Modernizmo srovės kubizmo atstovų, tokių kaip Pablo Picasso ir Georges Braque, darbuose vaizduojamieji objektai dažnai atrodo abstraktūs ir geometriški. Svarbiausia kubistų iškelta problema – akcentuoti formos ir spalvos ryšį.
Visgi juose yra vaizduojami realūs daiktai, o visuma skaidoma geometrinėmis plokštumomis. Kubizmas atsiskleidė ne tik dailėje ir skulptūroje. Didžiulę įtaką ši meno srovė turėjo ir madai. Būtent kubizmo idėjoms sklandant ore korseto ir plataus sijono derinį pakeitė patogus, lengvas bei tiesus suknelių siluetas. Kubizmo įtaka madai toli gražu nebuvo trumpalaikė.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje dizaineris Yves Saint Laurentas, įkvėptas Pablo Picasso ir Georges Braque kūrinių, pristatė kolekciją, kurioje stipriai jautėsi šių dviejų kubizmo pradininkų įtaka. Beveik po keturiasdešimties metų atsisveikindamas su podiumu, Yves Saint Laurentas vėl pademonstravo simpatiją kubizmui.
Panašiu metu kaip ir kubizmas pasaulyje formavosi dar viena modernizmo atšaka – futurizmas. Vis greitėjantis mokslo ir technikos tempas masino futuristus atsisakyti įprastų harmonijos normų, pamiršti statiškumą ir bet kokia kaina išgauti miesto garsą drobėje.
Abstrakčios linijos ir formos, garso vaizdavimas – visa tai futuristai sudėliojo į kūrinius išgaudami unikalius ir iki tol neregėtus vaizdinius. Taip kuriamas ateities menas. Futuristinis stilius aktualus ir dabar, nors ilgokai karaliavęs ant podiumų nuo jų pamažu traukiasi.
Šiandien futurizmas siejamas su metalinėmis detalėmis ir metalo imitacijos tekstūromis bei specifiniu makiažu. Be abejo, tos futurizmo idėjos, kurios buvo aktualios prieš šimtą metų, išlieka, tačiau išraiškos – toli gražu nebe tokios pačios.
Dizaineriai semiasi idėjų iš dailininkų ar atvirkščiai?
Fovizmo modernizmo srovė susiformavo Paryžiuje. Sukėlusieji skandalą dėl naudojamų ryškių spalvų ir nenatūralių formų šios srities atstovai buvo pavadinti laukiniais (les fauves – laukiniai žvėrys). Taip šis ironiškas pavadinimas tapo grupės dailininkų vardu.
Sakoma, kad dėl to, jog ši menininkų grupuotė susibūrė Paryžiuje, fovistų kūriniuose galima įžiūrėti lengvą ir nerūpestingą šio miesto bohemos gyvenimą. Fovistai žaidė spalvomis, kurios dažniausiai būdavo ryškesnės, stipresnės nei realybėje, domėjosi formomis ir vaizdais.
Jų paveikslai – tarytum dekoratyvinis raštas, supintas iš grynų spalvų. Tai žinant lengva daryti prielaidą, kad fovizmas turėjo nemažą įtaką mados formavimuisi. Iš tiesų, fovizmo idėjos kibirkščiuoja ne vieno mados dizainerio darbuose. Tuo tarpu modernizmo gerbėjas Yvas Saint Laurentas viename Matisso paveiksle nutapytos merginos suknelę prikėlė ir 1981 metais pristatė ant podiumo.
Visgi idėjų iš dailininkų semiasi ne tik dizaineria.i Akivaizdus pavyzdys – dailininko Anri Matisso paveikslas „Jauna mergina geltona suknele ir jauna mergina languota vilnone suknele“. Pats autorius teigė, kad languotoji suknelė yra dizainerės Elsos Schiaparelli kūrinys.
XX amžiaus pradžioje susiformavo dar viena meno kryptis – abstrakcionizmas. Abstrakcionistams nerūpėjo vaizduoti daiktą ar žmogų. Jų tikslas – pavaizduoti išgyvenimą spalvomis, linijomis, faktūra ir tūriu. Ši modernizmo kryptis, be jokios abejonės, palietė ir madą.
Žymūs dizaineriai neretai įkvėpimo semiasi mene. Įkvėpimo ieškojęs modernizmo darbuose, Yves Saint Laurentas pro akis nepraleido ir Pito Mondriano kūrinių. Dizaineris sukūrė suknelę, atkartojančią dailininko kompozicijos elementus.
Be jokios abejonės, 2002 metais abstrakcionizmo idėjas atspindinti suknelė vėl buvo prikelta į dienos šviesą drauge su kitais, modernizmo įkvėptais, Yves Saint Laurento kūriniais. Stebint Christiano Lacroix 2008 metų pavasario–vasaros kolekciją pasąmonėje išnyra Vasilijaus Kandinskio paveikslas „Maži malonumai“. Tai tik dar sykį įrodo, kad menas ir mada yra neatskiriami ir puikiausiai vienas kitą papildo.
Menininkai, praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje pradėję gilintis į Sigmundo Freudo traktatus apie psichoanalizę, iracionalistines, intuityvias filosofijų idėjas ir spontaniškas mintis, kurias reikia išlaisvinti nuo racionalaus proto, buvo pavadinti siurrealistais.
