- Tai kuo jūs verčiatės?


Tik ką išėjo kelios raganos - rengiame čia susitikimus, mokomės, buriame. Skaitau iš rankos, iš veidų. Dar viena sritis - personalo atranka.

- Ar sunku tapti ragana? Kokie reikalavimai?

Jeigu norite būti atstumtas giminaičių, draugų, visuomenės - tai galite pabandyti. Tikrai turite to norėti ir žinoti pasekmes.

- Kodėl ir kaip Jūs pasukote šios profesijos link? Turėjo būti sudėtinga gauti informacijos tokiais netradiciniais klausimais...

Tai paprasta. Svarbiausia rasti tai, ką galbūt darai geriau nei kiti, ir tapsi meistru. Daugelis šiuo metu turi hobius. Hobis, mano nuomone, tai tiesiog užžėlęs ir neišnaudotas gyvenimo kelias, kuriuo reikėjo pasukti. Nuo paauglystės domiuosi skaitymu iš veido, eisenos, rašto.

Kokių 15-os pradėjau kaupti žinias užrašų knygutėje. Balzakas savo knygose aiškina, ką reiškia skeltas smakras, vienokia ar kitokia kakta, ką galbūt reiškia eisena. Tuos pastebėjimus rinkdavau ir konspektuodavau. Tikrai negaliu pasakyti, iš kur toks pomėgis ir kodėl jis atsirado. Buvo įdomu, tad tuo keliu ir ėjau. Dabar, aišku, tai daug paprasčiau - literatūros tikrai labai daug.

- Kaip vykdote personalo atranką? Paburiate taro kortomis ir išsiaiškinate - tinkamas žmogus ar nelabai?

Personalo atranka nėra vykdoma astrologijos ar kortų pagalba. Žmonės kai kuriuos pareiškimus rašo ranka ir pagal jų raštą galima nustatyti beveik viską - ar žmogus stilingas, ar kičinis, ar tvarkingas, ar turintis idėjų, ar darbštus, ar drąsus. Raštas gali išduoti beveik viską.

- Ar daug kompanijų naudojasi tokiais netradiciniais metodais?

Yra, tikrai yra. Paskutinis užsakymas iš biuro baldų gamintojos - įmonė rengė savo vakarėlį, kuriame be vyno gėrimo buvo paprašyta ant atvirutės ranka kiekvienam užrašyti ketureilį. Savininkas tuos eilėraštukus susirinko ir atnešė man paskaityti.

- Ar daug galima pasakyti iš tokių atvirukų?

Viską (juokiasi). Vienos merginos raštas buvo pasikeitęs: ji prieš pradėdama dirbti dar rašė dideliu ir tvarkingu raštu, pradėjus jis žymiai sumažėjo. Vadovas pasakojo, kad mergina beveik nebesireiškia veikloje, tapo tyli ir užsidariusi. Ji užgožta, įbauginta - tiesiog nori išnykti, sumažėti, pasidaryti nepastebima - tai ryškiai atsispindi jos rašysenoje.

Jei raidės mažos - autorius nedrąsųs, nepasitikintįs savimi, jei raidės per didelės - vėlgi nieko gero: toks dažniausiai būna narcizas, galvojantis, kad yra vertas ir gali daugiau, per daug pasitikintis savimi. Beje, rašto pasvyrimas prieš antrąjį pasaulinį karą dažniausiai (apie 70%) svirdavo į kairę pusę - tai laisvės, saviraiškos, drąsos ženklas.

Šiuo metu beveik visi rašo su dešiniuoju pasvyrimu, tai rodo susikaustymą. Aišku, tiesiog negali būti kitaip, nes šiuo metu žmogus toks suvaržytas visų rėmų, sistemos, etiketo normų. Kiekvienas labai bijome jų neatitikti. Jokios laisvės saviraiškai - todėl ir raštas pasviro į kitą pusę.

- Koks tinkamiausias rašto dydis?

3-4 mm, maždaug langelio dydžio. Tada aišku, kad žmogus išlaikęs pusiausvyrą, stabilus.

- Dar skaitote iš rankos...

Grafologija, chiromantija - šios sritys yra velniškai senos. Daug garsių žmonių naudojosi šiais būdais: Didro, Balzakas, Prosperas, Napoleonas, Rablė... Kažkuriuo metu tai buvo mada. Tik atitinkamų bruožų žmonės ateina į valdžią. Veide galime pamatyti - bus žmogus kepėjas ar imperatorius.

Rankoje dar lengviau įžvelgti jo gyvenimo vingius. Tai labai sena ir ganėtinai tiksli mokslo šaka. Beje, Napoleonas buvo geras grafologas ir fizionomistas. Žinojo visus savo kareivių vardus, studijuodavo jų veidus, rankas. Tai leido gerai pažinti savo kareivius ir pasiekti tiek pergalių. Juk nelengva atsiminti tūkstančių kareivių vardus... O jis atsiminė.

- Ką buriate iš taro kortų?

Tai būdas pasižiūrėti į ateitį. Jei ateinate pas psichologą, jūs jam šnekėsite valandą, dvi, ir taip porą savaičių. Žmonės, atėję pas mane, nešneka - jie klausosi. Psichologija dar labai jauna šaka, jai turbūt koks šimtas metų. O būrimą kortomis žinome nuo akmens amžiaus.

Tiek laiko, kiek pacientui skiria psichologas, aš skirti negaliu, turiu pusvalandį, per kurį išvardinu, ką rodo kortos. O dažniausiai jos rodo teisingai. Beje, pats būrimas visada buvo psichologija, bet pati psichologijos sąvoka, kaip jau sakiau, yra jauna, todėl būrimo anksčiau taip įvardinti tiesiog nebuvo įmanoma, nes sąvoka dar nebuvo sugalvota.

- O žvaigždės pas jus dažnai apsilanko?

Aš tiesiog negaliu apie tai galvoti. Žinote, Lenai Lolišvili labai rūpėjo, kas pas ją ateina - ar tai prezidentas, ar premjeras, ar ministras pirmininkas, ar, galbūt, prezidentienė. Ji net parašė knygą su visomis fotografijos, po jos turėjo sekti šlovė, pripažinimas, pinigai, bet įvyko priešingai. Dabar juk nieko apie Lenačką nebežinome. Auksinė taisyklė būrėjui - jam niekada neturi rūpėti, kas pas jį atėjo. Kitaip laukia skaudi rykštė.

- Tačiau jūs sutinkate, kad į burtus daugelis žiūri skeptiškai...

Taigi daugelis profesijų paremtos spėjimais - metereologas galvoja, koks rytoj ar kitą vasarą bus oras, politologas bando atspėti, ar prezidentas bus Valdas ar kitas galimas kandidatas. Pasitikime savo intuicija daugelyje gyvenimo aspektų.

- Tai gal galit išburti, kada bus pasaulio pabaiga?

Kai Dievas ir angelai nusileis iš aukštybių ir vieni stos jam dešinėn, kiti kairėn, o treti bus nutrenkti į pragarą (juokiasi). Iš tiesų, tokio kaip pasaulio galo neturėtų būti, kiekvienam jis ateis su laiku. Gal tiesiog norėtumėm visi kolektyviai, kartu užbaigti šias dienas.

Surengtume koncertus, iššautume fejerverkus ir visi kartu smagiai lauktume galo. Deja, su mirtimi kiekvienam tenka susipažinti asmeniškai. Sakoma, kad kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia (mįslingai šypsosi).