Ketveri LiCS metai valdžioje – kova už PVM lengvatas bei prieš automobilių apmokestinimą

DELFI siūlo prisiminti Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos nuveiktus darbus per ketverius kadencijos metus.

Dėl PVM lengvatų prarado pirmininką

Po Seimo rinkimų susiformavus valdančiajai koalicijai, liberalcentristai buvo priversti sudaryti neformalų liberalų bloką su Liberalų sąjūdžiu ir Arūno Valinsko vadovaujamais „prisikėlėliais“, kad atremtų kai kuriuos konservatorių siūlymus. Beje, tuo metu, kai buvo suformuota koalicija, liberalcentristams vadovavo Artūras Zuokas, kuris vėliau pasitraukė ir iš Seimo, ir iš partijos.

Konservatoriai siekė ties 20 proc. lygmeniu suvienodinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčius, tačiau liberalcentristams, liberalams ir „prisikėlėliams“ pavyko įtikinti didįjį koalicijos partnerį pridėtinės vertės mokestį (PVM) didinti iki 19 proc., nors šiuo metu PVM vis tiek siekia 21 proc.

Liberalcentristai parėmė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimą nuo 24 proc. iki 21 proc., tačiau liberalusis flangas, kuriam priklausė ir liberalcentristai, nesugebėjo pasipriešinti pelno mokesčio didinimui nuo 15 proc. iki 20 proc. Tiesa, vėliau pelno mokestis grąžintas į pradinį lygmenį.

Patys liberalcentristai teigia pasiekę, kad nebūtų įvestas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis ir tai iš dalies tiesa – NT mokestis nebuvo įtrauktas į antikrizinį planą, nors konservatoriai to siekė. Tačiau nuo šių metų pradžios 1 proc. tarifu buvo apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija 1 mln. litų. Didžioji LiCS frakcijos narių dalis šiam projektui pritarė (8 iš 10 dalyvavusiųjų posėdyje).

Liberalcentristai kartu su Liberalų sąjūdžiu taip pat priešinosi konservatorių siekiui naikinti visas PVM lengvatas, išskyrus šildymą. Liberalcentristai norėjo palikti lengvatas šildymui, vaistams (išskyrus maisto papildus), knygoms, spaudai, viešbučiams bei kultūros renginiams, tačiau lengvatos paliktos tik šildymui ir vaistams. Tiesa, PVM lengvatos iš Seimo privertė trauktis tuometinį LiCS vadovą A. Zuoką – Seimui nepritarus jo ir dar kelių dešimčių parlamentarų siūlymui nustatyti standartinį 20 proc. PVM tarifą ir sugrąžinti visas lengvatas, A. Zuokas atsisakė Seimo nario mandato.

Anot liberalcentristų, jie pasiekė, kad nebūtų įvestas automobilių mokestis. Seimas buvo pritaręs įmonių automobilių apmokestinimui, tačiau prezidentas Valdas Adamkus teisės aktą vetavo. Galiausiai, Liberalų sąjūdis, liberalcentristai ir „prisikėlėliai“ nutarė paremti prezidento veto, tad įmonių automobilių apmokestinimas buvo atšauktas.

Konservatoriai kalbėjo ir apie visuotinį fizinių asmenų automobilių apmokestinimą, bet koalicijoje dėl to sutarta nebuvo, nors tuometinis liberalcentristų lyderis A. Zuokas tokios galimybės neatmetė, nes, jo teigimu, tam tikras mokestis už ekologiją taikomas daugelyje valstybių.

Nesugebėjo pasipriešinti dėl II pakopos pensijų fondų

Tačiau liberalcentristai, net ir pasitelkę Liberalų sąjūdį bei „prisikėlėlius“ nesugebėjo pasipriešinti konservatoriams dėl pervedimų į II pakopos pensijų fondus. Kaip žinoma, pervedimai į privačius pensijų fondus iš pradžių buvo sumažinti nuo 5,5 proc. iki 3 proc., vėliau iki 2 proc., o šiuo metu tesiekia 1,5 proc.