Vieno iš šiandien labiausiai žinomų siurrealizmo atstovų Salvadoro Dali paveiksluose supinti karo, religiniai, metafiziniai, paranojiniai ir erotiniai motyvai, siekiant įtaigumo paveikslų detalės nutapytos itin kruopščiai. Salvadoro Dali kūryba neapsiribojo vien tiktai tapyba. Ne mažiau svarbios buvo skulptūros, teatro, fotografijos, dizaino ir mados sritys.
Kadangi ketvirtojo dešimtmečio pradžioje dirbo su dizainere Coco Chanel, vėliau prisidėjo prie italų dizainerės Elsos Schiaparelli kuriamos drabužių kolekcijos, menininkas paskalų nešiotojų buvo vadinamas išdaviku.
Elsos Schiaparelli kolekcijai Salvadoras Dali sukūrė suknelę, dekoruotą omaro raštu. Taip pat jam buvo patikėta suprojektuoti batelio formos skrybėlaitę ir rožinės spalvos diržą su lūpų formos sagtimi. Aksesuarus menininkas siūlė siurrealistinius – priklijuojamus veidrodinius nagus ar kaleidoskopinius akinius nuo saulės.
Šeštojo dešimtmečio viduryje šis siurrealizmo atstovas pristatė savo paties sukurtą kolekciją, kurios pagrindinė mintis buvo paslėpti moterų krūtines, o visas formas akcentuoti nugaroje. Taigi Salvadoras Dali buvo garsus ne tik kaip menininkas, bet ir kaip žmogus, kurį mados pasaulyje žinojo visi: nuo Coco Chanel iki „Vogue“.
Siurrealizmo įtaka jaučiama ir šiandieniniame mados pasaulyje. Šios modernizmo srovės bruožų palytėtos buvo ir daugybės dizainerių kolekcijos: Sonios Rykiel, Loriso Azzaro, Paco Rabanne, Hanae Mori, Moschino, Trussardi, Paulo Smitho ir kitų.
Impresionizmas susiformavo kaip priešprieša konservatyvioms akademinės dailės tradicijoms. Gyvybingumą buvo siekta perteikti tapant po atviru dangumi. Menininkai tapė grynomis spalvomis ir atsisakė juodos. Jie stengėsi perteikti gamtos grožį. Visgi gamtos grožis nebuvo vienintelis juos dominęs motyvas – jiems rūpėjo ir žmonės, miestai, teatras, Tolimųjų rytų pasaulis.
Šviesos ir švelnių, pastelinių spalvų žaismas įkvepia ir šiandienos mados kūrėjus. 2008 metų pavasario–vasaros kolekcijose atsispindi subtilūs gėlių raštai, užsimenantys apie maždaug prieš šimtą metų nutapytus meno kūrinius. „Balenciagos“, „D&G“ drabužių modelių audiniai tarytum išdailinti lengvais teptuko prisilietimais.
Tuo tarpu kai kurios „Rodarte“ 2008 metų pavasario–vasaros kolekcijos suknelių medžiagos ir kritimai asocijuojasi su šviesos žaismu ir noru gražinti pasaulį meno kūriniais. Kai kurie dizaineriai randa labai neįprastų būdų panaudoti meno kūrinius. Štai Stanisslasia Klein 2008 metų pavasario–vasaros kolekciją pristatė Paryžiuje, Monė paveikslų fone sukurdama švelnią, šviesią atmosferą, kurioje harmoningai derėjo drabužiai ir aplinka.
Kol impresionistai tapė gražų, saulės nutviekstą pasaulį, postimpresionistai gilinosi į daiktų ir reiškinių prasmę. Jie deformavo daiktus, atsisakė linijinės perspektyvos, galiausiai taip ir nesukūrė vientiso stiliaus. Polis Sezanas, Polis Gogenas ir Vincentas van Gogas – vieni iš garsiausių postimpresionistų atstovų, turėjusių didžiulę įtaką meno bei mados pasauliui.
Ką sako tie, kurie nesiekia grožio mene
Kalbant apie modernizmo įtaką madai negalima teigti, kad ekspresionizmas jos vystymuisi įtakos neturėjo. Nepaisant to, kad ekspresionistai grožio siekimą mene laikė nesąžiningu ir nenuoširdžiu ir siekė atkreipti dėmesį į kančią bei skurdą, visgi jų kūriniai turėjo didelės įtakos visam meno pasauliui neaplenkiant ir mados.
Ryškių, netgi grėsmingai rėkiančių, nenatūralių spalvų arba kontrastų galima rasti beveik kiekvieno sezono kolekcijose. Nors modernizmo srovių bruožai tarpusavyje labai skiriasi, esmė visgi ta pati – sukurti kažką nauja, nustebinti ar maištauti prieš esamą tvarką. Sukurti nepakartojamą drabužį dizainerį gali įkvėpti daug kas, bet jei jo mūza meno kūrinys – nesitikėti šedevro tiesiog neįmanoma.
Žurnale „Ekspress Mada“ taip pat skaitykite:
Futuristinė ateitis jaunųjų dizainerių akimis
Mados savaičių podiumai ir užkulisiai
Pavasario alegorijos
Rūta Rimšelienė siūlo „žemakulnę vasarą“
Violeta Repčenkaitė – Blėdienė: besidžiaugianti šeima ir karjera
Mėlyni ir violetiniai Grammy apdovanojimų ceremonijos atspindžiai
