Kauno pedofilijos bylos agonija

Kovo 23-iosios įvykiai Garliavoje, kai antstolė mėgino prievarta perduoti D.Kedžio dukterį motinai, o į visas puses plėšoma ir po užgriuvusiais suaugusiaisiais atsidūrusi mergaitė patyrė sužalojimų, atvėrė ilgai brendusį pūlinį. Neveik­lumu ar talkinimu pedofilams kaltinami kai kurie policininkai pripažino privalantys, tačiau nenorintys dalyvauti tokiose akcijose, o teisininkai prabilo nebetikintys, kad teisėja Neringa Venckienė sulauks jai palankių teismo sprendimų.

Nenorėjo stumdyti žmonių

Vienoje iš kovo 23-iąją Garliavoje filmuotų medžiagų matyti, kaip kieme susirinkę žmonės gėdija gyvąją grandinę sudariusius policijos pareigūnus. O šios savaitės pradžioje keli Kauno policijos pareigūnai ir vadovai gavo grasinamo turinio elektroninius laiškus. Anonimas moralizavo: „Ar tau patinka eiti į darbą, kuriame su kolegomis dirbi sarginiu šunimi iškrypėlių klanui?“ Laiškas baigiamas grasinimu: „Nenustebk, kai vieną kartą tau bus atlyginta su kaupu už tavo nuoširdžią „tarnybą.“

Kauno rajono policijos komisa­riate dirbanti pareigūnė, prašiusi negarsinti jos pavardės, sakė, kad ne visi policininkai pritaria teismo sprendimui perduoti mergaitę motinai, tačiau privalo vykdyti vyresnybės įsakymus. Praėjusį penktadienį, antstolei ruošiantis įvykdyti teismo sprendimą, Kauno rajono policijos komisariatui priklausančios nuovados gavo nurodymą siųsti pareigūnus į Klonio gatvę. „Ne vienas pareigūnas į mane kreipėsi klausdamas, ką daryti, kaip elgtis, – pasakojo pašnekovė. – Jie sakė, kad nesiruošia stumdyti ten susirinkusių žmonių ar naudoti jėgą.“ Pareigūnė patarė elgtis taip, kaip atrodys teisinga.

Tarp pareigūnų nemažai tokių, kurie nepritaria teismo sprendimui. Tą dieną užtikrinti sklandų mergaitės paėmimą į Klonio gatvę vyko nemažai Garliavos nuovados pareigūnų. Dalis jų gyvena ten pat, Garliavoje, ir žino, kad Kedžių šeima nuo seno labai gerbiama. Kolegos pasakojo, kad kai kurie pareigūnai, vykdami į užduoties vietą, sakė: „Mes nežinome, kurioje barikadų pusėje galime atsidurti, jei pamatysime, kad mergaitę ištempia prievarta. Galime pereiti į minios pusę. Ir taip kalbėjo ne tik eiliniai.“

Policija nepolitikuoja

Dabar pareigūnus, tyliai stovėjusius kieme ir nedalyvavusius namo viduje vykusioje dramoje, kaltina abiejų konfrontuojančių pusių atstovai. Vieni sako, kad pareigūnai privalėjo gelbėti klykiančią mergaitę, tačiau už juos tai padarė viena moteris – vaiko teisių apsaugos atstovė. Kitiems atrodo priešingai: jei policininkai būtų ne stovėję kieme, o padėję suvaldyti mergaitę perduoti trukdžiusius asmenis, teismo sprendimas būtų įvykdytas praėjusį penktadienį.

„Į šią bylą jau įsikišo aukščiausio rango politikai nuo Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės vadovų iki Seimo narių. O kur politinis reikalas, policijai nėra ką veikti. Nebent tik stovėti vora. Nes veikdami vienaip ar kitaip, iškart taptų politinio proceso dalyviais ir greičiausiai nukentėtų tiek padėdami vykdyti priverstinį mergaitės paėmimą, tiek to nedarydami“, – sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas. Jam graudu žiūrėti, kad dėl netiriamos pedofilijos bylos ir dėl to, kad Kauno prokuratūra laiku nereagavo į D.Kedžio skundus, kilo tokia įtampa. „Dabar Seimas ketina nagrinėti vienos dienos situaciją (kovo 23-iosios, kai mergaitę mėginta jėga išvežti iš tetos N.Venckienės namų – red. past.) – jau nėra žemiau kur kristi“, – Garliavos istorijos politizavimu ir pedofilijos bylos vilkinimu baisėjosi teisininkas.

Teisingumas neįmanomas?

V.Bakas teigė abejojantis, kad pedofilijos byla bus teisingai išnagrinėta. „Kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Gintaras Kryževičius viešai vertina vieno iš proceso dalyvių veiksmus, ar jie tinkami, ar ne, kyla rimtų abejonių, ar teismai bus pajėgūs priimti N.Venckienei palankų sprendimą. Kalbu kaip teisininkas,  – sakė V. Bakas. – Žinant, kad teismuose vis dar išlieka vertikalaus pavaldumo tradicijos, abejotina, ar daug atsiras teisėjų, kurie ryžtųsi objektyviai išnagrinėti bylą, kai paskelbta N.Venckienei nepalanki LAT pirmininko nuomonė.“

