Praėjusį sekmadienį Skandinavija gedėjo savo piliečių, žuvusių Pietryčių Azijos katastrofoje. Žmonės iš Šiaurės nuo žiemos darganų bėgo į kitą Žemės pusę pasilepinti šiluma.
Per cunamį Pietryčių Azijoje po vandeniu atsidūrė ištisos gyvenvietės
© EPA-ELTA
Dar didžioji jų dalis vyko ten visi žinome ko, tik kukliai nutylime – išbandyti egzotiško sekso paslaugų (vokiečiai, beje, ten beveik vien to ir vyksta, lygiai kaip vokietės į Karibus). Ir ten buvo nuplauti į nebūtį cunamio. Daugybė švedų, norvegų, danų, suomių. Mums visiems jų, žinoma, gaila.

Tačiau esama šioje istorijoje ir labai nemalonios logikos.

Jeigu manysime, kad suomiams žiema yra ne tik natūralus dalykas, bet ir biologiškai bei psichologiškai būtina asmenybės integralumo sąlyga, tai įtraukę į šitą seką dar ir etines nuostatas matysime, jog lengvabūdiškas noras apgauti savo lemtį ir pabėgti į amžiną vasarą yra labai arti bandymo patekti į rojų žemėje.

"Būkite rimti, būkite aistringi, atsibuskite!”
Susan Sontag:

Kaip žinome, rojaus žemėje negali būti iš principo. Tuo labiau – perkamo kelionių agentūroje už pinigus. Tie, kurie vis dėlto baudžiasi ignoruoti šią paprastą tiesą motyvuodami savo visokiomis teisėmis ir uždirbtais pinigais, nusideda puikybe. Tai sunki nuodėmė. Ir už ją reikia kentėti.

Aš jokiu būdu tuo nenoriu pasakyti, kad kelionės į šiltuosius kraštus savaime yra nuodėmė . Anaiptol ne. Tačiau kartu visiškai aiškiai sakau, jog labai daug kas priklauso nuo intencijos ir supratimo, ką, kodėl ir kaip darai vienu ar kitu gyvenimo momentu. Žinoma, mes nepratę taip sunkiai vargti – vertinti savo veiksmus pagal aukštus kriterijus, amžinybės požiūriu – o ir toks poreikis jau senokai modernioje visuomenėje kvestionuojamas kiekviena proga.

Nežinau, ar būtent taip apie katastrofos pamokas būtų galėjusi parašyti prieš pat Naujuosius mirusi viena iškiliausių JAV – ir Vakarų – intelektualų Susan Sontag, tačiau tokia prielaida labai tikėtina perskaičius jos esė apie, pavyzdžiui, Rugsėjo 11-osios pamokas arba NATO operaciją Balkanuose, arba jos patį pirmąjį esė “Pastabos apie banalybę”.

Savo straipsnyje apie teroristų išpuolį Niujorke “New Yorker” savaitraštyje Susan Sontag rašė: ”Tie, kam leista komentuoti įvykį, atrodo, susivienijo publikos infantilizavimo kampanijai. Kodėl niekas nepripažįsta, kad tai buvo ne “baili” ataka prieš “civilizaciją” ar “laisves”, ar “humaniškumą”, ar “laisvąjį pasaulį”, o ataka prieš apsišaukėlišką supervalstybę, lemta tos valstybės specifinės diplomatijos ir konkrečių veiksmų?”

Sontag taip pat griežtai kritikavo ir invaziją į Iraką. Tačiau čia būtina pabrėžti, kad jos kritika buvo tolima infantiliam pacifistiniam patosui prieš bet kokį jėgos vartojimą apskritai.

Susan Sontag, priešingai nei daugelis Amerikos intelektualų, ne atkakliai laikėsi įsikibusi kokios nors vienos doktrinos, o vadovavosi sąžine ir tvirtai tikėjo argumentų galia. Ji nebuvo JAV administracijos kritikė dėl kritikos. Todėl dažnai “plaukė prieš srovę” ir savo pareiškimais kaskart sukeldavo kolegų intelektualų pasipiktinimą. Taip buvo ir NATO (iš tiesų – JAV) operacijos Serbijoje metu - Sontag pritarė kariniam įsikišimui.

Daugelį ypač šokiravo Sontag fašizmo estetikos studija “Kerintis fašizmas”, kurioje ji, analizuodama garsųjį Leni Riefenstahl filmą “Valios triumfas”, atskleidė natūralią, atliepiančią gilumines kūrybos aspiracijas vokiškojo totalitarizmo estetinės sistemos prigimtį.

Tačiau mažai kas galėjo argumentuotai paneigti nejaukias “Kerinčio fašizmo” įžvalgas. Dar nejaukiau buvo pripažinti, kad ir visiškai konkretus, o ne vien tik abstraktus blogis gali būti estetiškai tobulas. Apie ką tačiau ne vienas esame pagalvoję.

Tuoj po Susan Sontag mirties BBC World Service paskelbtame nekrologe sakoma, kad ji buvo “aukščiausia Amerikos avangardo dvasininkė”.

