Kas tie, perkantys „Mažeikių naftą“?

TNK–BP yra Didžiosios Britanijos kompanijos „British Petroleum” (BP) bei Rusijos investuotojų bendra įmonė. Ji įkurta 2003 m. rugpjūtį, susijungus „Tiumenskaja neftianaja kompanija” (TNK), „Onako” ir „Sidanko” su dauguma Didžiosios Britanijos koncerno BP naftos ir dujų aktyvų, valdytų Rusijoje. TNK–BP šiuo metu yra antroji pagal dydį Rusijos naftos kompanija. Ji valdo šešias naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje ir Ukrainoje bei turi 2,1 tūkst. degalinių tinklą, išsidėsčiusį centrinėje Rusijoje (ypač stipri pozicija Maskvoje) ir Ukrainoje. 2004 m. ši kompanija išgavo 72 mln. tonų naftos.

Tačiau, šaltinių teigimu, TNK–BP viduje yra didelė trintis – partneriai iš Rusijos ir iš Didžiosios Britanijos vis sunkiau randa bendrą kalbą. Be to, dalis kompanijos TNK–BP priklauso Alfa grupės konsorciumui kartu su Access Industries/Renova.

Pasak „Atgimimo” šaltinių, Alfa grupė bus kitas Kremliaus taikinys po „Jukos”. Ši grupė yra vienas didžiausių privačių finansinių industrinių konglomeratų. Jos interesų akiratyje – nafta ir dujos, komercinė ir investicijų bankininkystė, draudimas, telekomunikacijos, technologijos ir t.t.

Kad Kremlius ne itin palankus TNK–BP, užsimena ir Rusijos spauda. „Vrieme novosti” šių metų kovo pabaigoje straipsnyje „Parduoti Lietuvą” rašo, kad kažin ar rusų naftininkai ryžtųsi tokiam sandėriui, jei negautų Rusijos valdžios palaiminimo. „Juk naftos tiekimas Lietuvos naftos perdirbimo gamyklai – ne tik ekonominis, bet ir politinis klausimas. Ir šiuo požiūriu priklausyti nuo TNK–BP, kurią pastaruoju metu vis dažniau imama vadinti vakarietiška kompanija, Rusijos valdžia kažin ar sutiks”, – rašoma straipsnyje.

Dar apie vieną gana svarbų dalyką, susijusį su TNK-BP įmone, užsimena šios savaitės “Financial Times”.

Rusijos valdžia kol kas delsia statyti naftos transportavimo vamzdžių statybą, kas gerokai sumažintų naftos gavybos bendrovių kaštus. Be to, naftos įmonės šiuo metu susiduria ir su įstatymų neskaidrumu, ir su taisyklėmis gauti naujas licenzijas naftos gavybai.

Rusijos gamtos išteklių ministerija jau yra pareiškusi, kad kompanijos, kurių 51 proc. akcijų valdo užsieniečiai, nebus prileidžiamos prie aukcionų dėl strateginių licenzijų, tačiau kol kas nėra apibrėžta, kurios licenzijos bus strateginės. Gamtos išteklių ministras Jurijus Trutnevas dienraščiui “Financial Times” teigė, kad užsienio kompanijos greičiausiai negalės dalyvauti aukcionuose dėl gavybos vietų, kurios yra arti karinių objektų ir pasienio ruože.

Šis draudimas tiesiogiai turės įtakos būtent TNK-BP, kurio 50 proc. valdo britai ir dar keli procentai akcijų priklauso smulkiesiems akcininkams. Ir jei pasitvirtintų, kad 51 proc. TNK-BP priklauso užsieniečiams, šis konsorciumas galės dalyvauti aukcionuose dėl strateginių gavybos šaltinių tik kartu su kuria nors rusiška bendrove.

Diskriminaciją aukcionų rinkoje skatina ir valdiškų naftą išgaunančių įmonių – milžinių įtaka. “Gazprom” ir “Rosneft” vadovai, teigia verslininkai, prieš aukcionus paskambina įtaingiems valdininkams ir pareiškia, kurios licenzijos turi priklausyti būtent jų įmonėms, rašo “Financial Times”.

Interesas – polipropileno gamyba

Dag klaustukų yra dėl dar vienos pretendentės į “Mažeikių naftos” akcijas - „Baltic Holding AG” yra Austrijos bendrovė. Ši įmonė buvo žadėjusi į „Mažeikių naftą” investuoti per 4 mlrd. litų, tiekti 12 mln. tonų naftos per metus, vėliau tiekimą didinti iki 15 mln. tonų. Tačiau premjeras teigia nežinantis, iš kur „Baltic Holding” gautų naftos.

„Baltic Holding AG” šiuo metu turi tik vieną akcininką – Austrijos kompaniją „Petrochemical Holding”, besiverčiančią naftos chemijos verslu. Šią kompaniją domina galimybė bendradarbiauti su „Mažeikių nafta”, kuri galėtų gaminti ir tiekti naftos produktą polipropileną, naudojamą plastiko žaliavos gamybai. Beje, „Petrochemical Holding” valdo 100 proc. didžiausios Lietuvoje plastiko PET taros ruošinių ir butelių gamintojos „Nemuno bangos grupė” akcijų.

Dar visai neseniai „Baltic Holding AG” akcininkai buvo „Gazprombank” ir kita Austrijos kompanija „Jurimex Commerz Transit”. „Gazprombank” turėjo 55 proc. akcijų, o „Jurimex” – 10 proc.

Būtent „Gazprombank” per „Baltic Holding” ir buvo labiausiai suinteresuotas „Mažeikių naftos” akcijų įsigijimu. „Gazprombank” valdybos pirmininkas Andrejus Akimovas šiuo klausimu buvo susitikęs su A.Brazausku, taip pat būta duomenų, kad „Gazprombank” veda preliminarias derybas su „Jukos”.

