Motina, Motinėlė, Mama - kiek daug atspalvių, intonacijų esama šiame švelniame, magiškame žodyje, kuriuo beveik visi pradedame savo bendravimą, kalbėjimąsi su šio pasaulio žmonėmis.
© Corbis/Scanpix
I

Net ir užkietėjusiam nusikaltėliui šis žodis yra šventas – gal būt dėl to, kad tai vienintelė užuovėja, vienintelis žmogus, kuris dažniausiai myli besąlygiškai. Net ir žmogžudį. Motinos glėbyje išgyvenama tai, kas vadinama dieviškąja, pasiaukojamąja meile, nesiekiančia jokios naudos, neturinčios jokių tikslų, išskyrus norą mylėti…

Ir turbūt tik visiškai degradavęs ar nelaimingas žmogus savo mamai nebejaučia jokių jausmų. Netgi vaikų namų auklėtiniai, kai jų aplankyti ateina jų alkoholikės mamos, bėga pasitikti ir apsikabinę prašo, kad vestųsi namo…

II

Kita simbolinė asociacija, iškylanti galvoje kalbant apie Motinos dieną, tai Motinos-Žemės alegorija. Nemažai Pasaulio sukūrimo sakmių yra paremti mitu, kad Dievas yra Tėvas, o Motina – Žemė. Taigi, galima daryti tokią prielaidą, kad archetipinėje mūsų sąmonėje – Motina ir Žemė yra kažkuo panašūs, tapatūs reiškiniai. Kaip mes gerbiame Žemę, rūpinamės ja, taip mes mylime ir Mamą. Ir atvirkščiai…

Galbūt pagrindinis aspektas, kurį mes nesąmoningai nuryjame su pirmais Motinos pieno lašais yra pagarba moteriai, gimdyvei, tuo pačiu ir pagarba mus maitinančiai Žemei. Jei esi maitinamas dirbtiniais mišinėliais ar mama neturi vaikui laiko, tai ir tos pagarbos aišku lieka mažėliau. Sovietinė sistema tą puikiai žinojo, ir stengėsi, kad moterys kuo anksčiau vestų vaikus prie dirbtinio, lopšelinio gyvenimo… Tuo būdu, matyt, buvo siekiama sukurti mankurtų (degeneratų) visuomenę, neturinčią pagarbos savo Motinai, savo Žemei, Tėvynei. Tokius žmones lengva valdyti, jie nesipriešina okupacijai ir yra labai patogūs vergvaldiniam ūkiui vystyti…

III

Filosofai, mistikai Motiną vadina vartais į pasaulį, o Motinos įsčios yra tarsi Dievo durys, pro kurias Šiapus įleidžiama iš Anapus ateinanti gyvastis. Pro panašią angą (šviesos tunelį) vėliau išeiname, susiliedami su Viešpačiu ar grįždami į Jo įsčias… Todėl požiūris į Mamą, į Motinystę yra labai šventas, pagarbus ir svarbus.

Ne veltui šėtonas bando šią sakralią erdvę suniekinti, pažeminti – pvz., vienu labai populiariu rusišku keiksmažodžiu, prasidedančiu “j” raide. Šėtonas žino - jeigu žmogus ims niekinti savo mamą, tai jis, kaip koks mankurtas Č.Aitmatovo romane, jau bus visiškai degradavęs ir tinkamas bet kokiems nusikaltimams. Taigi – keiksmažodyje, kurį dažnai tarsi juokais ar netyčia pavartojame, slypi baisus nužmogėjimo kodas. Degradacija vyksta netgi nesąmoningai jį kartojant – juk žodis virsta kūnu, motinystės idėja tampa biznio, sekso objektu, o vaikų namų skaičius nepriklausomoje Lietuvoje auga žymiai greičiau, nei laimingų, daugiavaikių šeimų skaičius.

Keturnaujienoje gyvenanti regėtoja Anelė Matijošaitienė kartą pasakojo, kaip ją buvo aplankęs nelabasis, kuris labai maloniai jos prašęs: “Aneliuk, pagarbink mane”. Ji to padaryti nesutiko, ir tada tas kipšas, jau pyktelėjęs, pasiūlė, kad Anelė bent nusikeiktų – “tai bent pakeik mane”… Tačiau Anelikė ir tai atsisakė padaryti.