Dvasininkė – taip, nes daugelis ja tiesiog tikėjo ir pasitikėjo. Pagrįstai, nes ji niekada nepasidavė konjunktūrai.

Avangardo pačia plačiausia prasme – taip, nes jos pastangos suvokti, apibrėžti esamas bei numatyti būsimas permainas visuomenėje, kad ir kokios nepatogios jos būtų oficialiajai doktrinai, ne tik “legalizavo” populiariąją kultūrą akademinių sluoksnių apyvartoje, bet ir daugeliu atvejų, paradoksas, skatino tos kultūros vedlius peržengti “inelektualizmą kaip atsinaujinimo stabdį” (Richard Howard, Los Angeles Times).

Tokiais žmonėmis - ikonomis tampama.

1933 metų sausio 16 dieną gimusi kailių pirklio Rosenblatto šeimoje (vėliau Susan prisiėmė savo patėvio pavardę – Sontag), kur intelektualia aplinka nė nekvepėjo, pačioje praėjusių metų pabaigoje Susan Sontag mirė būdama viena įtakingiausių Vakarų intelektualų. Pirmiausia dėl savo nepajudinamo tikėjimo argumento galia ir nepaprastos aistros suvokti pasaulį aplink. Pastangos buvo vainikuotos. O dabar pereikime prie tikrosios šių pastabų intencijos.

Lietuva, spėtinai Vakarų kultūros dalis, niekada nebuvo su savo amžininke Susan Sontag, kuri buvo aistros siekti prasmingo atsinaujinimo simboliu. Ar mes galime įsivaizduoti sąžiningą ir gilių, pagrįstų įžvalgų kupiną lietuvio intelektualo esė, pavyzdžiui, apie Čiurlionio – genialaus dailininko mitą ir, toliau, kodėl mes turėtume pripažinti šią, kad ir galbūt istoriškai pateisintiną falsifikaciją, dėl naujų perspektyvų atvėrimo? Perspektyvų, kurios neįmanomos be nuolatinio skausmingo apsivalymo.

Ar mes galime čia, mūsų visuomenėje, įsivaizduoti adekvačią reakciją į kultūrinę provokaciją? Užtenka prisiminti Laimanto Jonušio svarstymus “Šiaurės Atėnuose” apie Salomėjos Nėries – pilietės laikyseną tais lemtingais metais, susilaukusius arba obskurantiško puolimo už tai, ko pats autorius niekada nesakė, arba bailios tylos. Nieko daugiau.

Netiesa, kad mūsų visuomenė nepasigenda tokio masto asmenybių, kaip Susan Sontag. Veikiau tai mūsų miegančio proto ir atbukusios sąžinės problema.

Lietuva be savo Susan Sontag gyvena jau septyniasdešimt metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: sniegas neskubės tirpti, grįš šaltis (13)

Panašu, jog šalyje pagaliau įsitvirtins tikra žiema, su sniegu pasipuošusiomis apylinkėmis. Nors...

SEB paskelbė naujus įkainius – kai kas brangs dukart (425)

Kaip ir kiti komerciniai bankai, SEB bankas pranešė kad netrukus didins dalies paslaugų...

Vienuoliktasis Dakaro etapas: Žalą buvo ištikęs krachas, greičiausias – Juknevičius (438)

Vienuoliktajame jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio etape sportininkams trečiadienį reikėjo iš Beleno...

Lietuvio įspūdžiai iš audringiausio Hamburgo rajono: radau viską, nuo ko valdžia saugo mūsų šalies žmones (430)

Įsijautęs į nuo alkoholio, prostitucijos, rūkalų ir marihuanos išvalytos Lietuvos įvaizdį...

Avangarde finišavęs Juknevičius: labai gaila Vaido (6)

Vienuoliktasis Dakaro etapas vieniems Lietuvos sportininkams buvo sėkmingas, kitiems labai skaudus....

Šeškus tiki LiAngelo ateitimi: jam reikia pradėti mąstyti europietiškai Jasilionis prisipažino pasinaudojęs Ballų silpnybėmis (11)

Edvinas Šeškus praleido rungtynes dėl kelio skausmų, todėl jo tėvas ir vyriausiasis...

Kaip mylimajam pasakyti, kad vienas jo sekso judesys jums visai nepatinka? (36)

Kiekvieną mėnesį „Women`s Health“ svetainė su trimis „Men`s Health“ atstovais analizuoja...

Vasario 16-ąją bus leista valgyti mėsą (402)

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis – šįmet sutampa su pirmuoju gavėnios...

Jauna moteris dėl tampono neteko ir antros kojos (33)

Amerikietei manekenei, kuri dėl higieninio tampono sukelto toksinio šoko sindromo neteko dešinės...

Mokslininkai aptiko dar vieną vyrų ir moterų skirtumą: kas susijaudinus darosi jų galvose? (12)

Tai, kad moterys ir vyrai yra labai skirtingi, žino visi. Evoliucija ir per tūkstantmečius...