KT: R.Paksui kandidatuoti į Seimą leidęs įstatymas prieštarauja Konstitucijai ^{papildyta komentarais}

KT vertino pavasarį priimtą Seimo rinkimų įstatymo pataisą, pagal kurią per apkaltą pašalinti asmenys į parlamentą kandidatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Iki tol po priesaikos sulaužymo kandidatuoti į Seimą buvo draudžiama iki gyvos galvos.

Pastarasis draudimas rėmėsi anksčiau priimtu KT nutarimu. 2004 metais teismas buvo pareiškęs, kad asmuo, sulaužęs konstitucinę priesaiką, daugiau niekada negali eiti pareigų, kurių pradžia siejama su priesaikos davimu, tačiau Europos žmogaus teisių teismas paskelbė, jog toks draudimas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai.

„Vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą - priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas", - trečiadienį paskelbė KT.

Seimo rinkimų įstatymo pataisas parlamentas priėmė atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo paskelbta, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas apkaltos būdu pašalintam politikui kandidatuoti į Seimą yra neproporcingas.

Pakeitęs įstatymą, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama ketverius metus, Seimas buvo atvėręs kelią apkaltos būdu iš prezidento posto pašalintam R.Paksui šį rudenį dalyvauti rinkimuose į parlamentą. Prezidentė pasirašė šį įstatymą, tačiau paragino parlamentarus ir keisti Konstituciją.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

V.Mazuronis: KT sprendimas atėmė iš piliečių teisę pasirinkti

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad „tvarkiečių" lyderis Rolandas Paksas negali dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose, Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis tokį sprendimą vertina kategoriškai neigiamai.

„Toks teisėjų sprendimas iš esmės atėmė iš visų Lietuvos piliečių teisę pasirinkti ir rinktis, ką jie nori, (...) tarp jų iš R. Pakso teisę būti renkamam. Manau, kad toks KT išaiškinimas iš esmės reiškia, kad mes 20 metų gyvename su Konstitucija, kuri prieštarauja Žmogaus teisių ir laisvių konvencijai", - sako V. Mazuronis.

Jis pripažįsta, kad KT sprendimo skųsti negalima, tačiau žada, kad „tvarkiečiai" imsis visų įmanomų teisinių priemonių.

„Mes visomis teisinėmis priemonėmis, o jų dar yra tiek mūsų valstybėje, tiek pačiame Strasbūre, kovosime (...) už tai, kad piliečiai turėtų teisę rinkti ir pasirinkti", - vertindamas KT sprendimą, teigė V. Mazuronis.

Teisininkas: Konstitucinis Teismas laikėsi nuoseklios pozicijos

Konstitucinis Teismas (KT) laikėsi nuoseklios pozicijos, pripažindamas, kad partijos „Tvarka ir teisingumas" lyderiui Rolandui Paksui kandidatuoti į Seimą leidęs įstatymas prieštarauja Konstitucijai, sako buvęs KT teisėjas, teisės profesorius Vytautas Sinkevičius.

Pasak V.Sinkevičiaus, Lietuva privalės suderinti Konstituciją su Europos žmogaus teisių konvencija. Jis pažymėjo, jog ir anksčiau KT yra pasisakęs, jog norint įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą reikia keisti pagrindinį šalies įstatymą.

„KT laikėsi nuoseklios pozicijos, jis pakartojo tai, ką kelis kartus buvo suformulavęs - kad asmuo, kuris sulaužė priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, niekada negali būti renkamas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, negali būti teisėju ir negali užimti valstybės kontrolieriaus pareigų, t.y. negali užimti tų pareigų, kurias norimt užimti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaką, ne bet kokią, o Konstitucijoje numatytą", - žurnalistams KT paskelbus nutarimą sakė V.Sinkevičius.

„Teismas ne kartą anksčiau yra suformulavęs poziciją, kad norint pakeisti situaciją, suderinti Konstituciją ir konvenciją, riekia keisti Konstituciją. Lietuva vienaip ar kitaip privalės suderinti Konstituciją su konvencija, kitaip tariant, privalės nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį praėjus tam tikram laikui asmuo, pašalintas iš pareigų, galės būti renkamas į tas pareigas, kurios susijusios su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu", - kalbėjo buvęs Teismo teisėjas.

Jis taip pat svarstė, jog racionaliausia būtų Konstitucijoje įrašyti, jog tvarką dėl priesaiką sulaužiusio asmens kandidatavimo nustato įstatymas, o ne Konstitucijoje įrašyti konkretų terminą, kurį apkaltos būdu pašalintas asmuo negali būti renkamas į Seimą.