti fabrikėliais. Net keturios laboratorijos veikė Kaune ar Kauno rajone, o jų veiklą prižiūrėjo žinomos kauniečių nusikalstamos grupuotės. Visose šiose laboratorijose konfiskuota bemaž 20 kilogramų amfetamino, 7 kilogramai metamfetamino, įspūdingi kiekiai prekursorių.

Pasak policijos pareigūnų, vadinamieji nusikalstamo pasaulio autoritetai nuolat ieško ir, suprantama, šiais visuotinio nedarbo laikais palyginti nesunkiai randa patikimų profesionalių chemikų, provizorių, kurie įsitraukia į narkotikų verslą. Užverbuotieji aprūpinami tik pinigais, ir, jei reikia, padėjėjais juodam darbui atlikti, o visa kita - patalpas, įrangą, chemikalus - specialistai turi susirasti patys. Chemikams paprastai užsakoma stambi partija gatavo produkto, o tai rodo, kad užsakovai nesusiduria su pardavinėjimo problemomis. Beje, ir žinybinėse Vidaus reikalų ministerijos laboratorijose nuolat atliekami tyrimai rodo, kad pogrindyje pagaminta medžiaga yra išties aukštos kokybės. Tą patį teigia mūsiškių kriminalistų kolegos užsienyje.

Su sintetiniais narkotikais susiję ir keli policijos veiklos rekordai. Pavyzdžiui, pernai per tarptautinę operaciją su Olandijos ir Vokietijos policija Klaipėdoje sulaikytas olandas, ketinęs parduoti iškart 50 tūkst. "Ecstasy" tablečių. Tada didmeninė vienos tabletės kaina svyravo nuo 10 iki 25 litų, o perkant gatvėje ar diskotekoje tektų pakloti nuo 40 iki 50 litų. Bendradarbiaudami su kolegomis iš Lenkijos, Lietuvos narkotikų kontrolės valdybos pareigūnai sulaikė tris asmenis, bandžiusius Vilniuje parduoti iškart kilogramą amfetamino, kainavusio mažiausiai 50 tūkst. litų, o pavertus dozėmis ši suma mažiausiai patrigubėtų.