aA
Neseniai iššūkiu buvo pavadintas Estijos, Lietuvos ir Lenkijos žingsnis – šios šalys Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrų pareikalavo prilyginti stalinizmą nacizmui ir taip užblokavo įstatymą, baudžiantį už Holokausto neigimą Europos Sąjungos šalyse.
Kasparas Pocius
Iššūkis būtų lengvai suprantamas. Visas pasaulis, anksčiau ar vėliau išvydęs nežmonišką totalitarinių režimų nusikaltimų mastą ne tik tose teritorijose, kuriose jie dominavo, bet ir likusioje pasaulio dalyje, negali nesutikti, kad šlovinti tai, kas buvo, ir neigti sistemų nusikaltimų neįmanoma. Stalinas ir Hitleris buvo vienodi, jie buvo žmogžudžiai.

Bet lieka nepastebėtas toks niuansas: tol, kol stalinizmo šlovinimas nėra uždraustas, Rytų Europos šalys pasilieka sau teisę šlovinti nacius.

Neofašizmo augimas pastebimas brolių Kaczynskių valdomoje Lenkijoje: šios šalies, kur per Antrąjį Pasaulinį karą Holokausto nusikaltimai buvo pasiekę didžiausią mastą, atstovas Europos Parlamente Maciejus Giertychas išprovokavo protestus vasarį, kai jis išleido antisemitinę brošiūrą, už tai užmokėdamas Europos Parlamento lėšomis ir papuošdamas ją šios institucijos emblema. Ten buvo teigiama, kad „žydai kuria getus patys sau“ ir „antisemitizmas nėra rasizmas“.

Be to, Vakarų Europą glumina ir lenkų neofašistų eitynės, panašios į tas, kurios kovą įvyko Vroclave. Policija ne tik netrikdė eisenos – ji sulaikė du antifašistus, kurių draugai bandė sutrikdyti demonstracijas, skanduojančias tokius šūkius: „Laisva Lenkija – be negrų“. Dešiniajai Lenkijos valdžiai tokie devyniolikto amžiaus pabaigą primenantys šūkiai gyventi netrukdo. Ji geriau persekios krūvą savo tautiečių, komunistų valdymo metais tarnavusių ar netarnavusių KGB.

Mes turime nepaprastai platų fašizmo suvokimo spektrą, į kurį gal ne visada įeina tautininkai ar Šiaulių murzininkai, bet visada pataiko Rolandas Paksas ir kiti „sistemos“ priešai. Iš to seka, kad sistemos priešininkai negailestingai suplakami, o fašistinės tvarkos apologetas Paksas padaromas kairiuoju.
Kasparas Pocius:

Lietuvos dešinieji, turėdami vienintelį priešą – Vladimirą Putiną – ir jį laikydami Sovietų Sąjungos ir jos tradicijų tęsėju, irgi kartais leidžia sau pamiršti ar sušvelninti pasakojimus apie nacių terorą Antrojo Pasaulinio karo metais. Jie švelnina atsiminimus, minėdami Laikinosios Vyriausybės pasiekimus, o jei ir prakalba apie Hitlerio pasekėjų nusikaltimus, tai, žiūrėk, tuoj ims keiksnoti politinį korektiškumą, kuris tarsi juos priverčia pasmerkti rudmarškinius.

Nepaisant to, mes turime nepaprastai platų fašizmo suvokimo spektrą, į kurį gal ne visada įeina tautininkai ar Šiaulių murzininkai, bet visada pataiko Rolandas Paksas ir kiti „sistemos“ priešai. Iš to seka, kad sistemos priešininkai negailestingai suplakami, o fašistinės tvarkos apologetas Paksas padaromas kairiuoju. Fašizmas taip pat nusukamas į kairę, o tai tokiems XX a. sociologams, klasikams, kaip Arendt ar Baumanui, pradėtų kelti milžinišką juoką. Fašizmas išties visada buvo dešinysis, ultrapatriotinis ir provalstybinis.

Todėl brolius Kaczynskius ar Vladimirą Putiną kaltinti fašizmo skiepijimu, sudarant sąlygas jo plitimui, nepalyginti lengviau: minėti klasikai suvokia Hitlerio judėjimą kaip modernios kapitalistinės santvarkos apogėjų. Taigi, fašizmas, nepaisant visų klaidinančių interpretacijų, visada bus valstybės, kietos rankos, vienos tautos pasiilgimo išraiška.