Kai Aneliukė papasakojo šią linksmai mistišką istoriją, netyčia supratau tikrąją keiksmažodžių paskirtį – tai tamsos valdovo garbinimas.

IV

Turbūt nerastume nei vieno rašytojo, poeto, menininko, kuris nebūtų ko nors sukūręs apie savo mamą…Kažkada sovietmečiu, kai buvo imami rekrūtai į Afganistaną, mano tėvukas irgi parašė “į stalčių” tokį keistą eilėraštį ir pavadino jį – Akmenistanas:

Išvykstu aš, mama, toli.

Tenai, gražioj šaly,

Galiu negražiai numirti.

O gal, jeigu laimė lydės,

Vėl glausi mane prie širdies –

Beprotį ar beširdį.

V

Atgavę Lietuvos nepriklausomybę, Motinos dieną pradėjome švęsti pagarbiai ir iškilmingai – su mišiomis, gėlėmis, mamų lankymu arba padėkos parodymu, tvarkant jau mirusių motinų kapus. Tačiau motinystės sakralumą ne visi, matyt, suprantame vienodai…

Štai atsivertęs šeštadienio “Lietuvos Rytą” ir pirmame puslapyje išvydęs pliką prostitutės pasturgalį, kažkodėl prisiminiau tą nelemtąjį rusišką keiksmažodį, matyt, tapusį folkloru ir mūsų postsovietinėje pasąmoninėje žurnalistikoje. Gėda ir gaila, tačiau norėtųsi tikėtis, kad šioje redakcijoje dirbantys žurnalistai randa ir kitokių būdų savo mamoms pasveikinti…

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Baikerio Kilkaus nužudymu įtariamas Baltrūnas griebėsi naujos taktikos (26)

Prieš daugiau kaip tris mėnesius mįslingai dingusio baikerio Aivaro Kilkaus tyčiniu nužudymu...

Kaip buvo „taisoma“ nomenklatūrininkų sveikata (55)

Dažnas vyresnio amžiaus skaitytojas atsimena sovietmečiu sklidusius gandus apie tai, kad įtakingus...

Sugalvojo, kaip pagauti nesilaikančius kelio ženklo vairuotojus (30)

Kėdainiuose Didžiosios gatvės atkarpoje nuo Senosios gatvės iki Didžiosios Rinkos aikštės...

Šie specialistai taps aukso vertės (177)

Pastarąjį pusmetį įsibėgėjusios intensyvios diskusijos apie idėjas, kurios į Lietuvą...

Gyvai / Lemtingasis 13-asis Dakaro etapas: lietuviai nesiruošia sudėti ginklų Peterhanselis pateko į avariją (225)

Paprastai 13-asis Dakaro ralio etapas vadinamas lemtinguoju, mat jame sportininkai galutinai...

Tragiška avarija prie įvažiavimo į Kelmę: sužaloti 5 žmonės, vienas jų mirė ligoninėje

Penktadienį, apie 16.50 val., Kelmės r., kelyje Šiauliai-Kelmė, prie pat įvažiavimo į Kelmę,...

Malinauskas nesėkmingai bandė įrodyti, kad užversti upę akmenimis jį pamokė aplinkosaugininkai (17)

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pralaimėjo bylą Kauno apygardos teisme –...

Bitkoinų naudojimas egzotiškoje saloje - po didinamuoju stiklu

Indonezijos pareigūnai praėjusių metų pabaigoje pradėjo tirti bitkoinų panaudojimą kurortinėje...

Dėl oro sąlygų Maskva tapo pašaipų objektu: gruodį saulė čia švietė vos 6 minutes (50)

Tie, kuriems teko susidurti su rūsčia rusiška žiema, nedvejodami pripažins, kad nuolatinis...

Prieš nerdamas į naujus vandenis užgrūdintas Lietuvos krepšinio generolas jautėsi lyg dezertyras (1)

Linas Kleiza kartą yra prasitaręs, kad jam išties labai gaila stratego Ramūno Butauto. „Tai –...