Priminsime, kad G.Kryževičius ne kartą viešai pareiškė manantis, kad N.Venckienė negali dirbti teisėja. Ji teisėjų bendruomenę galėjo užrūstinti ne tik tuo, kad jos brolis laikomas kaltu dėl teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo. Ant „kovotojų prieš pedofiliją“ šalininkų krinta įtarimas nužudžius buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnį Vaidą Milinį. Be to, Kedžių ir Venckų šalininkai buvo įsiveržę į Kėdainių teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo kabinetą ir šiam aiškino, kaip jis turėtų išnagrinėti D.Kedžio dukters perdavimo motinai bylą. Po minėto įvykio LAT pirmininkas pareiškė palaikysiantis V.Kondratjevą bei kvietė taip pasielgti ir kitus kolegas: „Mes visi darysime taip, kad tvirtu stuburu, palaikydami tuos, kurie vykdo savo pareigą taip, kaip priklauso, ir atsisakydami visų, kurie elgiasi panašiai, kaip Kaune elgėsi, pasiektume, jog nebūtų klijuojamos mums etiketės, kad mes pedofilai, nes tokie nesame, mes auginame visi vaikus, išgyvename dėl jų likimo.“

Teisėja N.Venckienė dėl įvairių motyvų yra nušalinusi ne vieną su ja ar jos artimaisiais susijusias bylas turėjusį nagrinėti teisėją ar teismą. „Teismai nusišalina ir patys. Kas norės kišti galvą į kilpą, kai iš anksto aišku: vienaip išnagrinėjęs bylą gali neįtikti visuomenei ir savo valdžiai, o kitaip – N.Venckienę remiančiai Prezidentei. Greitai Lietuvoje bus sunku rasti teisėją ar teismą, kuris imtųsi šių bylų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė pavardės neskelbti prašęs teisėjas.

Kad teismai šių bylų neišspręs, neabejojo ir V.Bakas. „Tai politizuota byla. Dalis teisininkų, pavyzdžiui, LAT pirmininkas, bendrosios kompetencijos teismai ir net prokuratūra gana stipriai užsiangažavę. O akademinė bendruomenė nesugebėjo tautai aiškiai pasakyti, kas vyksta: kad pirmiausia reikia išspręsti pedofilijos bylą, o tik paskui – mergaitės gyvenamosios vietos klausimą“, – sakė NPPSS pirmininkas.

Dvi bylos – skirtingos pabaigos

Policija – ta pirminė grandis, kurios surinktais įrodymais vėliau remiasi teismai. Buvusi Kauno Žaliakalnio policijos komisariato tyrėja, dabar dirbanti apylinkės inspektore, Raimonda Bakutytė beveik tuo pat metu, kai jos kolegos iš kito komisariato narpliojo D.Kedžio pareiškimus dėl dukters prievartavimo, tyrė kitą pedofilijos bylą. R.Bakutytė surinko įrodymus ir sėkmingai perdavė bylą į teismą, pedofilas nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Šios bylos panašios tuo, kad nukentėjusiomis buvo laikomos panašaus amžiaus mergaitės.

R.Bakutytės sėkmingai ištirtoje byloje tėvas verslininkas nuteistas dėl savo trejų metų dukters tvirkinimo ir naudojimo pornografijos atvaizdų gamybai. Nusikaltimas išaiškėjo, kai mergaitės motina atsitiktinai pamatė vyro skaitmeniniu fotoaparatu užfiksuotas dukters intymių vietų nuotraukas. Ji kreipėsi pagalbos į Kauno moterų draugiją. Ši asociacija padeda smurtą šeimoje patiriančioms moterims. R.Bakutytė pasakojo: „Tiriant bylą, galbūt vyro prigąsdinta mama staiga perėjo į jo pusę, tad mergaitės interesų šioje šeimoje, priešingai nei Garliavos byloje, negynė niekas. Todėl mergaitės interesams atstovavusios valstybės vaidmenį sėkmingai atliko policija ir prokuratūra.“ Kad išsiaiškintų, ar tvirkinamųjų veiksmų iš tiesų buvo, ar mergaitė jų neišsigalvojo kieno nors paveikta, pareigūnai jai skyrė psichologinę ekspertizę.

Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė, patarusi mergaitės motinai kreiptis į teisėsaugą ir stebėjusi bylos eigą, „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad byla sėkmingai ištirta ir todėl, kad nukentėjusiajai skirta tinkama psichologinė ekspertizė. Vaikas paimamas į neutralią aplinką, kartais tyrimai užtrunka ir kelis mėnesius. Tyrimams naudojama speciali metodika, pagal kurią žaidimo forma ir pasitelkus įvairius testus aiškinamasi, ar vaikas patyrė seksualinę prievartą. „Manau, kad Garliavos mergaitei tokia ekspertizė nebuvo atlikta, bent spaudoje neteko skaityti, jog mergaitę būtų paėmę iš namų į neutralią aplinką ekspertizei“, – sakė D.Baranauskienė. Jai „kaip pilietei, kelia abejonių Garliavos pedofilijos byla“. „Kad tėtis nufilmavo, mano manymu, tai tik traumavo vaiką“, – savo nuomonę išsakė moteris.

O Kauno rajono policijoje dirbanti pareigūnė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.), kuriai teko tirti vieną iš N.Venckienės skundų ir kuri pasirodė esanti teisi, nors dalis žiniasklaidos skelbė priešingai, teigė: „Galbūt norima N.Venckienę pastatyti į vietą kaip nelojalią sistemai, todėl objektyvumo su šia asmenybe susijusiose bylose nesitikiu.“ Vienas 20 metų kriminalinėje policijoje dirbęs pareigūnas „Valstiečių laikraščiui“ sakė: „Skaičiau N.Venckienės knygą „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“ skatinamas profesinio susidomėjimo. Nepalaikau nė vienos iš konfrontuojančių pusių. Tačiau jei N.Venckienės knygoje panaudota ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai Lietuvoje pedofilai nuteisiami ir turint kur kas mažiau įrodymų“, – sakė pašnekovas, kurį stebino skubėjimas perduoti D.Kedžio dukterį motinai, neišnagrinėjus pedofilijos bylos.