Kavos mėgėjams - pirmoji Lietuvoje kavos mokykla

„Lietuvos gyventojai vis dažniau važinėja po pasaulį, ne tik pažindami skirtingas kultūras ir tradicijas, bet ir tapdami tikrais kavos gurmanais“, - sakė „Ogmios prekyba“ direktoriaus pavaduotoja Luiza Trilikauskienė. Anot jos, kavos pardavėjai pastebi, kad per pastaruosius keletą metų domėjimasis kavos gėrimo kultūra Lietuvoje pastebimai auga. „Žmonės nori sužinoti apie šį gėrimą kuo daugiau, todėl mūsų tikslas yra ugdyti ir kavos gėrimo kultūrą“, - teigė L.Trilikauskienė.

Pirmąją paskaitą Lietuvoje įkurtoje kavos mokykloje skaitė vienas iš žymiausių Europos kavos ekspertų Tony Broman. Jau 24 metus dirbantis kavos degustatoriumi, T.Broman ne tik nuolat lankosi kavą auginančiose šalyse, bet ir puikiai išmano kavos pupelių rūšis, kavos biržų naujienas ir kainas, rūpinasi „Lofbergs Lila“ kavai gaminti skirtų pupelių pirkimu. Lietuvos kavos mėgėjams jis atskleidė, nuo ko priklauso kavos skonis, kaip atskirti ir derinti kavos skonį, kokie yra kavos gaminimo ir gėrimo ritualai, kitas subtilias detales, be kurių kava prarastų savo skonį.

„Viso pasaulio kavinių ir restoranų savininkai juokauja, kad gera kava kviečia sugrįžti“, - pasakojo T.Broman. Anot jo, atlikti tyrimai parodė, kad, pavalgius gerus pietus restorane, bet po jų išgėrus prastos kavos puodelį, apie pietus lieka nekokie prisiminimai.

Švedijoje, kurioje gaminama „Lofbergs Lila“, kavos kultūrą propaguojanti mokykla veikia jau daugiau kaip dešimt metų ir yra labai populiari. Šios mokyklos tikslas – pristatyti kavos kokybę, šviesti žmones ir skatinti diskusijas apie kavos kultūrą. Išpopuliarėjusios Švedijoje, kavos mokyklos įsteigtos ir kitose Skandinavijos, o dabar – jau ir Baltijos šalyse.

„Europoje pagal pomėgį kavai lietuviai dažnai yra lyginami su italais, kurie per dieną išgeria nuo kelių iki dešimties mažų puodelių stiprios „espresso“ kavos“, - sakė L.Trilikauskienė. Anot jos, prie Pietų Europos tradicijos pamažu taikosi ir rusai, ligi šiol labiau mėgę tirpią kavą, bei skandinavai, pripažįstantys kavą, verdamą kavos aparatuose. „Visgi džiugu, kad Lietuvoje vis dažniau kavą renkamasi ne pagal kainą, o žiūrima į jos kokybę“, - teigė L.Trilikauskienė.

Paskaičiuota, kad per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sunaudoja apie 1,8 – 2 kg kavos. Lyginant su Europos mastais, tai nėra daug, nes, pavyzdžiui, Švedijoje vienas gyventojas per metus sunaudoja per 9 kg kavos. Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje kavą tradiciškai labiau mėgsta moterys, miestuose kavos išgeriama net keletą kartų daugiau negu kaimuose ar gyvenvietėse.

5 taisyklės, kaip išsivirti skaniausią pasaulyje kavą

1. Kavos pupelės būna įvairaus skrudinimo: nuo vidutinio iki tamsaus. Skirtingiems skrudinimams parenkamas skirtingas kavos pupelių mišinys, kuris užtikrina geriausią paruoštos kavos aromatą ir skonį. Renkantis kavą, reikia išbandyti keletą skirtingai skrudintų kavos rūšių ir pasižiūrėti, kuri iš jų geriausiai dera su vandeniu, kuris tiekiamas į Jūsų namus.

2. Kavos skonis priklauso nuo vandens kietumo. Kuo kietesnis vanduo, tuo labiau skrudintą kavą reikėtų rinktis.

3. Jei norite patirti tikrąjį kavos gėrimo malonumą, pabandykite švelniai skrudintos kavos. Ruošiant kavą namuose (nenaudojant espresso kavos aparato), rinkitės 100 % Arabikos pupelių kavą.

4. „Silpna“ kava būna dėl keleto priežasčių: per žemos virimo temperatūros, per trumpo virimo laiko, mažo kavos kiekio arba dėl to, kad kavos pupelės sumaltos per rupiai. Žinokite tai ir gerkite kavą, kurią mėgstate.

5. „Karti“ kava būna dėl per aukštos virimo temperatūros, per ilgo virimo laiko, per didelio kiekio kavos ir netinkamo skrudinimo. Atsižvelkite į tai ir mėgaukitės kava kiek tik norite.

Apie kavos atsiradimą

Legenda pasakoja, kad daugiau nei prieš pusantro tūkstančio metų kavamedį Etiopijoje aptiko ožkas ganęs piemuo. XVII a. kava paplito Europoje, o pirmą kartą apie kavą Švedijoje užsimenama 1657 metais. Tais laikais kava buvo minima kaip gėrimas, pagamintas iš Etiopijos augalo.

Ilgą laiką kava buvo labai brangi ir dažnai naudota medicinos tikslais. Dėl šios priežasties įstabaus kvapo ir skonio gėrimu, kuriuo dabar mes mėgaujamės kasdien, prieš kelis šimtmečius galėjo paragauti tiktai labai turtingi žmonės – karaliai ir didikai.