Čia reikia paminėti keistą atvejį: tą pačią dieną, kurią ES vidaus ministrai svarstė, kokios ideologijos minėjimą skelbti antiįstatymišku, Maskvos valdžia uždraudė nacionalbolševikų judėjimą, paskelbusi juos ekstremistais. Šis kairysis nacionalistinis judėjimas, vadovaujamas „odiozinio“ Eduardo Limonovo („Edičkos“) pagarsėjo ne tik tuo, kad praeityje organizavo išpuolius prieš užsieniečius, ne tik tuo, kad savo Tėvyne laiko Sovietų Sąjungą, bet ir tuo, kad paskutiniu metu gana stipriai priešinasi Putino politikai. O Putinas tuo pat metu suorganizavo save remiančių smogikų „Naši“ būrius, kurie, nors dažnai tapatinami su nacionalbolševikais, su jais ir kitomis kairiosiomis grupuotėmis susitinka gatvės susidūrimuose.

Jau šitie du pavyzdžiai akivaizdžiai parodo, kad šiuolaikinei valstybei fašistiniai sentimentai akivaizdžiai artimesni už kairiųjų simbolių naudojimą – juk ne nacistinis, o kairiųjų judėjimas (kurio ideologui priklauso šūkis: „pasaulį reikia ne interpretuoti, o keisti“) visuomet buvo pavojingesnis tiek kapitalizmui, tiek šiuolaikinei valstybei, veikiantiems „iš viršaus į apačią“, kaip ir nacių režime.

Todėl kairiųjų simbolikos – žvaigždės, kūjo ir pjautuvo, naudojamo ne tik stalininės, bet dažnai priešiškai į Stalino politiką žvelgiančios kairės – uždraudimas yra ne tik atsisveikinimas su išties baisia praeitimi, bet ir radikalios šiuolaikinės kairiosios kritikos diskursu, iki šiol plėtojamu laisvesniuose ir labiau pliuralistiniuose už Rytų Europą Vakaruose. Tokia radikalioji kritika ne tiek šlovina stalinizmo idealus, bet dažniau puoselėja radikalios demokratijos, pilietinio protesto alternatyvas neretai despotiškos kapitalistinės santvarkos dominuojamoje teritorijoje.

Ne veltui jau aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje prancūzų filosofas Michelis Foucault, rašydamas apie savo kolegų Gilles‘o Deleuze‘o ir Felixo Guattari knygą „Antiedipas“ pavadino ją įvadu į antifašistinį gyvenimo stilių. Tokio stiliaus elementų – radikalių alternatyvų vyraujančio kapitalizmo dvasiai – Rytų Europai trūks dar ilgai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (32)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (35)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir skandalu tapęs įvykis (44)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Wolterso žmonai stiprybės linkėjęs Jasikevičius: tai gera pamoka komandai (21)

Šarūnas Jasikevičius vis dar nededa taško sunkiame periode, apie kurį kalbėjo jau ne sykį....

Nuslėpti pasikėsinimai į sovietų generalinius sekretorius: kaip išaiškinti sąmokslai ir kodėl visi mėginimai buvo nesėkmingi (81)

Pasikėsinimai į valstybių vadovus vykdomi visame pasaulyje. Ir tik Sovietų Sąjungoje dėl...

„Panathinaikos“ strategui po pertraukos patiko tik „Žalgirio“ arena

Rickui Pitino amerikietiška bendravimo maniera padeda aplenkti nemalonius klausimus, bet duoda mažai...

Pralaimėjimų šleifo nusikratę žalgiriečiai žavėjosi savo energija, Lekavičius nuo komentaro išsisuko (2)

Po pergalės prieš Atėnų „Panathinaikos“ „Žalgirio“ rūbinėje aidėjo juokas,...

Savaitgalį laukia mažesnis šaltukas

Šeštadienio naktį dar spės pasnigti daugelyje šalies vietovių, bet sniego iškris nedaug....

Sunku patikėti tokiomis kainomis: lietuvius gundo butais šalia jūros kranto už 7,5 tūkst. eurų (77)

Lietuvių susidomėjimas užsienio NT rinka neblėsta, o ypač, kai parduodamas turtas kainuoja itin...

Vakaro viešnios nepagailėjo intriguojančių detalių – iškirpčių ir gilių skeltukų (60)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre startavo „Žmonių“...