Tačiau netrukus po to „Gazprombank” ir „Jurimex” dėl neaiškių priežasčių pasitraukė iš „Baltic Holding AG”. Rusijos žiniasklaidos teigimu, vieninteliu „Baltic Holding” valdytoju likusiam „Petrochemical Holding” vadovauja buvęs „SIBUR” vadovas Jakobas Goldovskis. Šis verslininkas išvyko į Austriją po teismo Rusijoje, kuriame jis buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybiniais įgaliojimais, pabaigos. Rusų spauda abejoja, kad J.Goldovskis savarankiškai sugebėtų surinkti lėšų „Mažeikių naftai” pirkti, ir mano, kad galbūt „Gazprombank”, nors ir nebėra „Baltic Holding AG” akcininkas, iš tikrųjų neatsisako ketinimų dėl „Mažeikių naftos”.

Amerikiečiai kaip jaukas?

Rusijos kompanija „LUKoil” po „Jukos” smukimo pernai užėmė pirmąją poziciją Rusijos naftos sektoriuje. 2004 m. „LUKoil” išgavo 86,2 mln. tonų. Antrinės bendrovės įmonės išgavo 82,4 mln. tonų naftos. Kompanija pernai pagamino 40,9 mln. tonų naftos produktų.

„LUKoil” „Mažeikių naftos” kontrolinį akcijų paketą ketina pirkti perpus su amerikiečių kompanija „ConocoPhilips”. „LUKoil” teigimu, amerikiečiai turi per 12 proc. „LUKoil” akcijų. Opozicija nuogąstauja, kad „ConocoPhilips” rusų yra naudojama kaip Trojos arklys, kad padėtų „LUKoil” įsigyti „Mažeikių naftą”. Kad amerikiečių kompanija yra tam tikras jaukas lietuviams, galima susidaryti įspūdį ir skaitant rusų spaudą. Dienraštis „Vrieme novosti” rugsėjo 22 d. rašo: „1999 m. lietuviai atsisakė parduoti „Mažeikių naftą” Vagito Alekperovo kompanijai ir pasirinko amerikiečių „Williams International”. Amerikiečiai privedė gamyklą beveik prie bankroto, kadangi negalėjo susitarti dėl naftos tiekimo priimtina kaina, ir į jų vietą atėjo „Jukos”. Dabar vėl atsirado galimybė gauti amerikiečių investuotoją, tuo pat metu gamyklą aprūpinant stabiliu žaliavos tiekimu”.

Iš tiesų „LUKoil” nepavyko įsigyti „Mažeikių naftos” nei 1999 m., nei 2002 m., kai šią naftos perdirbimo gamyklą įsigijo „Jukos”. Didžiausias „LUKoil” trūkumas, iki šiol kliudęs jam tapti „Mažeikių naftos” akcininku, – artimi ryšiai su Kremliumi.

„Williams” privatizavus „Mažeikių naftą”, „LUKoil” ir toliau siekė naftos perdirbimo gamyklos akcijų.

2000 m. „LUKoil” atsirado vilties, kai rinkimus Lietuvoje laimėjo naujosios politikos blokas ir paaiškėjo, kad premjeru taps Rolandas Paksas. Tuomet rusų spauda prisiminė, kad būdamas premjeras konservatorių Vyriausybėje R.Paksas buvo kategoriškai prieš „Mažeikių naftos” pardavimą amerikiečių kompanijai „Williams” ir atsistatydino, kai jo nepalaikė valdančioji partija bei Prezidentas. Tuo metu „LUKoil” ir „Williams” jau buvo pasiekę preliminarius susitarimus, kurių pagrindu „LUKoil” galėjo kasmet tiekti Lietuvai po 6 mln. tonų naftos, tačiau kompanijos vadovybė neskubėjo pasirašyti, laukdama naujų nuotaikų Vilniuje. Tačiau, „LUKoil” nusivylimui, jos nebuvo palankios.

Vis dėlto „LUKoil” 2000 m. ir 2001 m. derėjosi su „Williams” dėl strateginio aljanso sukūrimo, tačiau derybos baigėsi nesėkme. „LUKoil” pretendavo įsigyti „Mažeikių naftos” akcijų bei norėjo gauti jos valdymo teises, tačiau Lietuvos Vyriausybė, nors ir buvo pasirengusi pasiūlyti „LUKoil” iki 33 proc. gamyklos akcijų, tačiau kategoriškai nesutiko atiduoti Rusijos bendrovei valdymo teisių. Vėliau bendrovė „LUKoil” jau buvo sutikusi derėtis dėl akcijų pirkimo ir atsisakyti pretenzijų į valdymą. Tačiau derybos nutrūko, kai „Williams” netikėtai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su „Jukos”.

2002 m., kai „Williams” pradėjo galvoti apie pasitraukimą, „LUKoil” dėl „Mažeikių naftos” akcijų bandė vesti derybas su pačia bendrove „Williams”, tačiau jos ir vėl nebuvo vaisingos. „Williams” nusprendė parduoti akcijas „Jukos”. Ši kompanija buvo priimtina ir Lietuvos valdžiai.

Kremliui pradėjus ataką prieš „Jukos” ir ją ištikus finansinei krizei, „LUKoil” prakalbo, kad svarstytų galimybę pirkti „Mažeikių naftos” akcijas, jei „Jukos” norėtų jas parduoti. Šių metų kovą „LUKoil” pripažino, kad oficialiai kreipėsi į dabartinę „Mažeikių naftos” savininkę ir pasisiūlė nupirkti jai priklausantį akcijų paketą.