Kodėl į Briuselį veržiasi ketvirtadalis Seimo

Daugiausiai, 15 parlamentarų į Briuselį bando patekti su socialdemokratų rinkimų sąrašu. Į Briuselį braunasi ir eiliniai seimo nariai, ir parlamento vicepirmininkai, komitetų, komisijų vadovai.

Parlamentarai jau dėlioja būsimus darbus – Lietuvos ir Europos labui ir skaičiuoja kokią algą gautų sėkmės atveju, – praneša „Info TV“.

Parlamentarus sąrašo viršūnėse kelia dvi partijos. Liberalų sąjūdis pirmuoju iškėlė Gintarą Steponavičių, trečiuoju – Petrą Auštrevičių. „Darbiečių“ sąrašo viršūnėje – Viktoras Uspaskichas, Vydas Gedvilas ir Kęstutis Daukšys. Visi šie politikai sako nė neabejosiantys, ar seimo nario mandatą keisti į kėdę Briuselyje. 

„Mes ne pavieniais veiksmais, o kaip bendraminčiai Europos parlamente galime padaryti daug, nebūsiu pasyvus ar tylus liberalų šeimos dalyvis, o su savo idėjomis, su komanda galime į priekį stumtelėti ne vieną projektą, kuris ir Lietuvai, ir visai Europai būtų svarbus“ – „Info dienai“ sakė vienas iš liberalų lyderių G. Steponavičius. 

Gediminas Kirkilas

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, nebijantis, kad dirbant Briuselyje rinkėjai Lietuvoje jį pamirštų. „Galima būti ir Briuselyje, ir Strasbūre, bet išlikti aktyviu ir Lietuvoje – dalyvauti partijos veikloje, manau, tą daro daugelis Europos parlamento narių. Aš galėčiau dirbti užsienio reikalų, nacionalinio saugumo komitete, galbūt transporto, energetikos srityse, kas dabar aktualu Lietuvai “ – apie ateitį svarsto Seimo vicepirmininkas G. Kirkilas. 

Po Europos parlamento rinkimų Seime gali atsilaisvinti vos kelios kėdės – daugumai parlamentarų skirtos vietos rinkiminių sąrašų viduryje ar pačioje apačioje, tačiau net kai kurie ir į sąrašo galą nustumti parlamentarai sako besitikintys sėkmės rinkimuose – bilieto į Briuselį. 

„Gaila, kad esu šeštas sąraše, bet turiu realių vilčių dirbti Europos parlamente“, – „Info dienai“ teigė konservatorius Kęstutis Masiulis. Konservatorius tikina, kad ne dėl akių dalyvauja rinkimuose: „Niekada nežaisčiau nesąžiningo žaidimo, man visos apgaulės man kelia nepasitenkinimą, aš rimtai noriu ten patekti, rimtai dedu pastangas“.

Paskutiniu numeriu į rinkimų sąrašą įrašytas darbietis Vytautas Gapšys teigia kol kas lagaminų į Briuselį nesikraunantis, bet turintis vilčių: „yra žmonių, kurie yra pasiryžę reitinguoti, sakė, norime tave matyti aukštesnėje pozicijoje, kiekvienam iš jų dėkoju“.

Savo galimybių išvykti į Briuselį sako nenuvertinantys ir Liberalų sąjūdžio sąraše trečią vietą gavęs Petras Auštrevičius, Darbo partijos sąraše trečias – Kęstutis Daukšys, socialdemokratų vienuoliktu į sąrašą įrašytas Algirdas Sysas, tvarkiečių devintu įrašytas Petras Gražulis., konservatorių sąraše dvidešimtą vietą gavęs Rokas Žilinskas. 

Keli parlamentarai nė neslepia, kad į Europos parlamentą patekti nei tikisi, nei nori. „Aš nesu mažas vaikas – būdamas aštuntas sąraše nebūsiu išrinktas“ – partijos, o ne asmeninį sprendimą atskleidžia konservatorius Arvydas Vidžiūnas. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas „Info dienai“ teigė, kad nei Seimas buvo jo svajonių darbas, nei Europos parlamentas. „Šiandien esu sąraše be pretenzijų ir, tiesą sakant, be galimybių – būnant 5 vietoje sąraše, vargu, ar aš į pirmą ar antrą vietą pakilčiau, nes įsivaizduojame, kad galėtume gaut 1 arba 2 mandatus“, - savo galimybes vertina E. Gentvilas.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis atskleidžia, kad jo dalyvavimo rinkimuose tikslas – partijos reklama. „Tai didelė finansinė parama partijai – ir padėjėjai, komunikacija ir viešinimas, visa tai yra didelės galimybės partijai būti matomai“, – teigė R. Žemaitaitis. 

Remigijus Žemaitaitis

© DELFI / Valdas Kopūstas

Europarlamentarų alga – triskart didesnė nei eilinio seimo nario. Be to per metus skiriama po 14 000 litų kelionėms, apmokamos visos kelionių į Strasbūrą išlaidos, skiriamos išmokos už dalyvavimą plenariniuose posėdžiuose, skiriami dienpinigiai parlamentinei veiklai, per mėnesį europarlamentarai gali skirti apie 70 000 litų padėjėjų algoms.

Kovą „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad socialdemokratai turėtų iškovoti tris vietas Briuselyje, „tvarkiečiai“ ir konservatoriai – po du mandatus, „darbiečiams“, liberalams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ir žaliųjų sąjungai turėtų tekti po vieną mandatą.