Vis tik LiCS savo programoje rašo, jog siekė ir sieks, kad „būtų grąžintos įmokos į privačius pensijų fondus“.

Liberalcentristai koalicijos partneriams taip pat pamėtėjo idėją apie natūrinius mainus, kai valstybė ir savivaldybės neatsiskaito su įmonėmis, o šios savo ruožtu negali sumokėti mokesčių ir dėl to nebegali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tačiau šios idėjos liko neišgirstos.

Per kadenciją nubyrėjo ir pasipildė naujais nariais

Per ketverius kadencijos metus liberalcentristų frakcija kiek nubyrėjo – prarado partijos pirmininką A. Zuoką, kuris pasitraukė iš Seimo ir iš partijos, o vietoje jo, į Seimą atėjusi Agnė Zuokienė nutarė dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje.

Į Mišrią Seimo narių grupę vėliau perėjo ir A. Zuoko bendražygis Žilvinas Šilgalis, į parlamentą patekęs su liberalcentristais. Partiją paliko ir į Liberalų sąjūdį išėjo Seimo narys Arminas Lydeka.

Tačiau 2011-aisiais prie LiCS prisijungė A. Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija. Tiesa, tuo metu ji buvo skilusi pusiau – dalis jos narių tapo Gedimino Vagnoriaus vadovaujamos Krikščionių partijos arba frakcijos nariais, dalis liko su A. Valinsku – ši grupė ir tapo LiCS dalimi.

„Prisikėlėliams“ prisijungus prie LiCS, padaugėjo liberalcentristų vadovaujamų ministerijų. Iš pradžių LiCS priklausė sveikatos reikalų bei vidaus reikalų postai, o „prisikėlėliams“ - aplinkos apsaugos ir kultūros ministrų portfeliai. Tačiau Lietuvoje kilus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNT) skandalui ir kilus grėsmei, jog LiCS pasitrauks iš vyriausybės, partijai nepriklausantis kultūros ministras Arūnas Gelūnas pareiškė prisidedąs prie Liberalų sąjūdžio.

Tad šiuo metu liberalcentristai atsakingi už sveikatos apsaugą, kuriai vadovauja Raimondas Šukys (anksčiau buvo Algis Čaplikas), taip pat vidaus reikalus – vidaus reikalų ministru dirba Artūras Melianas (anksčiau buvo Raimundas Palaitis). Aplinkos apsaugos ministerijai nuo pat pradžių vadovauja buvęs „prisikėlėlis“ Gediminas Kazlauskas.

FNTT skandalo metu teko kovoti su konservatoriais

Valdančiosios daugumos gyvavimo metu buvo ne vienas atvejis, kai susvyravo koalicijos pamatai, bet didžiausias pavojus koalicijos gyvavimui kilo prasidėjus vadinamajam FNTT skandalui, kai liberalcentristai atkakliai gynė savo vidaus reikalų ministrą R. Palaitį, atleidusį FNTT vadovus, įtariamus svarbios informacijos nutekinimu, o konservatoriai juos gynė ir reikalavo atleisti vidaus reikalų ministrą.

Kaip žinoma, R. Palaitis, motyvuodamas, jog gavo raštą iš Valstybės saugumo departamento (VSD), panaikino FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado ir direktoriaus Vitalijaus Gailiaus teisę dirbti su įslaptinta informacija ir tuo pagrindu atleido juos iš užimamų pareigų.

V. Giržadas buvo įtariamas galimai nutekinęs informaciją apie Lietuvos banko ir Vyriausybės planus nacionalizuoti banką „Snoras“, o V. Gailius nesutiko jo atleisti, kai ministras to pareikalavo.

