Kriminalinis tango arba valstybininkai amžiams?

Visiems atlėgs, kai išmes dar vieną musę iš šaltibarščių. Perdaug zyzė, perdaug borėjo, nebuvo kontroliuojama. Ar gerai? Nuostabu, valstybiška, aš už. Nuoširdžiai esu prieš V. Usapaskicho neaiškumus ir veiklos būdus ir visokias vokelių ar dešrelių buhalterijas.

Viskas paremta geriausiais interesais ir ketinimais. Valstybės ir patriotizmo idealais, moralia politika. Sutinku.

Lygiai taip pat tie patys valstybininkai išmetė iš lietuviškos politikos valstybininkų gretų Rolandą Paksą. Tiesos ir šviesos vardan. Demokratiškai. Pasirodę kaip valstybininkai.

Dabar naujas valstybinės nomenklatūros triumfas. Vėl viena ar kita pozicija, bet laimė jie. Jau jokio skirtumo, kas su kuo susiporuos ar susitrejins, ar apskritai pereis į politinių svingerių grupę. Mielieji, - mūsų tai nebeliečia kad ir kaip skausmingai tai beskambėtų.

Spjauti į visas galimas koalicijas; vieninteli įdomumas - pasodins ką nors ar ne; bet iš aukštų tribūnų jau pasakyta, kad kaip nesodino, nesodins ir toliau. Blogiausia - pabars. Sodina tik girtus vairuotojus ir vargetas plėšikėlius. Vėlgi viskas teisingai, valstybininkai žino, ką daryti.Taigi ir vėl kartoju- na niekaip manęs neveikia būsimų rinkimų rezultatai ar būsimų koalicijų formos; jos vis vien bus iškreiptos kaip kriminalinėse suvestinėse.

Blogiau, kai jie užuot murdęsi savame purvyne, eina į mus. Iš Vilniaus Pilaitės atima tris ežerus. Statosi Neringoje, net dūmai rūksta. Ir vis plūsta su naujomis iniciatyvomis į žmones. Ar jiems laiką pasukt, ar tabaką uždraust...Revoliucijos nebus, bet maištai galimi, manau, Pilaitėje tam tikras pilietinis kolektyvas ėmė ir susiformavo ne dėlto, kad ten žmonės susiėmė daryti ką pozityvaus, o dėlto, kad ėmė griebtis pačių žmonių - tai miško zoną atimti, tai ežerus privatizuoti. Bet yra gera pusė - tai sąlygoja maištų tikimybę, nekontroliuojamus visuomeninius darinius, ir galbūt prives prie visuotinio flešmobo.

Turiu omenyje, galima tiesiog į viską spjauti. Man smalsu, kaip atrodys lietuviškas viešo rūkymo draudimas. Ar kas nors laikysis valdžios, neturinčios autoriteto, sprendimų. Ar kuri draudimus taiko tik aplinkai, ne sau. Alkoholio draudimas privedė prie SSSR griūties, prisidėjo dar ir Afganistanas ir V.Landsbergiu; ši triada suveikė. Manau, dabartinei sistemai tik to ir reikia – kėsindamasi į paskutinius privatumo likučius, ji gamina sau duobkasius. Cinizmas, kurį rodo mums TV ir spauda, jau pervirš perėjęs, tad atrodo, kad bręsta tylus pilietinis pasipriešinimas savai valdžiai kaip kad SSSR laikais. Kodėl pas mus girti važinėja? Todėl kad nori neklausyti tokios valdžios. Ir čia ne juokai.

Kodėl gausėja kriminalo? Todėl, kad į gatves eina puspročiai, prisižiūrėję ne pusprotiškų gyvenimo būdo laidų apie idiotus ar nuvorišus, ar pasižiūrėję trilerį. Ne, jie eina pjauti ir žudyti dėl kelių litų, nes tą pamatė per TV žinias. Ne per kriminalinę kroniką ar krepšinį – juk ne krepšininkų, o valdžios elgesys yra nusikaltėliškas ir pagal jį yra modeliuojamas žemesniųjų klasių veiksmas. Visąlaik baudžiauninkai savo buityje kiek atsilikdami, bet kopijavo dvarponius, ir madoje ir plėšime, ir dabar ne kas kita. Gatvėse ir pamiškėse siautėjantys banditai tiesiog mėgdžioja TV žinių politinę dalį. Jiems galima, o mums?

Būtent todėl ir revoliucija Lietuvoje nebręsta, būtent todėl, kad ji išsilieja kriminaliniame, antivalstybiniame elgesyje, kadangi nužemintieji žino, kad cinizmas ir nusikaltimai viršuje nebaudžiami; jie mano, kad taip yra ir apačioje (čia tai jie klysta, bet sužino po laiko). Tik ponų teismas išteisins poną, baudžiauninkui ponų teismas uždės grandines. Bet baudžiauninkas ar kolūkietis, vogdamas iš tijūno ar kolchozo lauko, mėgdžioja tijūną, apvaginėjantį poną, ar kolchozo pirmininką, apvaginėjantį valstybę, kurioje tai eina iki pat viršaus. Todėl sakykime kontrabanda kaime, o ir mieste yra toleruojama. Todėl, kad ji labiausiai antivalstybinė. Ir todėl kontrabandininkai labiausiai ir demonstratyviausiai gaudomi. Tiesa, po to patyliukais paleidžiami, jei tai ne pavienės žuvys; viskas susukta ratu –vienas dengia kitą.

O rinkimai diskreditavę save tais pačiais veidais ir vardais; tais pačiais pažadais ir tuo pačiu cinizmu po to. Koks baudžiauninkui skirtumas, kas bus pavieto maršalka, kad ir demokratiškai išrinktas? Jis vadovaus šlėktoms, ne žmonėms.

Tas politikų dėka, ir įkalta baudžiauninkams. Per amžius. Ko galima iš jų reikalauti? Mokesčių ir lažo. Ką jiems duoti – degtinę. Ko iš jų laukti? To paties, kaip visada, visuotinio visuomeninio sabotažo, labai retai revoliucijos, ir visada, kaip taisyklė – antivalstybinės savimonės ir poelgių.

Kada kriminalinis elgesys atsigręš prieš turčius? Bet jie atsitvėrę, o išmuilintas gatves, kuriomis mėgsta špacierauti patys ir jų damos, nusėję vaizdo kameromis ir patruliais. Naktinis rajonų ir kaimų gyvenimas – jų pačių reikalas.

Mane vis dėlto guodžia tai, kad gal įmanoma alternatyva – sąmoningos grupės, imančios maištauti pagal taisykles, o tai jau yra bendruomenės. Jos turi nustatyti žaidimo taisykles ir oligarchams, ir korumpuotoms valdžioms. Ar bent jas pristabdyti. Nustatyti ribas. Tas sluoksnis, kuris galėtų ar gal ir padės viduriniosios klasės pamatus, dabar pristabdytas emigracijoje. Tačiau likę anūkus globojantys pensininkai yra įsiutę, alkani, ir jie yra jėga; beretes, manau, galima išsitraukti iš lentynos. Jaunimui galima ir desantininkų beretes pasimatuoti.

Ir be to, kaip jau kankinančiai seniai mes nematėme mitingų...

Valdžios bijo tik minios, o ne naujos partijos.