aA
Kandidatai į prezidentus sako dalyvaujantys rinkimuose, kad išbandytų save, taptų matomi politinėje arenoje, išsakytų nuomonę, kurią anksčiau tekdavo nutylėti. Taip kai kurie pretendentai užimti Lietuvos vadovo postą teigė trečiadienį surengtoje diskusijoje. Tačiau nė vienas iš jų neatskleidė, kurį iš savo konkurentų palaikytų, jei patys nedalyvautų rinkimuose.
K.Prunskienė: būčiau tankas su sijonu
© A.Solomino nuotr.

Į diskusiją atėjo penki iš septynių kandidatų: socdemų lyderis Algirdas Butkevičius, „darbietė“ Loreta Graužinienė, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis ir buvusi valstiečių liaudininkų vadovė Kazimira Prunskienė. Rinkimuose taip pat varžosi įgaliojimus dabar sustabdžiusi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Kviesti buvo ir valstybės Valdas Adamkus, pirmasis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas bei nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, tačiau dalyvavo tik pastarasis.

K. Prunskienė: joks velnias manęs nenešė

Paklausti, „koks velnias nešė į tą galerą?“, kandidatai vardijo įvairias priežastis. Tik šiemet partijos vadovu išrinktas ir kandidatu automatiškai tapęs A. Butkevičius džiaugėsi kolegų pasitikėjimu. Jis priminė politiko karjerą pradėjęs nuo savivaldybės tarybos nario pareigų, keturis kartus buvęs išrinktas į Seimą. „Kodėl neišbandžius ir prezidento rinkimų?“ – retoriškai klausė parlamentaras.

A. Butkevičius teigė norintis „išbandyti save ir pasitikrinti, kaip gali įgyvendinti idėjas“. Į repliką, kad išbandyti save gali kilnodamas štangą, jis atkirto nuolat tai darantis sporto salėje.

Kolegų pasitikėjimą minėjo ir Seimo narė Loreta Graužinienė. Ją dalyvauti rinkimuose delegavo 13 tūkst. Darbo partijos narių. Paklausta, ar dalyvautų rinkimuose, jei ne partijos sprendimas, L. Graužinienė pripažino, jog „vienas lauke – ne karys“.

K. Prunskienė pusiau juokais patikino, kad „joks velnias manęs neneša (į prezidento rinkimus – DELFI), nes aš su velniu nedraugauju“. Ji teigė jau išbandžiusi panašų darbą pirmaisiais Nepriklausomybės metais, kai dirbo premjere ir siekė Lietuvos pripažinimo bei stengėsi įveikti šalį užklupusią krizę.

Anot valstietės liaudininkės, ją veda įsitikinimas, kad būtina kuo skubiau „sustabdyti kultūrinio ir ekonominio gyvenimo smukdymą“. „Esu pasitikrinusi, todėl savimi nė kiek neabejoju. Tikiu, kad mano žinios ir patirtis reikalingos“, - aiškino ji.

Č. Jezerskas pasakojo nuo 1990 m. dalyvavęs kuriant krašto apsaugos sistemą: „Dirbau įvairiose pareigose. Įstatymas draudė užsiimti politine veikla. Stebėjau, mačiau, kaip išparduodama ir vagiama Lietuva. Pirmiausiai tai pamačiau, kai „Mažeikių naftą“ pardavė. Iki tol nepastebėjau. Tai buvo stambus objektas, nebuvo įmanoma nepamatyti. Kaip sakoma, ne tik parduota, bet ir priedo duota. (…) Nesu didelis specialistas šitoje srityje, bet ir man buvo aišku, kas vėliau buvo atskleista, kad tai buvo afera.“

Atsargos karininkas džiaugėsi, kad įsitraukė į kovą dėl prezidento posto: „Pasakysiu, ką galvoju. Kariškiu būdamas negalėjau sakyti, negalėjau komentuoti.“ Pasak jo, „tautiškumo nėra, kaimas sužlugdytas, nėra Lietuvos, apie kurią mes visi svajojome“.

„Tai buvo geras šansas pasirodyti politinėje arenoje. Labiau tapau matomas“, - kalbėjo Č. Jezerskas.

Kaip teigė V. Mazuronis, prezidento postas jam leistų aktyviau dalyvauti valstybės gyvenime ir įgyvendinti savo idėjas: saugoti „esmines mūsų vertybes“, į kurias šiandien esą „stipriai kėsinamasi“, ir keisti ekonominius dalykus, pilietinius procesus bei požiūrį į žmogų.

„Darbietė“ balsuotų už nušalintąjį prezidentą

Nuo tiesaus atsakymo į klausimą, už kurį iš konkurentų balsuotų, jei patys nedalyvautų rinkimuose, kandidatai išsisuko.

„Visiems simpatizuoju“, - tikino A. Butkevičius. „Nors dėl kaimynystės pasakykite“, - greta sėdinti K. Prunskienė juokais siūlė paremti ją.

Pati valstietė liaudininkė aiškino prieš pusmetį svarsčiusi, kad jei pati nedalyvautų rinkimuose, remtų moterį. Be to, jai esą svarbios ekonominės žinios. K. Prunskienė neslėpė šiokių tokių simpatijų ir socdemams.

„Yra čia asmenybių. Tarp jų esu ir aš“, - užtikrintai kalbėjo pirmoji premjerė.

Č. Jezerskas teigė, kad remtų kandidatą, kuris jį įtikintų, kad „pakeis Lietuvą, atkreips dėmesį į mūsų tautiškumą, pasieks, kad garbė ir prestižas bus gyventi Lietuvoje, vadintis Lietuvos piliečiu, sugrąžins jaunimą iš užsienio“.

Tuo metu L. Graužinienė pareiškė, kad „jei reikėtų rinktis iš čia sėdinčių, savo balsą atiduočiau už R. Paksą“.

Kalbėdami, kokio vadovo Lietuvai reikia, kandidatai vieningai aiškino, kad reikia tvirto, griežto, politiškai nepriklausomo žmogaus. „Kieto prezidento reikia, - teigė K. Prunskienė. – Galiu pasakyti kaip (fenotipologijos specialistas) Markas Lučinas: būčiau tankas su sijonu.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Grigonio ekipos atsakas: galingu spurtu patiesė be lyderio rungtyniavusį „Maccabi“ Lietuvis rezultatyvumu nepasižymėjo

Mariaus Grigonio atstovaujamas Atėnų „Panathinaikos“ atsitiesė po nesėkmės pirmosiose...

Sedekerskio sezonas Eurolygoje pakibo ant plauko: „Baskonia“ vėl pralaimėjo Madride Lietuvis išsiskyrė universaliu žaidimu

Vitorijos „Baskonia“ su Tadu Sedekerskiu atsidūrė ties prarajos riba Eurolygos atkrintamosiose....

Nauja „Messenger“ funkcija jau prieinama ir Lietuvoje: naudotojai skundėsi ne vienerius metus (1)

„ Facebook Messenger“ naudotojai pagaliau buvo išgirsti – programėlės kūrėja „Meta“...