Vidaus reikalų ministro pusėn stojo prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors R. Palaitis galiausiai vis tiek atsistatydino, o jį pakeitė A. Melianas.

Dabartinis LiCS pirmininkas A. Čaplikas yra sakęs, kad likti valdančiojoje koalicijoje liberalcentristų prašė prezidentė D. Grybauskaitė.

Tęsė sveikatos įstaigų tinklo pertvarką

Sveikatos apsaugos sektoriuje liberalcentristai ėmėsi riboti didmenininkų ir mažmenininkų taikomus nekompensuojamųjų receptinių ir nereceptinių vaistų antkainius, taip pat vykdė III-iąjį sveikatos įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo etapą, kuris opozicijos buvo vertinamas gana neigiamai.

Kai kurios įstaigos buvo sujungtos arba prijungtos prie kitų, atokiuose regionuose nebeliko mažai pacientų sulaukiančių chirurgijos ir akušerijos skyrių, mat laikytasi nuomonės, jog pigiau pacientą nuvežti į rajono centrą ir ten suteikti visas reikiamas paslaugas nei išlaikyti pusę ar ketvirtį gydytojo etato ligoninėje, kur tik retsykiais užklysta pagalbos prašantys piliečiai.

Reformuojant sveikatos priežiūros įstaigas penkiuose didžiausiuose miestuose turėjo likti po vieną ministerijai pavaldžią respublikinę ligoninę, kitos ligoninės turėjo būti regioninės bei rajoninės.

Tačiau kai kurios sveikatos įstaigos pasipriešino galimam jungimui – pavyzdžiui, neprijungtas liko Onkologijos institutas, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė nesujungta su Vilniaus gimdymo namais, neprijungta Klaipėdos vaikų ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė nebuvo sujungta su Klaipėdos universitetine ligonine.

Per kadenciją keitėsi ir ministrai – iš pradžių sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjo A. Čaplikas, tačiau 2010-ųjų metų pradžioje jis pasitraukė iš posto, mat Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo sulaikiusi viceministrą Artūrą Skiką, o pats A. Čaplikas sakė nebejautęs didžiausios koalicijos grandies – konservatorių – palaikymo.

Bandė gaivinti žlugusią renovaciją

Viena nesėkmingiausių šios Vyriausybės veiklos sričių, ekspertų nuomone, yra daugiabučių namų renovacija, už kurią formaliai atsakinga Aplinkos ministerija, nors sprendimai ministrų kabinete buvo priimami kolegialiai. Tiesa, ministerija bandė gaivinti renovaciją, siūlydama įvairias mokesčių lengvatas, tačiau procesas iš mirties taško nepajudėjo.

Šiuo metu renovuojant daugiabutį namą valstybė kompensuoja 30 proc. renovavimo išlaidų – 15 proc. įprastai ir dar 15 proc., jeigu šilumos energijos sąnaudos sumažinamos 40 proc. Likusią reikiamų lėšų dalį siūloma skolintis su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Iki krizės valstybė dengdavo iki 85 proc. renovavimo išlaidų.

Ekspertai sako, kad didžiausia kliūtis daugiabučių renovacijai – PVM lengvata šildymui ir kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį socialiai remtiniems žmonėms. Jų nuomone, gaudami valstybės dotacijas ir nepatirdami, ką reikštų apmokėti šildymo sąskaitas su įprastu PVM tarifu, gyventojai yra linkę išlaikyti status quo .

2010-aisiais Aplinkos ministerija parengė renovacijos programos gaivinimo planą, kuriuo paėmusiems paskolą būsto renovacijai buvo siūlomos gyventojų pajamų ir būsimojo nekilnojamojo turto mokesčių lengvatos. Plane taip pat buvo siūloma leisti skolinti specialaus renovacijos fondo lėšas ne tik daugiabučių, bet ir bendrabučių, individualių namų, pastatytų iki 1993 m., modernizavimui, tačiau planai taip ir liko planais.