Konservatoriams kyla grėsmė atiduoti Kauną N.Venckienei?

Tuo metu Lietuvos karo akademijos docentė Jūratė Novargrockienė sako, jog konservatorių rinkėjas yra pastovus, tad didžių pergalių buvusios teisėjos Neringos Venckienės rėmėjams ji neprognozuoja.

Konservatoriai Kaune laimėjo dvi kadencijas iš eilės

Kauno mieste yra aštuonios vienmandatės apygardos, viena – Kauno rajone. Konservatoriai visose šiose apygardose, išskyrus Dainavos, laimėjo dvi kadencijas iš eilės.

Pavyzdžiui, Šilainių apygardos gyventojai dvi kadencijas balsavo už Rimantą Joną Dagį, Aleksoto-Vilijampolės – už Rytą Kupčinską, Centro – už Vincę Vaidevutę Margevičienę, Žaliakalnio – už Rasą Juknevičienę, Kalniečių – už Arimantą Dumčių, Pramonės – už Kazimierą Starkevičių, Panemunės – už Vidą Mariją Čigriejienę.

Kauno rajone 2008-aisiais ir 2004-aisiais mandatą iškovojo Donatas Jankauskas.

Vienintelėje Dainavos apygardoje tris kadencijas iš eilės laimėjo Kęstutis Glaveckas, priklausantis Liberalų sąjūdžiui, tačiau šiuose rinkimuose politikas jau tikriausiai nedalyvaus.

Šioje apygardoje savo kandidatūrą žada kelti N. Venckienei prijaučiantis ir konservatorius palikęs parlamentaras Saulius Stoma, konservatoriai iškėlė Kazimiero Kuzminsko kandidatūrą.

Prieš R. Juknevičienę Žaliakalnio apygardoje iš N. Venckienės rėmėjų pusės kovos Nepriklausomybės aktos signataras Algirdas Patackas.

A.Ramonaitė: antrame ture Kaune gali susigrumti TS-LKD ir N.Venckienės kandidatai

Politologė A. Ramonaitė teigia, kad, jos nuomone, Kaune konservatorių pozicijos dėl Garliavos istorijos gali susvyruoti, nors ji nesiryžo prognozuoti, ar „Drąsos kelio“ kandidatai galėtų nurungti konservatorius, jei patektų į antrą rinkimų turą.

„Kaunas yra išskirtinis miestas, ten tie įvykiai aštriau jaučiasi. Kiek man tenka bendrauti su kauniečiais, tai jų nuotaikos labai skiriasi nuo nuotaikų Vilniuje. Aš labai tikiu, kad ten „Drąsos kelio“ partija susišluoti daug balsų. Tik klausimas, ar tų balsų vienmandatėse užteks pergalei, nes laimėjimui reikia surinkti ne šiaip daug balsų, o daugumą“, - svarstė A. Ramonaitė.

Politologė taip pat sako nelaikanti Kauno išimtinai konservatoriams palankiu miestu, nes kai kurių kandidatų laimėjimai gali būti susiję ir su gyventojų palankumu jų atstovaujamai partijai. Bet kokiu atveju mokslininkė sako nenustebsianti, jeigu antrajame rinkimų ture konservatorių kandidatams teks kautis su N. Venckienės rėmėjais.

„Kad N. Venckienės žmonės surinks tikrai daug, tuo net neabejoju, bet ar to užteks persverti rezultatui, tai į tokį klausimą atsakymo kol kas nėra“, - teigė politologė.

M.Jastramskis: N.Venckienės rėmėjams koją gali pakišti dviejų turų sistema

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis pritaria, kad Kauno rinkėjų nuostatos šiek tiek skiriasi nuo visos Lietuvos rinkėjų nuomonės, bet, jo teigimu, pergalę vienmandatėje apygardoje užtikrina konkretaus asmens įdirbis.

„Manau, kad teisingai sakoma, jog Kaunas ir Kauno rajonas yra ypatingas, nes vieninteliame Kaune savo laiku populiari buvo Lietuvos laisvės sąjunga su Vytautu Šustausku priešakyje, nemažą frakciją savivaldybėje yra turėjusi Stanislovo Buškevičiaus „Jaunoji Lietuva“. Tad sakyčiau, kad kauniečiai yra pagaulūs tokioms partijoms ar judėjimams“, - DELFI teigė M. Jastramskis.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad balsavimas savivaldos rinkimuose ar Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje nėra tapatus balsavimui vienmandatėje apygardoje, kurioje konkuruoja asmenys, o ne partijų sąrašai.

„Viemandatėse žmonės balsuoja pagal asmenybes, o ne pagal sąrašą, todėl labai svarbu, ką jie iškels. Tarkime, pati N. Venckienė savimi labai pasitiki, nori mesti iššūkį Irenai Degutienei (ji kandidatuoja Naujamiesčio apygardoje Vilniuje – DELFI), bet jeigu pasižiūrėtume kad ir į Kauno kaimiškąją apygardą, kur realiai N. Venckienė turėtų eiti, tačiau TS-LKD ten labai tvirtai įsitaisiusi – tris iš keturių kartų konservatoriai ten laimėjo nuo 1996 m., kai laimėjo Vytautas Landsbergis“, - pasakojo M. Jastramskis.

„Abejoju, ar kas nors iš N. Venckienės sąrašo galėtų imti ir „įsipaišyti“ į tokias tvirtas apygardas“, - pridūrė mokslininkas.

Jis priminė, kad norint būti išrinktam vienmandatėje rinkimų apygardoje, reikia pereiti du turus – į antrąjį turą ateina mažiau žmonių nei į pirmąjį, tuo tarpu TS-LKD balsuotojai yra pastovūs ir vieni uoliausių.

J.Novagrockienė: nemanau, kad N.Venckienė turi daug šalininkų

Lietuvos karo akademijos docentė J. Novagrockienė savo ruožtu teigė nemananti, kad N. Venckienės arba Dariaus Kuolio rėmėjai galėtų nurungti konservatorių ar kitų stiprių partijų kandidatus.

Ji pabrėžė, kad TS-LKD rinkėjas yra labai pastovus ir į rinkimus ateina beveik visada, tad tikimybė, jog į rinkimus ims masiškai plaukti iki tol balsuoti neidavę žmonės, kurie susižavėjo „Drąsos kelio“ ar „Lietuvos sąrašo“ idėjomis, menka.

„Aišku, yra tikimybė, kad nedidelė dalis rinkėjų nubyrės ir pasirinks balsuoti ne už konservatorius, o už N. Venckienės šalininkus, bet aš nemanau, kad buvęs konservatorių rinkėjas rinktųsi būtent juos“, - svarstė J. Novagrockienė.

Paklausta, ar negali būti taip, kad rinkimų baigtį vienmandatėse apygardose pakeis iki šiol nebalsuodavę gyventojai, kuriems Garliavos drama pasirodė itin svarbus įvykis, J. Novagrockienė atsakė neigiamai: jos teigimu, situaciją keistųsi, jeigu kas nors dramatiško nutiktų prieš pat rinkimus.

„Šiuo metu tokių kritinių įvykių ir nemanau, kad atsibustų tas „miegantis“ rinkėjas, kuris į rinkimus neina“, - sakė mokslininkė.

DELFI primena, kad remiantis „Spinter tyrimų“ apklausa už N. Venckienės „Drąsos kelią“ balsuoti buvo pasiryžę 3,5 proc. gyventojų.