Kodėl Lietuvoje nesulaukiame Rusijos prezidento?

Per 16 nepriklausomybės metų Lietuvoje apsilankė beveik visų didžiausių pasaulio valstybių lyderiai, kai kurie net po kelis kartus. Tačiau didžiausios Lietuvos kaimynės Rusijos vadovas dar niekada nebuvo atvykęs. Tuo tarpu Lietuvos prezidentai jau kelis kartus lankėsi Maskvoje: Algirdas Brazauskas - 1997 metų rudenį, Valdas Adamkus – 2001 metų pavasarį. Be to, 2003-iaisiais Sankt Peterburgo jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometinis Lietuvos vadovas Rolandas Paksas.

Tiesa, pernai V.Adamkus atmetė Rusijos kvietimą atvykti į Maskvą gegužės 9-ąją dalyvauti pergalės prieš nacius 60-mečio iškilmėse. Tąkart Lietuvos visuomenė, pasinėrusi į karštas diskusijas, pasidalijo į dvi stovyklas. Tvirtinimai, kad ignoruodami Rusijos vadovo kvietimą ateityje sulauksime kerštingos reakcijos - esą blogės ir politiniai, ir ekonominiai santykiai – lyg ir nepasitvirtino.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai Lietuvos santykius su kaimynine Rusija linkę vertinti kaip „nuosekliai plėtojamus“. Tokia pozicija grindžiama argumentais, jog pasirašytos svarbios bendradarbiavimo ir kitos sutartys tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos.

Žvelgiant į nesenus įvykius galima buvo numanyti, jog kai kurie jų privers Rusiją pademonstruoti savo nagus ir tai padidins įtampą dvišaliuose santykiuose. Tačiau net ir „karščiausios“ pastarųjų metų aktualijos neįnešė didesnės destrukcijos Lietuvos ir Rusijos santykiuose. Naikintuvo Su 27 padarytą žalą Rusija iš karto sutiko atlyginti, sklandžiai vyko bendradarbiavimas su rusų tarnybomis dėl įvykio tyrimo. „Mažeikių naftos“ reikalų tikrai negalima vadinti grynai politiniu dalyku, kadangi šioje istorijoje dalyvauja tiktai vienas politinis subjektas – Lietuvos Vyriausybė. Likusieji – teisinės įstaigos ir verslo struktūros. Todėl reikėtų vengti klaidingų spekuliatyvių vertinimų, kai „Mažeikių naftos“ reikalai tapatinami su Lietuvos ir Rusijos vyriausybių santykiais.

Vokietijos ir Rusijos sutartis dėl Šiaurės Europos dujotiekio (ŠED) tiesimo per Baltijos jūrą – skausmingas klausimas visos Europos valstybėms, ir tai ne Lietuvos ir Rusijos, o Rusijos ir Europos šalių santykių problema. Rusija, tarsi norėdama apmalšinti kilusias aistras, jau pažadėjo suteikti galimybę nusitiesti dujotakio atšakas visoms to pageidaujančioms šalis.

Tad kokios priežastys lemia, jog didžiosios Rytų kaimynės lyderis net neketina apsilankyti Lietuvoje? Diplomatai laikosi nebylios pozicijos, politologai neranda vieningo atsakymo ir siūlo gausybę paaiškinimų, o Lietuvos politikai siūlo dar palaukti.

Lietuvos ir Rusijos pareigūnai tvirtina, jog Rusijos prezidentas V.Putinas Lietuvoje tikriausiai neapsilankys, nors kvietimas įteiktas jau prieš kelerius metus. Diplomatai teigia, kad vizitui vis dar rengiamasi, tačiau niekas negali pasakyti bent apytikrės jo datos. Apsilankyti Lietuvoje Rusijos vadovui trukdo akivaizdžiausios istorinės ir politinės aplinkybės.

Šiuo metu pačiai Rusijai Kremliaus šeimininko vizitas į Lietuvą nebūtų naudingas, nes čia jam pasaulio žiniasklaidos akivaizdoje neišvengiamai tektų kalbėti ir atsakinėti į klausimus Maskvai nemalonia TSRS okupacijos tema. Tikėtina, jog šia tema būtų pateikti kur kas aštresni klausimai, nei V.Putino vizito Vengrijoje ir Čekijoje metu.

Skirtingas šalių požiūris į TSRS okupaciją iškeltų ne tik klausimus dėl okupacijos žalos atlyginimo, bet pareikalautų atsakymų į daugelį iš tarybinių laikų likusių neišspręstų problemų, pavyzdžiui, dėl Sankt Peterburge laikomų ir negrąžinamų vertybių, kurios buvo išvežtos iš Vilniaus, dėl KGB archyvų ir kt. Istorinės aplinkybės – viena didžiausių Rusijos santykių su Lietuva žaizdų, ant kurios druskos pilti didžioji kaimynė neketina leisti.

Lietuvos įsijungimas į europines ir transatlantines struktūras, visų pirma į NATO, taip pat lemia V.Putino vengimą atvykti. Rusijoje dar labai daug kas vertina Baltijos šalis kaip savą, bet prarastą erdvę. Prezidentas, matyt, suvokia, kad nebūtų suprastas, jeigu važiuotų į valstybę, kuri, anot rusų radikalų, „išdavė Rusiją“ įstodama į NATO.

Apskritai Rusija neprieštarauja, kad kaimynai stotų į kokias nors sąjungas ar aljansus, tačiau pasisako prieš NATO kariuomenę savo pasienyje. Tai sugalvojo ne V.Putinas. Dar tuomet, kai iro TSRS, Amerikos, Anglijos ir Prancūzijos vadovai B.Jelcinui žadėjo, kad NATO kariuomenė nestovės palei visą sieną su buvusia TSRS teritorija, todėl Rusija nusileido Vokietijos susijungimo klausimu. Dabar didžioji Rytų kaimynė ir piktinasi – o kaip su pažadais?

Taigi, kol kas Kremlius nepateikė jokio atsakymo į kvietimą apsilankyti Lietuvoje. Diplomatine kalba tai reikštų kaip ne itin palankią poziciją Lietuvos atžvilgiu. Toks delsimas, prisidengiant neva itin užimta Rusijos prezidento dienotvarke, neatrodo labai įtikinamas argumentas ir rodo tikrąjį Rusijos požiūrį į Lietuvą, kaip į pretenzingą kaimyną: „Ačiū už kvietimą, mes nesakome, kad neatvyksime, tačiau viskas priklausys nuo jūsų elgesio“.

V. Putino apsilankymas Lietuvoje būtų puikus diplomatinis ženklas Lietuvai, neabejotinai įnešantis gero vėjo dviejų šalių santykiuose. Tokio rango, kaip Rusijos prezidento, vizitui, paprastai pradedama rengtis mažiausiai prieš pusmetį. Tačiau nei šių metų, nei kitų metų pirmojo pusmečio vizitų planuose įrašo apie V. Putino apsilankymą nėra. Matyt būsimai delegacijai vadovaus jau nebe dabartinis Kremliaus šeimininkas.